- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- e2-928-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00858-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Pikelienė (pirm.)
- Atsakovas
- D. K., O. S., A. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinė muitinė
- Ieškovas
- BUAB Europanoil
- Advokatai
- Laura Smalinskaitė, Audrius Saulėnas, Donata Lapėnienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ atstovei advokatei Laurai Smalinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ patikslintą ieškinį atsakovams D. K., O. S., A. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Klaipėdos teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu (DOK-41318) ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. P., D. K. ir O. S. (toliau – atsakovai) 30 920 860,10 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3084-866/2019 BUAB „Europanoil“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pirmos instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 23 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-238-553/2020. Ieškinyje iš esmės remiamasi aplinkybėmis nustatytomis nagrinėjant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
3. Ieškovė prašomą priteisti žalos sumą grindžia 2018 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma. Nurodo, jog visi, t. y. tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (20 277 506,45 Eur), tiek Klaipėdos teritorinės muitinės (10 642 805,76 Eur), tiek ir VSDF Vilniaus skyriaus (547,89 Eur) reikalavimai patvirtinti BUAB „Europanoil“ bankroto byloje yra susidarę dėl tyčinių atsakovų, kaip bendrovės valdymo organų (vadovų) veiksmų, kuriais neteisėtai siekta išvengti prievolės, sumokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą.
4. Pažymi, kad BUAB „Europanoil“ neturi jokio realizuotino turto, iš kurio būtų galima padengti bent dalį kreditorių reikalavimų, o Bendrovės debitoriai, jei tokių Bendrovė turėjo, yra nežinomi ir iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00164-12 duomenų (tyrime saugoti perduotų dokumentų) nėra jokios galimybės jų nustatyti. Administratorė dar 2017 m. vasario 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl baudos skyrimo paskutiniam bendrovės direktoriui A. P. (Atsakovas I) dėl įstatymuose numatytų pareigų nevykdymo perduoti bankroto administratorei Bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, tačiau šios pareigos vadovas nevykdo iki šiol.
5. Be to, nei vieno iš atsakovų vadovavimo laikotarpiu nebuvo rengiamos ir įstatymo nustatyta tvarka teikiamos finansinės ataskaitos VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui (išskyrus finansinės atskaitomybės dokumentus už pirmuosius, 2011 bendrovės veiklos metus), todėl nesant šių duomenų identifikuoti įmonės turto ir įsipareigojimų pokytį taip pat nėra įmanoma.
6. Ieškinio teisinį pagrindą ieškovė grindžia CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, bei atsakovų neteisėtais veiksmais (neteisėtas neveikimas) pasireiškusiais kaip specialiosios pareigos, įtvirtintos ĮBĮ 8 straipsnio 1 d., nevykdymu – įmonei esant nemokiai ir nevykdant jokios veiklos atsakovai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o netgi priešingai - toliau vilkino procesus skųsdami nustatytas mokestines nepriemokas bei tokiu būdu didino bendrovės įsiskolinimą dėl priskaičiuojamų baudų ir delspinigių.
7. Ieškovės nuomone, pripažinus BUAB „Europanoil“ bankrotą tyčiniu, galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto, todėl priežastinis ryšys tarp neteisėtų valdymo organų veiksmų ir žalos yra preziumuojamas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė O. S. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, pasiūlyti ieškovei atsakovę O. S. pašalinti iš atsakovų, o netenkinus šio prašymo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad BUAB „Europanoil” veikla buvo susijusi su naftos produktų importu ir eksportu. Šiai veiklai vykdyti buvo gauta privaloma licenzija ir sumokėtas naujoms įmonėms nustatytas 300 000 litų užstatas Klaipėdos muitinei. Visus pirkimo sandorius bendrovė vykdė iš vienintelio akcininko ir prokūristo A. P. asmeninių lėšų ar/ir jam pavaldžių įmonės lėšų. Dėl šios priežasties ieškovės argumentas, kad UAB „Europanoil“ įsipareigojimai jau 2011 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės yra klaidinantis, nes visi įmonės įsipareigojimai buvo nepradelsti ir pagrindo kelti bankroto bylos nebuvo. Taip pat, akivaizdu, kad įsiskolinimas atsirado dėl skolos susijusiems asmenims, kurie savo lėšas investavo į veiklos vystymą. Mokestiniai ginčai UAB „Europanoil“ prasidėjo po to, kai Klaipėdos teritorinė muitinė, patikrinusi UAB „Europanoil“ iš Baltarusijos Respublikos importuoto dyzelinio kuro 2011-08-05 įformintoje importo deklaracijoje Nr. 11LTPR2000IM007166, deklaruoto 4200 procedūrai, muitinio įforminimo teisingumą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis šioje deklaracijoje deklaruoto dyzelinio kuro kiekio (194 861 kg), kurio gavimo nepatvirtino kitos valstybės narės PVM mokėtojai, ir dalis deklaruoto, tačiau į Lenkijos akcizinį sandėlį nepristatyto dyzelinio kuro kiekio (788 kg) minėtai 4200 procedūrai buvo deklaruota ir PVM lengvata pritaikyta nepagrįstai. UAB „Europanoil“, nesutikdama su Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. gruodžio 21 d. ataskaitoje priskaičiuotomis mokesčio sumomis, 2013 m. sausio 15 d. padavė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas). Muitinės departamentas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 1A-124 neatsižvelgė į įmonės skundą ir patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. gruodžio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM320097S. Kaip matosi iš byloje esančios informacijos, atsiradus šiems ginčams UAB „Europanoil“ veiklą sustabdė ir pradėjo dalyvauti mokestiniuose ginčuose.
