- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- e2-2307-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34845-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Texbaltic“
- Advokatai
- Deividas Poška, Deividas Gagys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Texbaltic“ dėl vartojimo sandorio nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių, susijusių su vartotojo teisių pažeidimu, atlyginimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. Nutraukti tarp jo ir atsakovės uždarosios akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Texbaltic“ 2018 m. spalio 1 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovės už 10 400 Eur nusipirko automobilį VW Multivan (valst. Nr. KDL861);
1.2. Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovui 10 400 Eur, o atsakovei iš ieškovo automobilį VW Multivan (valst. Nr. KDL861);
1.3. Priteisti iš atsakovės 651,50 Eur nuostolius, 2 500 Eur neturtinę žalą, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 10 400 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 26 d. iki visiško skolos išieškojimo, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais esminias argumentais:
2.1. 2018 m. spalio 1 d. ieškovas iš atsakovės už 10 400 Eur nusipirko automobilį VW Multivan (valst. Nr. KDL861). Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje (toliau – Pirkimo sutartis) automobilio kaina atsakovės iniciatyva buvo nurodyta 7 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad automobilis yra be techninių trūkumų, o jo rida – 312 439 km. 2018 m. spalio 8 d. automobilis buvo patikrtas UAB „Moller auto“ ir nustatyta, kad yra pakeista automobilio variklio dujų išmetimo sistema (fiziškai pašalintas automobilio gamybinės konstrukcijos elementas – suodžių filtras), atjungta automobilio stabdžių kaladėlių sudilimo identifikavimo sistema, suklastota automobilio rida, kuri yra 546 000 km. Šie automobilio trūkumai yra esminiai. Jeigu ieškovas būtų apie juos žinojęs, automobilio nebūtų pirkęs. Atsakovė iš esmės suklaidino ieškovą dėl automobilio techninės būklės ir kokybės. Dėl pašalinto suodžių filtro automobilio negalima eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas ieškovo teisių gynimo būdas ir Pirkimo sutartis nutraukta.
2.2. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 651,50 Eur nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos, susijusius su automobilio remontu (291 Eur), automobilio patikros UAB „Moller auto“ išlaidos (60,50 Eur) ir advokato teisinės pagalbos, suteiktos ginčą sprendžiant ikiteismine tvarka, išlaidos (300 Eur). Iš atsakovės turi būti priteistos kompensacinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2018 m. spalio 26 d., kai atsakovė atsisakė patenkinti ieškovo pretenziją. Tiek priteistinų kompensacinių, tiek procesinių palūkanų dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) nuostatas.
2.3. Atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui didelių emocinių išgyvenimų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 2 500 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Texbaltic“ su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo įmonės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė savo procesinę poziciją grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
3.1. Automobilis ieškovui buvo parduotas ne už 10 400 Eur, bet už 7 000 Eur kaip nurodyta Pirkimo sutartyje ir atsakovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje.
3.2. Ieškovui 2018 m. rugsėjo 28 d. apžiūrint automobilį buvo atskleista, kad automobilio prietaisų skydelis buvo tvarkomas ir jog dėl to pasikeitė ridos duomenys. Be to, po bandomojo važiavimo automobilis neužsivedė. Šios aplinkybės lėmė, kad automobilis buvo parduotas ne už 10 400 Eur, bet už 7 000 Eur. Automobilio ridos duomenys buvo nuolat fiksuojami UAB „Moller auto“ ir atliekant automobilio techninę apžiūrą. Atsakovė neturėjo jokių motyvų nurodyti ieškovui klaidingus ridos duomenis. Skelbimą apie automobilio pardavimą paskelbė ne atsakovės vadovas, kuris naudojo automobilį, bet kiti įmonės darbuotojai. Tai lėmė, kad skelbime buvo nurodyti tokie ridos duomenys, kokie buvo matomi prietaisų skydelyje.
3.3. Ieškovas reiškia visiškai neadekvatų reikalavimą. Sutarties nutraukimas yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka apginti pažeistų pirkėjo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Automobilį galima eksploatuoti pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo įvardijamų trūkumų nėra galimybės pašalinti. Kita vertus, ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, ir būti atidesnis bei rūpestingesnis, t. y. įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Ieškovui buvo suteikta būtina ir visapusiška informacija apie parduodamą automobilį, sudarytos sąlygos jį patikrinti.
3.4. Mokėjimų įstatymas sandoriams su vartotojais netaikomas. Ieškovas iki šios dienos gali naudotis automobiliu, gauti naudą iš jo naudingųjų savybių, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas yra nepagrįstas. Reikalavimo dalyje dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos už atliktus remonto darbus yra aišku, kad ieškovas patyrė einamąsias automobilio eksploatacines išlaidas. Ieškovo turėtos išlaidos dėl kreipimųsi į valstybės įmonę „Regitra“, UAB „Tuvlita“ vertintinos kaip prisiimtos paties ieškovo rizika, nes tokius duomenis atsakovė galėjo pateikti Pirkimo sutarties sudarymo metu. Nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą ikiteismine tvarka, nes jos nėra protingos ir nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo sritį.
3.5. Pirkėjo, įsigyjusio nekokybišką daiktą, teisės ginamos kitokiomis formomis, o ne neturtinės žalos priteisimo forma. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų išgyveninimų susirgo, sutriko jo sveikata ar patyrė kitus nepatogumus.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Ieškovas V. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad pirmą kartą – penktadienį ar šeštadienį – apžiūrėdamas automobilį su juo šiek tiek pravažiavo teritorijoje, kurioje stovėjo automobilis. Po bandomojo važiavimo išsikrovė automobilio akumuliatorius. Atsakovės atstovas paaiškino, kad buvo blogai prisukta akumuliatoriaus „klėma“. Grynaisiais pinigais atidavė 500 Eur avansą ir susitarė, kad pirmadienį sumokės kitą kainos dalį grynais ir pavedimu. 7 000 Eur sumokėjo pavedimu, o 2 900 Eur grynais. Kai automobilį nusipirko, nuvežė jį į servisą, kur nustatė, kad yra išpjautas suodžių filtras. Kad rida yra dvigubai didesnė sužinojo, kai išsiėmė techninės apžiūros lapą. Pastarojo jam atsakovė neperdavė. Apžiūrint automobilį dalyvavo atsakovės vadovas V. K. ir V. K.. Apie ridą, suodžių filtrą automobilio apžiūros metu su atsakovės atstovais nekalbėjo. Pirkimo–pardavimo sutartį užpildė V. K.. Grynųjų pinigų sumokėjimas nebuvo įformintas jokiais dokumentais. Nematė poreikio užfiksuoti grynųjų pinigų perdavimo. Automobilį apžiūrėję UAB „Moller“ darbuotojai nurodė, kad yra pašalintas suodžių filtras, o automobilio rida yra didesnė nei 500 000 km, Jie taip pat nurodė, kad suodžių filtro įstatymo darbai kainuotų apie 1 800 Eur. Į servisą patikrinti automobilio, prieš jį perkantį, nevežė, nes nemanė, kad yra būtina. Matė, kad automobilis turi trūkumų, bet nelaikė jų esminiais, nes suprato, jog perka ne naują daiktą. Derėjosi dėl nuolaidos – kaina buvo sumažinta 300 Eur. Su automobiliu, kai jį nusipirko, važiavo tik į servisą ir UAB „Tuvlita“. Ieškovas taip pat paaiškino, kad turi aukštesnįjį išsilavinimą. Iki ginčo sutarties pasirašymo buvo sudaręs ne vieną automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. O automobilį pirko asmeninėms reikėmėms (2019 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 2 sek. – 46 min 39 sek., 47 min. 16 sek.–58 min. 00 sek.).
Atsiliepimas
5. Atsakovės vadovas V. K. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. (penktadienį) su juo susiekė ieškovas dėl automobilio apžiūros. Kadangi buvo išvykęs į Baltarusiją, ieškovui automobilį pirmą kartą aprodė V. K.. Kiek jam žinoma, ieškovas išbandė automobilį. Su ieškovu susitiko penktadienį vakare, kai grįžo iš Baltarusijos. Antrą kartą ieškovui apžiūrint automobilį dalyvavo taip pat ir V. K.. Ieškovui buvo paaiškinta, kad automobilį atsakovė pirko UAB „Moller“, kad automobilis buvo ne kartą remontuotas (pakeista pavarų dėžė, tvarkytas variklis ir kt.). Ieškovui taip pat nurodyta, kad buvo sugedęs ir tvarkytas prietaisų skydelis, dėl ko pasikeitė automobilio rida, o tikroji rida yra didesnė nei 500 000 km. Įvertinus visas aplinkybes, ieškovui buvo padaryta 3 700 Eur nuolaida ir automobilis jam parduotas už 7 000 Eur. Ieškovas automobilį norėjo pasiimti jau penktadienį. Kadangi šeštadienį išvyko į komandiruotę, iš anksto pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, o ją užpildė V. K.. Ieškovas sutartį pasirašė vėliau – pirmadienį. Lietuviškai nemoka nei skaityti, nei rašyti. Praėjus keturioms dienoms po pardavimo, susiekė ieškovas ir nurodė, kad nėra suodžių filtro. Apie šią aplinkybę asmeniškai nieko nežinojo. Susitikus su ieškovu, pastarasis nurodė, kad nori grąžinti automobilį. Pasiūlė ieškovui grąžinti 900 Eur, kad būtų suremontuotas filtras. Tokio pasiūlymo ieškovas atsisakė. Kiek jam žinoma, techninės apžiūros lapas ieškovui nebuvo perduotas. Avanso iš ieškovo neėmė nei jis, nei V. K.. Skelbimą apie automobilio pardavimą paskelbė jo sekretorė, tačiau jis jo nepatikrino (2019 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 31 sek.–1 val. 36 min. 26 sec., 1 val. 56 min. 48 sec.–1 val. 57 min. 56 sec.).