10. Pažymi, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67(su visais pakeitimais) patvirtintas mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisykles, Jeigu mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje yra apskaičiuoti tik mokestinių prievolių ir / ar baudų ir vyksta mokestiniai ginčai, neįsiteisėjęs mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas/nutartis, tai mokesčių mokėtojas laikomas neskolingas, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas likviduojamas arba siūlomas likviduoti, bankrutuojantis/restruktūrizuojamas (rengiant kreditorinį reikalavimą) ar kai nustatomas skolingumas mokestinės nepriemokos perėmimo atveju.
11. Nurodo, kad jos vadovavimo laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2015 m. sausio 7 d. buvo rengiamos ir įstatymo nustatyta tvarka teikiamos finansinės ataskaitos VMI pagal turimą surinktą informaciją, nedisponuojant visais bendrovės dokumentais sudaryti ir pateikti finansinės teisingos atskaitomybės ataskaitas VĮ Registrų centrui buvo neįmanoma, kadangi vyko mokestiniai ginčai, visi buhalteriniai dokumentai buvo paimti pagal poėmio aktą, taip pat nebuvo įsiteisėjusio nei vieno sprendimo ir /ar nutarties, kurios pagrindu atsirastu pagrindas priskaityti skolą VMI ir Muitinei, būtent tai patvirtiną prejudicinę galią turintis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. priimtas nutarimas nutraukti pradėtą administracinę teiseną pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) pareiškimo, kuriuo buvo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „Europanoil“ vadovei O. S. už tai, kad žinodama apie Įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie LR FM nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ir paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 506 straipsnio 1 dalį nustatytą administracinę nuobaudą. Šioje Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. A2.2.-357-806/2017 buvo nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „Europanoil“ vadovei O. S., kai šiai faktiškai pareigos pačiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebėra. Esant visoms paminėtoms aplinkybėms, administracinė teisena negalima, todėl pradėta administracinė teisena nutrauktina nesant pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal byloje pateiktą informaciją matosi, kad priskaičiuotos mokestinės sumos įsigaliojo tik 2017 m. vasario 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus sprendimą atmesti apeliacinį skundą. Vykstant teisminiams ginčams, įmonės vadovai stengėsi įrodyti bendrovės veiklos teisėtumą ir prašė pripažinti priskaičiuotus mokesčius neteisėtais tuo pagrindu, kad visos įmonės prekės buvo išvežtos iš Lietuvos teritorijos į Lenkijos akcizinius sandėlius bei iš jų įstatymo nustatyta tvarka į Lietuvos akcizinius sandėlius buvo gauti pranešimai apie pateiktas prekes. Akcizinių prekių judėjimo tvarka numato prekių judėjimą iš vieno akcizinio sandėlio į kitą ir prievolę tinkamai perduoti informaciją apie gautas ir išleistas į apyvartą prekes. Taip pat, numato ir atsakomybę už prekių eksporto deklaracijose nurodytam gavėjui perdavimą, t. y. atsakomybė tenka akciziniam sandėliui, iš kurio prekes gali atsiimti tik eksporto deklaracijoje nurodytas jų gavėjas. Ir tai leidžia daryti pagristą ir vienareikšmę išvadą, kad už prekių tinkamą perdavimą prekių gavėjui atsako akciziniai sandėliai. Lenkijoje, dėl įsigytų iš Lietuvos prekių, taip pat vyko mokestiniai patikrinimai ir buvo apmokestintos UAB „Europanoil“ į Lenkiją parduotos ir išvežtos prekės, Lenkijos teismo sprendimu buvo priskaičiuotas 23 proc. PVM Lenkijoje už dyzelinį kurą, kurį Lenkijos bendrovė įsigijo iš „Sia“ prieš „Biluka Komercfirma Evija“ ir UAB “Europanoil“). Žinant šią informaciją buvo akivaizdu, kad išvengiant dvigubo apmokestinimo reikėjo tęsti mokestinius ginčus dėl Mokesčių priskaičiavimo esmės, nes bylų pagrindas buvo Lenkijoje nesumokėti mokesčiai. Tik išnagrinėjus mokestines bylas galima buvo nustatyti teisėtą pagrindą pripažinti, kad prekių pardavimas turi būti apmokestintas Lietuvoje. Nagrinėjant šią žalos atlyginimo bylą iki šios dienos nėra pateikti įrodymai dėl įmonės veiklos muitinės kriminalinės tarnybos atlikto tyrimo rezultatų, kuriais remiantis galima būtu nustatyti, ar įmonės vadovė D. K. ir akcininkas bei prokuristas dalyvavo nusikalstomoje veikloje, žinojo ar galėjo žinoti, kad mokesčiai Lenkijoje nebus sumokėti. Todėl tik gavus šią informaciją iš muitinės kriminalinės tarnybos galima daryti išvadą dėl bankroto atsiradimo pagrindų.
13. Ieškovė teikdamas patikslintą ieškinį nepateikė jokių duomenų apie tai, jog atsakovė būtų žinojusi apie kokias nors nusikalstamas veikas bendrovėje (jei tokios buvo įvykdytos) ar pati prisidėjusi prie sukčiavimo, nes jokiuose ikiteisminiuose tyrimuose nedalyvavo. Vien tai, kad atsakovai dalyvavo mokestiniuose ginčuose ir pralaimėjo, neleidžia preziumuoti, kad jie žinojo arba galėjo žinoti apie tai, jog buvo atlikti kokie nors neteisėti ar nesąžiningi veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
14. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė direktorės pareigas ėjo iki 2015 m. sausio 7 d. ieškovė kreipdamasi į teismą tik 2018 m. gegužės 2 d. laikytina praleidusia CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
15. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė 2015 m. sausio 7 d., t. y. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo priėmimo, buvo atleista iš bendrovės vadovės pareigų, esama situacija nesudaro pagrindo pripažinti, jog bendrovės vadovė buvo akivaizdžiai nerūpestinga ir neapdairi dėl savalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei kėlimo, nes ji neturėjo tokios pareigos. Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, kol nebuvo išspręsti mokestiniai ginčai, kurie baigėsi jau tuomet, kai atsakovė nebevadovavo bendrovei. Šią aplinkybę konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2019-05-28 sprendimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ir neturi atsakyti pagal pareikštus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad A. P. per visus pažįstamus ieškojo žmogaus, kuris galėtų tęsti mokestinius ginčus. A. P. suradęs atsakovę pasakė, kad jis yra neteisingai apkaltintas, nes įmonei priskaičiuoti mokesčiai, nors visa produkcija buvo išvežta į Lenkiją, nurodė, kad nemoka lietuvių kalbos ir kt. Todėl, atsakovė sutiko būti paskirta įmonės vadove, juolab, kad A. P. pateikė akcizinių sandėlių dokumentus, patvirtinančius, kad prekės buvo išvežtos.