6. Liudytojas V. K. parodė, kad yra atsakovės darbuotojas, V. K. brolis. V. K. prašymu aprodė ieškovui automobilį. Ieškovas išbandė automobilį įmonės teritorijoje. Po važiavimo automobilis neužsivedė, tačiau nežino kodėl. Apie automobilio būklę nieko nežinojo ir ieškovui apie tai nekalbėjo. Kai ieškovas susitiko su V. K. dėl automobilio pirkimo, girdėjo, kad V. K. pasakojo ieškovui apie vykdytus remonto darbus, kad nėra akumuliatoriaus masės ir dėl to automobilis neužsivedė, taip pat kad kažkas buvo tvarkoma su prietaisų skydeliu. Pirmadienį užpildė pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavė ją ieškovui. V. K. sutartį pasirašė iš anksto ir nematė sutarties teksto. Ridos grafą užpildė pagal automobilio prietaisų skydelio duomenis. Už automobilį ieškovas atsiskaitė pavedimu. Ieškovas neprašė automobilio patikrinti servise ar išbandyti už įmonės teritorijos ribų (2019 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 38 min. 25 sek.–1 val. 51 min. 42 sec.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
7. Byloje nagrinėjamo tarp ieškovo ir atsakovės kilusio ginčo esminiai aspektai yra šie: ar atsakovė atskleidė ieškovui automobilio trūkumus, kaip šie trūkumai turėtų būti vertinami ir kokia buvo automobilio pardavimo kaina.
Dėl automobilio trūkumų ir kainos
8. Šalys pripažįsta ir tą patvirtina jų pateikti rašytiniai įrodymai, kad pagal 2018 m. spalio 1 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė pardavė ieškovui įmonei priklausiusį naudotą, daugiau nei dešimties metų senumo automobilį VW Multivan (valst. Nr. KDL861) (b. l. 13, 65). Sutartį iš anksto pasirašė atsakovės vadovas V. K.. Tačiau teismo posėdžio metu tiek jis, tiek liudytojas V. K. patvirtino, kad visas sutarties grafas, prieš sutartį pasirašant ieškovui, užpildė V. K. – įmonės darbuotojas ir V. K. brolis. V. K. taip pat pripažino, kad nemoka lietuviškai nei skaityti, nei rašyti.
9. Šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, dėl kokių sandorio sąlygų bylos šalys susitarė ir kokios aplinkybės apie automobilį ieškovui buvo atskleistos. Sandorio sudarymo fakto ieškovas neginčija, taip pat nekvestionuoja ir atsakovės valios parduoti automobilį sutartyje nurodytomis sąlygomis.
10. Atsakovė yra verslininkė. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad automobilį pirko asmeniniams poreikiams. Šiuos paaiškinimus paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Aplinkybė, kad atsakovės pagrindinė vykdomos veiklos sritis nėra susijusi su prekyba automobiliais, nekeičia fakto, jog ginčo sutartis buvo sudaryta tarp vartotojo ir verslininko. Atsakovė neteikė įrodymų, kad automobilį pardavinėjo ne verslo, bet kitais tikslais. Dėl to nėra faktinio pagrindo nesutikti su ieškovo pozicija, kad automobilio pirkimo sutartis atitinka formaliuosius vartojimo sandorio požymius (CK 6.228¹ straipsnio 1–3 dalys). Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad nagrinėjamoje situacijoje, vertinant bylos šalių veiksmus, neturėtų būti atsižvelgiama į vartojimo sutarčių ypatumus.
11. Byloje taip pat nustatyta, kad sutartyje įrašyta, jog automobilio rida yra 312 439 km, ir nenurodyta, kad automobilis turėtų kokių nors trūkumų. Sutartyje nurodyta automobilio kaina – 7 000 Eur. Tokia automobilio pardavimo kaina nurodyta ir tą pačią dieną atsakovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000787, kurią pasirašė įmonės vyriausioji finansininkė ir ieškovas (b. l. 15). Kitų rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, kad už automobilį buvo sumokėta didesnė suma, byloje nepateikta.
12. Iš skelbimo apie automobilio pardavimą aišku, kad pradinė automobilio pardavimo kaina buvo 10 700 Eur (b. l. 14). Be to, skelbime buvo nurodyta, kad automobilio rida yra 312 439 km. Aprašant automobilio ypatumus, skelbime neatskleista, kad automobilis turėtų kokių nors trūkumų. Atsakovė pripažino, kad skelbime buvo pateikta klaidinga informacija apie automobilio techninę būklę, ridą. Tą, anot atsakovės, lėmė aplinkybė, kad skelbimą užpildė ne V. K., kuris naudojo automobilį, bet kiti įmonės darbuotojai (2018 m. gruodžio 14 d. rašytinių paaiškinimų 4 punktas (b. l. 81). Iš esmės tą patį teismo posėdyje, teikdamas paaiškinimus, patvirtino ir V. K.. Kaip galima spręsti iš V. K. ir liudytojo V. K. paaiškinimų, sutartyje teisingi duomenys apie automobilio ridą ir techninę būklę nebuvo nurodyti, nes sutartį pildęs V. K. jų nežinojo.
13. Tikroji automobilio rida, sudarant ginčo sandorį, buvo ženkliai didesnė – ne mažesnė kaip 546 000 km (b. l. 16, 89). Rašytinių įrodymų, kad atsakovė atskleidė ieškovui šį faktą, byloje nepateikta. Priešingai, kaip nurodyta prieš tai, tiek skelbime apie automobilio pardavimą, tiek sutartyje buvo įrašyta, kad automobilio rida yra mažesnė. Teismo posėdyje atsakovės vadovas patvirtino ieškovo paaiškinimą, kad pastarajam nebuvo parodyta ir kartu su automobiliu neperduota aktuali 2016 m. gruodžio 30 d. techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 001-1317856 (b. l. 77). Joje užfiksuota, kad automobilio rida, atliekant techninę apžiūrą, 2016 m. gruodžio 30 d. buvo 470 537 km.
14. Sudarant sutartį, automobilis turėjo įvairių techninių trūkumų, kurių dalį ieškovas laiko esminiais. 2018 m. spalio 8 d. UAB „Moller auto“, pagal ieškovo užsakymą atlikusios automobilio techninės būklės patikrą, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad yra pašalintas automobilio suodžių filtras, atjungta stabdžių kaladėlių sudilimo identifikavimo sistema (b. l. 16). Kadangi šie trūkumai nustatyti iš esmės iškart po sutarties sudarymo, preziumuojama, kad jie buvo sutarties pasirašymo metu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis). Nurodyta prezumpcija taikytina, nes ginčo sutartis yra vartojimo pirkimo pardavimo sandoris. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 22 punktą).
15. Taigi skelbime apie automobilio pardavimą ir sutartyje buvo pateikti klaidingi duomenys apie automobilio ridą ir techninę būklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
16. Ieškovas teigia, kad už automobilį atsakovei sumokėjo ne 7 000 Eur, bet 10 400 Eur, ir jam nebuvo atskleista, jog automobilio rida yra 546 000 km, taip pat nenurodytas kitas esminis automobilio techninis trūkumas, t. y. kad pašalintas suodžių filtras.
17. Atsikirsdama į šiuos ieškovo argumentus, atsakovė, visų pirma, paaiškino, kad ieškovui, apžiūrint automobilį, buvo nurodyta, jog automobilio rida yra didesnė nei 500 000 km. Ieškovui taip pat paaiškinta, kad faktinė rida skiriasi nuo matomos prietaisų skydelyje dėl to, jog skydelis buvo remontuotas (2018 m. gruodžio 14 d. rašytinių paaiškinimų 4 punktas (b. l. 81). Tą patį teismo posėdyje, teikdamas paaiškinimus, pažymėjo ir atsakovės vadovas V. K.. Jis taip pat paaiškino, kad nežinojo, jog iki automobilio pardavimo ieškovui buvo pašalintas suodžių filtras.