17. Atsakovė D. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, kad UAB „Europanoil“ vadovė buvo nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2013 m. spalio 17 d. Bankroto byla UAB „Europanoil“ buvo iškelta 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo atsakovės D. K. išėjimo iš UAB „Europanoil“. Byloje yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateikta informacija apie UAB „Europanoil“ skolą, iš kurios matyti, kad UAB Europanoil“ skolos nuo 2013 m. spalio 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo tendenciją didėti, t. y. 2013 m. spalio 17 d. bendrovė buvo skolinga 26 378,61 Eur, o 2016 m. gruodžio 27 d. bendrovė buvo skolinga jau 20 277 506,45 Eur. Atsakovės D. K. vadovavimo metu Klaipėdos teritorinį muitinė atliko bendrovės kompleksinį ūkinės veiklos, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m.birželio iki 2012 m. rugsėjo ir surašė 2013 m. birželio 18 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320039M, kurioje UAB „Europanoil“ priskaičiavo 9 642 176,49 Eur sumą. Ginčai dėl šio sprendimo buvo sprendžiami tiek muitinės departamente, tiek mokestinių ginčų komisijoje, tiek teisme. Tai rodo, kad UAB „Europanoil“ buvo suinteresuota panaikinti nurodytą sprendimą ir tęsti savo ūkinę veiklą. D. K. vadovavimo metu įmonės akcininkas ketino tęsti veiklą ir jokių planų inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nebuvo. Pažymi, kad bendrovės akcininkas A. P. nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo UAB „Europanoil“ prokuristas. CK 2.176 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo suteikia teisę kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisnius veiksmus, susijusius su juridinio asmens verslu. Tai papildomai patvirtina, kad UAB „Europanoil“ veiklą kontroliavo ir sprendimus dėl bendrovės valdymo priiminėdavo A. P..
18. Teismo posėdžio metu, atsakovė papildomai paaiškino, kad po 2008 metų finansinės krizės aktyviai ieškojosi darbo, taip pat skambino ir A. P., kurį pažinojo iš ankstesnių darboviečių. Pastarasis, po kurio laiko susisiekė ir pasakė, kad ketina įsteigti įmonę Lietuvoje, todėl jam reikalingas žmogus galintis būti įmonės vadovu ir atstovu Lietuvoje. Atsakovė sutiko, prisiimti siūlomas pareigas kaip antraeiles, nes tuo metu buvo priimta dirbti kitoje įmonėje bandomajam laikotarpiui. Įsidarbino puse etato, už pusę minimalaus atlyginimo. Jos darbas buvo įsteigti įmonę, surasti biurą, gauti reikiamus leidimus. A. P. jau turėjo veikiančią įmonę Latvijoje. Po įsteigimo, atsakovės pareigos iš esmės apėmė tik administravimą ir atstovavimą. Kadangi sandoriai buvo labai dideli, ir atsakovė nenorėjo prisiimti atsakomybės už šių sandorių naudingumą, tai A. P. tapo pokūristu, jau po kelių mėnesių po įmonės įsteigimo. Pažymėjo, kad ne visuomet pavykdavo gauti visus dokumentus su A. P. vykdomais sandoriais, o prasidėjus mokestiniams patikrinimams, geranoriškai dalyvavo su visomis institucijomis. Nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentų parengimui, už 2012 metus ir vėliau, faktiškai reikėjo audito, nes visi įmonės dokumentai buvo paimti, tačiau tam lėšų nebuvo skirta. Prasidėjus patikrinimams atsakovė pasiprašė ją atleisti iš vadovo pareigų. Pažymėjo, kad tiek ji, tiek buhalterė buvo įsitikinusios, kad veikla yra teisėta, nes pagal pateikiamus dokumentus, nebuvo pagrindo abejoti, kad kuras buvo išvežtas iš Lietuvos. Pažymėjo, kad visus sprendimus ir sandorius sudarinėdavo A. P., atsakovė neturėjo jokių klientų kontaktų. Mokestinių ginčų pradžioje A. P. aktyviai dalyvavo, tačiau vėliau bendravimas su atsakove nutrūko ir atsakovė teigė negalėjusi savarankiškai priimti sprendimo dėl bankroto bylos inicijavimo.
19. Atsakovas A. P. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje. 2021 m. vasario 19 d. buvo gautas Latvijos tarpininkaujančios institucijos pranešimas apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovui. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir nemokumo momento
20. UAB ,,Europanoil“ bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1191-866/2019) iškelta teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, bylos iškėlimą inicijavo VMI prie Finansų ministerijos, bankroto administratoriumi paskirta Ana Mikulienė, nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 27 d.