18. Dėl šių neatitikimų, visų pirma, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių pasikeitė automobilio prietaisų skydelio duomenys apie automobilio ridą, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingos ir, priešingai nei teigia ieškovas, nesusijusios su kilusiu ginču. Esminis aspektas šiuo atveju – ar atsakovės vadovas atskleidė šį faktą ieškovui, ar ne.
19. Atsakovės vadovo paaiškinimais ir liudytojo V. K. parodymais nustatyta, kad ieškovas automobilio atvyko apžiūrėti 2018 m. rugsėjo 28 d. Iš pradžių automobilį ieškovui parodė ir leido išbandyti V. K.. Antrą kartą automobilį ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti dalyvaujant atsakovės vadovui V. K.. Tiek ieškovo, tiek liudytojo parodymai, kad po bandomojo važiavimo automobilis neužsivedė, sutampa. Ieškovo teiginių, kad automobilis nebeužsivedė dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, atsakovė neneigė.
20. Kaip nurodyta šio sprendimo 12 punkte, liudytojas V. K., be kita ko, patvirtino, kad nežinojo apie tikslią automobilio techninę būklę, taip pat apie tai, kad buvo tvarkytas automobilio prietaisų skydelis ir dėl to pasikeitė skydelyje matoma rida. Tačiau jis parodė, kad girdėjo, kaip V. K. ieškovui, kai tarp jų vyko derybos dėl automobilio pirkimo, minėjo, jog skydelis buvo tvarkytas. Liudytojo V. K. asmeninis ryšys su atsakove ir V. K. objektyviai mažina jo parodymų patikimumą, tačiau tai savaime nėra pagrindas jiems neteikti bent netiesioginės įrodomosios reikšmės. Juolab, kad jie neprieštarauja kitiems įrodymams.
21. V. K. vienareikšmiškai nurodė, kad ieškovui paaiškino, jog automobilio rida yra didesnė nei 500 000 km. Dėl to nuo 10 700 Eur iki 7 000 Eur buvo sumažinta automobilio pardavimo kaina. Teikdamas paaiškinimus, ieškovas teigė, kad už automobilį sumokėjo 10 400 Eur – 7 000 Eur pavedimu, o 3 400 Eur grynaisiais. V. K. grynųjų perdavimo faktą kategoriškai paneigė. Atsakovės poziciją šiuo ginčo klausimu paremia jau aptarti rašytiniai įrodymai, patvirtinti ieškovo parašu – ginčo sutartis ir atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra. Vien tik ieškovo paaiškinimų, nepagrįstų kitais duomenimis, nepakanka paneigti rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų duomenų, kurių teisingumą patvirtino V. K.. Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovės vadovo V. K. paaiškinimų įrodomoji galia yra vienoda.
22. Atsakydamas į užduotus klausimus, ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis iki ginčo sandorio sudarymo buvo pirkęs–pardavęs ne vieną automobilį, taip pat jam buvo žinoma ir suprantama rašytinių sutarties sąlygų reikšmė. Taigi šioje situacijoje nėra pagrindo ieškovo elgesį vertinti taikant mažesnį nei vidutinio rūpestingo asmens standartą. Atitinkamai nesant kitų duomenų kaip nepagrįstas atmestinas ieškovo teiginys, kad jis pagal ginčo sandorį sumokėjo atsakovei ne 7 000 Eur, bet 10 400 Eur.
23. Nurodyta suponuoja, kad labiausiai tikėtina įvykių versija, jog 3 700 Eur (10 700 Eur – 7 000 Eur) dydžio nuolaidą atsakovė suteikė ieškovui, nes pastarajam buvo paaiškinta, kokia yra reali automobilio rida (CPK 185 straipsnis).
24. Kitas automobilio techninis trūkumas – suodžių filtro pašalinimas, kurį ieškovas laiko esminiu, ieškovui nebuvo nurodytas. Tą patvirtino V. K.. Nagrinėjant bylą, atsakovė aktyviais veiksmais neįrodinėjo, kad suodžių filtras buvo pašalintas po automobilio pardavimo, t. y. neneigė šio sprendimo 14 punkte paminėtos prezumpcijos. Abejonę dėl šio fakto atsakovės atstovas išsakė tik baigiamojoje kalboje. Kita vertus, pastebėtina, kad V. K. paaiškino, jog neteisminėje ginčo stadijoje siūlė ieškovui apmokėti dalį suodžių filtro tvarkymo darbų kainos. Taigi atsakovės pozicija dėl šio ginčo aspekto teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, juolab, kad atsikirtimų dėl suodžių filtro pašalinimo momento atsakovė nereiškė atsiliepimuose į ieškinius, rašytiniuose paaiškinimuose, įrodymų tyrimo stadijoje. Atsakovės atstovas taip pat nepageidavo, kad būtų atnaujintas įrodymų tyrimas, tikslu išsiaiškinti nurodytą aplinkybę. Akcentuotina, kad vien tik įrašo 2018 m. spalio 1 d. automobilio remonto paslaugų užsakyme kalbinis dviprasmiškumas („Automobilyje pažeistas kietųjų dalelių filtras <...>“) pats savaime negali būti traktuojamas kaip neva patvirtinantis, jog automobilyje, sudarant ginčo sutartį, suodžių filtras buvo (b. l. 60). Juolab, kad dėl šio fakto išsiaiškinimo ieškovui buvo rekomenduota kreiptis į UAB „Moller auto“, o įmonės darbuotojai, apžiūrėję automobilį, patvirtino, jog filtras yra pašalintas.
25. Vadinasi, suodžių filtro pašalinimo fakto atsakovė su ieškovu neaptarė. Atsakovė iš esmės nepagrįstai akcentuoja, kad ieškovui turėtų tekti šio trūkumo nenustatymo iki ginčo sutarties sudarymo neigiamos pasekmės, nes jis neva elgėsi nepakankamai rūpestingai – naudotam automobiliui neužsivedus po bandomojo važiavimo, nepageidavo, jog automobilis būtų patikrintas specialistų.
26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 28 punktą).
27. Šio sprendimo 19 punkte pasisakyta, kad ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog jam buvo pasakyta, kad automobilis po bandomojo važiavimo nebeužsivedė dėl to, kad išsikrovė akumuliatorius, bet ne dėl gedimo. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad be specialaus tyrimo nebuvo galima nustatyti, ar automobilio suodžių filtras yra pašalintas, ar ne. Šį faktą ieškovui patvirtino tik UAB „Moller auto“ darbuotojai, patikrinę automobilį. Priežasčių, kodėl ieškovas neturėjo pasitikėti atsakovės vadovo paaiškinimais dėl automobilio techninės būklės, nenustatyta. Juolab, kad ieškovas automobilį apžiūrėjo kelis kartus, atliko bandomąjį važiavimą, o atsakovė – buvo vienintelė automobilio savininkė.
28. Apibendrinant išdėstytą, darytinos šios išvados dėl faktinių ginčo aplinkybių:
28.1. už automobilį ieškovas atsakovei sumokėjo 7 000 Eur;
28.2. ieškovui buvo atskleista, kad automobilio odometro duomenys nėra tikslūs, o reali automobilio rida yra didesnė nei 500 000 km;
28.3. automobilio pardavimo metu buvo pašalintas jo suodžių filtras. Šis trūkumas ieškovui nebuvo atskleistas ir ieškovas jo be specialaus tyrimo negalėjo pastebėti.
Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo
29. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Nustačius, kad ieškovui buvo atskleista reali automobilio rida, dėl galimybės taikyti ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą spręstina tik atsižvelgiant į aplinkybę, jog automobilio pardavimo metu buvo pašalintas suodžių filtras. Kaip jau pasisakyta, šis trūkumas ieškovui nebuvo atskleistas ir ieškovas jo be specialaus tyrimo negalėjo pastebėti.
30. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra vartotojas, todėl, sprendžiant dėl ieškovo teisės vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkto norma, kuri draudžia nutraukti vartojimo sutartį tik dėl mažareikšmio daikto trūkumo buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 40 punktą).
31. Tai, kad suodžių filtro pašalinimas negali būti laikomas mažareikšmiu trūkumu, patvirtina ieškovo pateikta 2019 m. vasario 6 d. UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės ataskaita Nr. 001-1661510 (b. l. 114). Iš šios ataskaitos turinio aišku, kad automobilis – nevertinant kitų nurodytų trūkumų – neatitinka techninių reikalavimų, kadangi dėl pašalinto suodžių filtro dūmingo lygis viršija techninius reikalavimus. Įrodymų, kad automobilis gali būti eksploatuojamas be suodžių filtro, t. y. kad atitiktų techninius reikalavimus, atsakovė nepateikė ir šios aplinkybės iš esmės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Taigi ieškovas iš atsakovės įsigijo automobilį, kuris dėl sutarties sudarymo metu buvusių techninių trūkumų negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Tokio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad sutarties pasirašymo metu automobilis turėjo galiojančią techninės apžiūros išvadą – esminę reikšmę šiuo atveju turi faktinė automobilio techninė būklė, buvusi jo pardavimo ieškovui momentu. Ieškovas neneigė atsakovės teiginio, kad toks trūkumas gali būti pašalintas. Vis dėlto pritartina ieškovo pozicijai, kad tikėtinos šio trūkumo šalinimo išlaidos, palyginus jas su bendra automobilio kaina, būtų neproporcingos.
33. Atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovė akcentavo, kad ieškovas, įvertinęs automobilio amžių, turėjo numatyti, jog suodžių filtras gali būti užsikišęs (2018 m. gruodžio 31 d. atsiliepimo 16 punktas (b. l. 104). Tačiau ieškovas byloje įrodinėjo ne aplinkybę, kad suodžių filtras yra užsikišęs, bet kad jis buvo pašalintas. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės ieškovas objektyviai negalėjo numatyti. Dėl to nustatytas automobilio trūkumas kvalifikuotinas kaip esminis ir sudarantis teisinį pagrindą taikyti ieškovo prašomą teisių gynimo būdą – nutraukti tarp jo ir atsakovės 2018 m. spalio 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.
34. Kiek tai susiję su ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo klausimu, pažymėtina, kad faktinės situacijos vertinimas nepasikeistų ir tuo atveju, jeigu būtų remiamasi CK 6.334 straipsniu, reglamentuojančiu pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Nustatytas automobilio trūkumų mastas, kaip nurodyta, laikytinas patenkančiu į esminio pažeidimo kategorijos taikymo apimtį. Bylos šalių interesų subalansavimas, įvertinus sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, galimas iš esmės tik grąžinant jas į pradinę padėtį.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą
35. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).
36. Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).
37. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Tokia pareiga šioje byloje teko ieškovui (CPK 178 straipsnis).
38. Reikalavimą priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovas grindžia iš esmės tik tuo, kad atsakovė pažeidė jo teisėtus lūkesčius naudotis nusipirktu automobiliu, ignoravo ieškovo reikalavimus. Anot ieškovo, tokie atsakovės veiksmai jam sukėlė didelius emocinius ir dvasinius išgyveninimus.
39. Dėl šių argumentų, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė teisminio nagrinėjimo metu siūlė taikų ginčo sprendimo variantą. Be to, ieškovas neginčijo atsakovės vadovo V. K. paaiškinimų, kad dar iki ieškovui kreipiantis į teismą siūlė kompensuoti dalį automobilio remonto išlaidų. Antra, ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl ginčo situacijos jis iš tiesų patyrė tokio masto išgyvenimų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti esant objektyvų pagrindą konstatuoti, kad ieškovo interesai gali būti apginti tik taikant neturtinės žalos atlyginimo institutą. Vien tai, kad ieškovas patyrė nepatogumų, savaime nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas ir šalių grąžinimas į pradinę padėtį yra pakankamas ieškovo pažeistoms teisėms ir interesams apginti.
40. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą netenkinamas.
Dėl kitų ieškovo reikalavimų
41. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 651,50 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už 10 400 Eur nuo 2018 m. spalio 16 d. iki visiško skolos išieškojimo, taip pat 8 procentų dydžio procesines palūkanas.
42. Pirmąjį ieškovo reikalavimą sudaro 60,50 Eur automobilio patikros UAB „Moller auto“ išlaidos, 300 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą ikiteismine tvarka ir 291 Eur dydžio automobilio remonto išlaidos. Dėl ieškovo išlaidų advokato teiktai teisinei pagalbai ikiteismine tvarka bus pasisakyta sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kitų ieškovo turėtų išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės. Automobilio patikros išlaidos yra ieškovo nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl atsakovei tenka jų atlyginimo pareiga (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
43. Automobilio remonto išlaidų kompensacija ieškovui iš atsakovės priteisiama, nes tokia apimtimi buvo pagerinta automobilio bendra būklė (CK 6.150 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai nebuvo susiję su bendra automobilio priežiūra. Taigi nėra faktinio pagrindo netenkinti šio ieškovo reikalavimo.