21. Įmonė įregistruota 2011 m. birželio 15 d.; pagrindinė vykdyta veikla – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba. Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2011 metų laikotarpį nuo bendrovės įsteigimo 2011 m. birželio 15 d. Byloje yra duomenų, kad bendrovė nevykdė ūkinės veiklos nuo 2013 m. pabaigos, VMI 2014 m. gruodžio 10 d. išregistravo ją iš PVM mokėtojų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 7 d. (paskyrimo data) iki 2013 m. rugsėjo 30 d. bendrovei vadovavo D. K.,; nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 6 d. direktore buvo paskirta O. S.; nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 4 d. įmonės direktoriumi paskirtas Latvijos Respublikos pilietis A. P., jis gi nuo pat bendrovės įsteigimo yra vienintelis bendrovės akcininkas, taip pat šis asmuo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. įregistruotas bendrovės prokūristu.
Žemesnės instancijos teismas
22. Aktualiajame 2018 m. birželio 7 d. nutartimi patikslintame kreditorių sąraše patvirtintas 30 920 312,21 Eur reikalavimas VĮ Turto bankas, kuris perėmė reikalavimo teises iš kreditorių VMI prie Finansų ministerijos (20 277 506,45 Eur) ir Klaipėdos teritorinės muitinės (10 642 805,76 Eur). Taip pat patvirtinta kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyrius 547, 89 Eur reikalavimo suma.
Dėl VMI prie LR FM kreditorinio reikalavimo(kurį perėmė VĮ Turto bankas) nustatytos sekančios aplinkybės.
Dėl VSDFV kreditorinio reikalavimo
Dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo
33. Byloje nustatyta, kad 2011-2012 metais įmonė aktyviai vykdė veiklą, tačiau pradėjus mokestinius patikrinimus įmonė, jau nuo 2013 metų antrosios pusės veiklos, nebevykdė. Sprendžiant dėl atitinkamų institucijų sprendimų, kuriais konstatuojamos mokestinės nepriemokos ir su tuo susiję mokėjimai, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad nuo sprendimo priėmimo prievolė laikytina pradelsta. Teismo nuomone, tokiais kaip nagrinėjamu atveju, prievolės pradelsimą galima konstatuoti tik įsiteisėjus galutiniam sprendimui. Taigi, šioje byloje nustatyta: pagal VMI 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą buvo išieškoma 236,49 Eur mokestinė nepriemoka; po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo, pradelsta tapo 2 830,17 Eur nesumokėto PVM, o po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. galutiniu sprendimo, pradelsta tapo 9 340 283,91 Eur; VSDFV reikalavimas susiformavo už 2016 metų trečią ketvirtį; įsiteisėjus Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimui, dėl 2016 m. birželio 15 d. atlikto PVM mokestinis patikrinimas už 2011 m. liepos 4 d. – 2012 m. spalio 31 d. laikotarpį, pradelsta tapo apskaičiuota 20 978 917 Eur mokestinė nepriemoka; VMI 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatyta 236,49 Eur mokestinė nepriemoka.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismo vertinimu nei 236,49 Eur nepriemoka, nustatyta VMI 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, nei muitinei nepadengtas 2 830,17 Eur įsiskolinimas, likęs įskaičius mokestines permokas, negali meti objektyvios išvados dėl įmonės nemokumo būsenos, nes nors ir įmonė jau nebevykdė veiklos ir teismas, kaip minėta, neturi detalių duomenų dėl įmonei šiuo laikotarpiu priklausančio turto, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad įmonė turėjo ir mokesčių permoką, buvo įmokėjusi užstatą, iš kurių be kita ko buvo padengta dalis prievolių. Tik Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtinus VMI apskaičiuotas nepriemokas ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2017 m. vasario 2 d. galutiniu sprendimu, atmetus bendrovės skundus, dėl muitinės apskaičiuotų mokestinių nepriemokų, teismo vertinimu būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, t. y. ne anksčiau kaip 2016 m. rugsėjo 22 d., nes net ir laikant, kad bendrovei būtų panaikinta prievolė sumokėti muitinės apskaičiuotus mokesčius, byloje nėra duomenų iš kokių lėšų įmonė būtų padengusi įsiskolinimą VMI. Po minėtų mokesčių administratoriaus sprendimų, be kita ko ir buvo inicijuota bankroto byla. Be to, teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad įmonės nemokumas konstatuotinas vertinant finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 metus, nes kaip minėta įmonė įsteigta tais pačiais metais, ūkinė veikla buvo vykdyta 2011-2013 metais, nuo veiklos pradžios buvo nupirkta/įsivežta dyzelinio kuro bent už 47 108 534 Eur, kuris realizuotas, būtent nuo sandorių buvo paskaičiuotas nesumokėtas PVM, susiformavo skolos kreditoriams.
35. Tačiau, nagrinėjamu atveju, greta aptartų sprendimų dėl mokesčių nepriemokų yra aktualu įvertinti ir aplinkybes dėl kurių mokesčių nepriemokos buvo apskaičiuotos apskritai, nes būtent tai ir lėmė be kita ko bankroto pripažinimą tyčiniu ir įmonės nemokumo būseną. Būtent, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatyta, kad kreditoriniai reikalavimai kilę iš nesumokėtų mokesčių valstybės institucijoms, iš esmės – iš neįvykdytos prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį, kartu su pritaikytų baudų ir delspinigių sumomis.
36. Atliekant įmonės veiklos patikrinimus, tame tarpe vertinant įmonės teikiamus dokumentus dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos, nustatyta, kad bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo pateiktos būtent bendrovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytoms įmonėms, kurios turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo, taip pat daugeliu atvejų net ir nepagrindė prekių išgabenimo iš šalies teritorijos faktų, daliai tiekimų nepateikta jokių išgabenimą įrodančių dokumentų. Nuspręsta, kad šiuo atveju nustatyti pažeidimai susiję su sunkinančia aplinkybe – mokesčių mokėtojo nesąžiningumu, sąmoningu mokesčių vengimu, įforminant PVM sąskaitas faktūras realiai neįvykusiam prekių išgabenimui iš Lietuvos ir kt.
37. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad įmonės bankrotas buvo sukeltas tyčiniais, nesąžiningais veiksmais, dėl ko įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, tikslus įmonės nemokumo momentas, įvertinus aplinkybes dėl kurių įmonė apskirtai tapo nemoki, tampa neaktualus, o atsakomybė taikytina neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu.
38. Pažymėtina, kad nors ieškovė teisiniu pagrindu nurodė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, tačiau kaip faktinį pagrindą nurodė, jog pripažinus BUAB „Europanoil“ bankrotą tyčiniu, galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto, todėl priežastinis ryšys tarp neteisėtų valdymo organų veiksmų ir žalos yra preziumuojamas, o žalos dydį sudaro patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Ieškinyje ieškovė be kita ko, neįrodinėjo nei įmonės nemokumo momento, nei kreditorinių reikalavimų pokyčio kiekvieno iš vadovų valdymo laikotarpiu, nei grindė priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš vadovų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi, teismo vertinimu, pagal nurodytą ieškinį pagrindą, vadovų atsakomybei šiuo atveju taikytinos ne ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatos, bet ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatos.
39. Pažymėtina, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
40. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatas, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.
41. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, atsakomybė taikytina tiek tuo atveju kai tiesioginį ieškinį reiškia kreditorius dėl jam padarytos žalos atlyginimo, tiek tais atvejais, kai ieškinį reiškia nemokumo administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, dėl visiems kreditoriams tyčiniu bankrotu padarytos žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018, 43 p.).
42. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai ir tos įmonės kreditoriaus žala (bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 p.).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pvz., akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., taip sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 41 p.).
45. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti žalą (patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą) solidariai iš visų atsakovų, motyvuodama tuo, kad jie visi yra atsakingi dėl tyčinio įmonės bankroto, be kita ko apeliuoja ir į teismo nutartį, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovė teisingai pažymi, kad teismas pripažindamas bankrotą tyčiniu neidentifikavo konkretaus asmens(-ų) kaltų dėl tyčinio bankroto, o nurodė, kad laikytina, jog įmonė prie bankroto privesta tyčia bendrais visų vadovų veiksmais. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nevertino kiekvieno iš vadovų konkrečiais neteisėtais veiksmais ir jų priežastinio ryšio su padaryta žala, o būtent tai sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką.
46. Atsakovės D. K. ir O. S., be kita ko šio byloje įrodinėja, kad jų veiksmai einat įmonės vadovo pareigas neturi jokio priežastinio ryšio su tyčiniais veiksmais ir/ar atsiradusia žala. Teismas išklausęs atstovių argumentų teismo posėdyje, įvertinęs rašytinių įrodymų visetą, neturi pagrindo atsakovėmis abejoti.