44. Dėl reikalavimų priteisti kompensacines ir procesines palūkanas, pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog palūkanų dydis turėtų būti nustatomas pagal Mokėjimų įstatymo nuostatas. Ginčo santykiai nepatenka į šio įstatymo taikymo sritį (Mokėjimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp vartotojo ir verslininko. Dėl to ieškovas gali reikalauti iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
45. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui pardavė automobilį su esminiais trūkumais. Tokiu automobiliu ieškovas negalėjo naudotis nevaržomai. Faktą, kad ieškovas automobilio nuo jo pirkimo momento iš esmės nenaudojo, patvirtina 2019 m. vasario 6 d. UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės ataskaita Nr. 001-1661510 (b. l. 114). Pagal techninės apžiūros metu užfiksuotus automobilio ridos duomenis, ieškovas su automobiliu nuo jo įsigijimo dienos nuvažiavo 56 km (312 495 km – 312 439 km (b. l. 13). Dėl to 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, kurios turi kompensuoti ieškovo patiriamus nuostolius, ieškovui priteisiamos už 7 351,50 Eur (7 000 Eur + 291 Eur + 60,50 Eur) nuo bylos iškėlimo (2018 m. lapkričio 9 d.), bet ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
46. Kompensacinės palūkanos už 7 000 Eur nuo 2018 m. spalio 16 d. iki visiško skolos išieškojimo ieškovui nepriteisiamos, nes jo patiriamus nuostolius kompensuoja priteistos procesinės palūkanos. Tarp šalių sudaryta sutartis yra nutraukiama šiuo sprendimu. Taigi atsakovė, priešingai nei įrodinėja ieškovas, neturi prievolės ieškovui mokėti kompensacinių palūkanų ir už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 16 d. iki bylos iškėlimo momento.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Ieškinys patenkintas iš dalies – patenkinti 55 procentai ieškinio reikalavimų (13 251,50 Eur / 7 351,50 Eur (į šias sumas neįtrauktas ieškovo reikalavimas atlyginti advokato teisinės pagalbos ikiteismine tvarka išlaidas, kurios pagal savo pobūdį kvalifikuotinos kaip procesinis reikalavimas).
48. Ieškovas turėjo 336 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 300 Eur advokato teisinės pagalbos ikiteismine tvarka išlaidų (b. l. 22), 2 630 Eur advokato teisinės pagalbos teisme išlaidų (b. l. 123–128) ir 62,90 Eur įrodymų rinkimo išlaidų (valstybės įmonės „Regitra“, UAB „Tuvlita“ išduoti dokumentai, automobilio techninės apžiūros išlaidos) (b. l. 69, 78, 115).
49. Įrodymų rinkimo išlaidos, priešingai nei teigia atsakovė (2018 m. gruodžio 31 d. atsiliepimo 31 punktas), laikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškovo teisė įrodinėti pareikštus reikalavimus negali būti ribojama. Pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku. Todėl jie nelaikytini pertekliniais. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, iš atsakovės ieškovui priteisiamas 184,8 Eur žyminio mokesčio ir 34,60 Eur įrodymų rinkimo išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
50. Ieškovo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai sudaro: 300 Eur už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą, 1 750 Eur už ieškinio parengimą, 450 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 83 Eur už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą, 92 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir 255 Eur už prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.
51. Paskirstant tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, privalu užtikrinti, kad pralaimėjusi šalis padengtų tinkamą laimėjusios šalies faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų dydį. Tačiau tai nereiškia, kad išlaidų pagrįstumas savaime turi būti siejamas su tuo, jog jų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytų maksimalių dydžių. Advokatas teisinę pagalbą ieškovui teikė ir reiškiant pretenzijas atsakovei ne teismo tvarka. Dėl to naujų fakto ir (ar) teisės klausimų, rengiant ieškinį, nebuvo būtina analizuoti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo turėtos išlaidos už ieškinio parengimą laikytinos pagrįstomis ne 1 750 Eur, bet 1 450 Eur sumos apimtyje. Kitos ieškovo išlaidos, įvertinus advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, laikytinos pagrįstomis Remiantis patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, iš atsakovės ieškovui priteisiama 1 446,50 Eur (2 630 Eur × 55 procentai) išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Bendras ieškovui iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra 1 665,90 Eur (184,80 Eur + 34,60 Eur + 1 446,50 Eur).
52. Atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai yra 1 997,52 Eur (b. l. 118–120). Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Kadangi atmesta 45 procentai ieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovei priteisiamas 898,88 Eur (1 997,52 Eur × 45 procentai) išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimas.
53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už 3 Eur, todėl jos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti tarp ieškovo V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Texbaltic“ (juridinio asmens kodas 301542028) 2018 m. spalio 1 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.
Priteisti ieškovui V. Č. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Texbaltic“ 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų), o atsakovei iš ieškovo – automobilį VW Multivan (valst. Nr. KDL861, identifikavimo numeris WV2ZZZ7HZ8H007231).
Priteisti ieškovui V. Č. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Texbaltic“ 351,50 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 50 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 351,50 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt vienas euras ir 50 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 665,90 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Texbaltic“ iš ieškovo V. Č. 898,88 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.