47. Kaip nurodė D. K. ji įmonės vadovo pareigas ėjo tuo metu kai įmonė veiklą vykdė (2011-2013 metais), visus sprendimus priiminėjo A. P., atsakovė neturėjo klientų kontaktų, pagal pateiktus dokumentus apie prekių judėjimą iš akcizinių sandėlių buvo įsitikinus, kad prekės išvežtos, todėl šios pozicijos sąžiningai laikėsi ir pradėjus mokestinius patikrinimus, dėl kurių pasiprašė atleidžiama iš pareigų, baudžiamoji atsakomybės nebuvo taikyta. Atsakovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo abejoti. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad atsakovė pati tiesiogiai bendravo su klientais, sprendė dėl sandorių sudarymo/nesudarymo ar priiminėjo kitus strateginius įmonės sprendimus. Teismą įtikino atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ji įmonės vadove buvo paskirta tik siekiant padėti A. P. įsteigti įmonę ir pagal poreikį ją atstovauti, juolab, kad praėjus keliems mėnesiams po įmonės įsteigimo vienintelis įmonės akcininkas įregistravo prokūrą, kas leido jam veikti įmonės vardu sudarant sandorius ir kt.
48. O. S. nurodė, kad įmonės vadove buvo paskirta, kai įmonė jokios veiklos nevykdė, tik tęsė ginčus dėl mokestinių nepriemokų, pagal pateiktus A. P. dokumentus ir nurodytas aplinkybes, vadovo pareigų ėmėsi įtikinta, kad mokesčių nepriemokos reikalaujama nepagrįstai, juolab, kad galutiniai sprendimai buvo priimti jau ją atleidus iš vadovės pareigų.
49. Taigi, teismas įvertinęs tiek atsakovių argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo objektyviai išvadai, kad koks nors kiekvienos iš atsakovių veiksmo atlikimas ir/ar neatlikimas nulėmė tyčinį bankrotą ir dėl to atsirado ir/ar padidėjo prašoma priteisti žala. Vien tik finansinės atskaitomybės neteikimas, kai byloje nustatyta, jog įmonės dokumentai buvo paimti, teismo vertinimu nesuponuoja priežastinio ryšio su prašoma priteisti žala. Konstatavus, kad atsakovėms netaikytina civilinė atsakomybės, teisinės reikšmės neturi atsakovės O. S. argumentai dėl ieškinio senaties taikymo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
50. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad būtent A. P. buvo tas asmuo kuris valdė visą įmonės veiklą, bendravo su klientais, sprendė veiklos finansavimo klausimus, sudarinėjo sandorius (šios aplinkybės teismo vertinimu nepaneigia, kai kuriuose sandoriuose esantys D. K. parašai), geriausiai turėjo žinoti/žinojo objektyvią informaciją apie prekių judėjimą (ne)išvežimą iš Lietuvos ir kt., todėl būtent jis atsakingas dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia ir privalo atlyginti įmonės kreditoriams padarytą žalą, kurią sudaro įmonės patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma (iš esmės visa kilusi būtent iš A. P. neteisėtų veiksmų, t. y. prekių neišvežimo iš Lietuvos), kuri nebuvo padengta bankroto procese ir įmonė neturi joki turto iš kurio reikalavimai galėtų būti dengiami.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant 30 920 860,10 Eur žalos atlyginimo, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. P., o atsakovių D. K. ir O. S. atžvilgiu ieškinį atmetant.
52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
53. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovės patirtas išlaidas 113,97 Eur sumai, įteikiant procesinius dokumentus Latvijoje, kurios priteistinos iš atsakovo A. P. Taip pat, pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovės O. S. patirtas išlaidas 580,80 Eur sumai, advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš ieškovės administravimo išlaidų.
54. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškiant ieškinį atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
55. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15 000 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
57. Atsižvelgiant nustatytą teisinį reguliavimą, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės BUAB „Europoil“ (juridinio asmens kodas 302638086, buveinės adresas: Blindžių g. 7-16, 08111 Vilnius) ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) ir O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto areštas, bendrai neviršijant 30 739 798 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš atsakovo A. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ (juridinio asmens kodas 302638086, buv. Blindžių g. 7-16, 08111 Vilnius) naudai 30 920 860,10 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Europanoil“ (juridinio asmens kodas 302638086, buv. Blindžių g. 7-16, 08111 Vilnius) bankroto administravimo lėšų, 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), 15 000 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės BUAB „Europoil“ (juridinio asmens kodas 302638086, buveinės adresas: Blindžių g. 7-16, 08111 Vilnius) ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) ir O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto areštą, bendrai neviršijant 30 739 798 Eur sumos.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.