- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-434-280/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- G. N., A. P.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-434-280/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-68-356/2013 pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovams G. N., A. P., trečiasis asmuo byloje – AB „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. N. ieškiniu (kurio reikalavimus tikslino) prašė nutraukti 1999-04-10 jos ir atsakovo G. N. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „N.“; nustatyti dukrų G. N. ir R. N. gyvenamąją vietą kartu su mama V. N.; priteisti iš atsakovo dukroms G. ir R. išlaikymą nuo 2012-04-01 iki jų pilnametystės, mokamą 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 500 Lt vertės automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui priteisti 250 Lt kompensaciją; nustatyti uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovei su dukromis iki jų pilnametystės neatlygintinai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti negaliojančia 2012-06-04 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalyti taip: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti televizorių, kurio vidutinė rinkos vertė – 50 Lt, sekciją, kurios vidutinė rinkos vertė – 200 Lt, dvigulę lovą, kurios vidutinė rinkos vertė – 100 Lt. šaldytuvą, kurio vidutinė rinkos vertė – 500 Lt, spintą, kurios vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, virtuvės baldų komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė – 500 Lt, elektrinę viryklę, kurios vidutinė rinkos vertė – 300 Lt, automatinę skalbimo mašiną, kurios vidutinė rinkos vertė – 60 Lt, stacionarų kompiuterį, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 000 Lt, fotoaparatą, kurio vidutinė rinkos vertė – 200 Lt, videokamerą, kurios vidutinė rinkos vertė – 700 Lt, mikrobangų krosnelę, kurios vidutinė rinkos vertė – 50 Lt, dušo kabiną, kurios vidutinė rinkos vertė – 200 Lt, klozetą, kurio vidutinė rinkos vertė – 50 Lt; ieškovei iš atsakovo priteisti 2 205 Lt dydžio kompensaciją už G. N. tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. V. N. taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad santuoka su G. N. iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas – buvo neištikimas su kita moterimi, nesirūpino šeimos interesais, naudojo prieš šeimos narius psichologinį smurtą. V. N. teigimu, atsakovas, gyvendamas su ja, nuolat girtaudavo, naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą vaikų akivaizdoje. V. N. pažymėjo, kad tarp jos ir G. N., kaip sutuoktinių, nebėra jokio bendro ryšio, santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti nebeįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas V. N. ieškinį tenkino iš dalies – santuoką tarp V. N. ir G. N., sudarytą 1999-04-10 ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 27, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo V. N. paliko pavardę – „N.“, o G. N. – „N.“;
G. N., gim. 2000-07-11, ir R. N., gim. 2006-09-18, nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina V. N.; priteisė iš atsakovo G. N. išlaikymą nepilnametei dukrai G. N., gim. 2000-07-11, nuo 2012-04-01 iki jos pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 450 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo G. N. išlaikymą nepilnametei dukrai R. N., gim. 2006-09-18, nuo 2012-04-01 iki jos pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 450 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo, skirto nepilnametėms G. N. ir R. N., lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė mergaičių motiną V. N.; pripažino negaliojančiu ir panaikino 2012-06-04 tarp atsakovų G. N. ir A. P. sudarytą automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo –pardavimo sandorį, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą sumokėti ieškovei 500 Lt automobilio vertės kompensaciją; ieškovei V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisė kompiuterį, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 000 Lt, videokamerą, kurios vidutinė rinkos vertė – 700 Lt, taip pat perdavė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, neišieškant kompensacijos, dvi lovas, kurių bendra vertė – 1 200 Lt, du stalus, kurių bendra vertė – 500 Lt ir 200 Lt vertės įvairius stalo bei kt. įrankius; atsakovui G. N. asmeninės nuosavybės teise priteisė sekciją, kurios vidutinė rinkos vertė – 200 Lt, dvigulę lovą, kurios vidutinė rinkos vertė – 100 Lt, šaldytuvą, kurio vidutinė rinkos vertė – 500 Lt, virtuvės baldų komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė – 500 Lt, fotoaparatą, kurio vidutinė rinkos vertė – 200 Lt bei dušo kabiną, kurios vidutinė rinkos vertė – 200 Lt; kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo G. N. ieškovei V. N. 75 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės A. P. ieškovei V. N. 25 Lt žyminio mokesčio ir 66,65 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo G. N. 383 Lt žyminio mokesčio ir 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteisė iš ieškovės V. N. 205 Lt žyminio mokesčio ir 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovės A. P. ir jos sutuoktinio V. P. parodymais apie bendrą šalių gyvenimą, ieškovės būdo savybes, jos elgesį, liudytojų L. V., E. K. parodymais, įvertinęs garso įrašus, padarytus šalims bendraujant po santuokos iširimo, atsakovo charakteristiką, padarė išvadą, kad šalys nuo 2012 metų gyvena skyrium dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai bei elgesys nulėmė santuokos iširimą.
Utenos rajono apylinkės teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nes santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tokiu atveju neturtinės žalos atlyginimas negalimas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. N. ir R. N. faktiškai gyvena su motina V. N., o mergaičių tėvas G. N. gyvena atskirai ir, kad vaikų interesai geriausiai bus užtikrinami jiems gyvenant su motina, G. N. ir R. N. gyvenamąją vietą nustatė su V. N..
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo reikalingų vaikų poreikius, nusprendė, kad šiuo metu kiekvienai nepilnametei šalių dukrai iš atsakovo priteistinas 450 Lt dydžio mėnesinis išlaikymas.
Utenos rajono apylinkės teismas nustatė, kad šalys 2007 metais įsigijo 1989 m. gamybos automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė savo motinai A. P.. Bylos šalys sutarė, kad dabartinė automobilio vertė yra 500 Lt. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė V. N. ginčijamo automobilio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymui leidimo nedavė, o kita sandorio šalis – atsakovė A. P. buvo nesąžininga, todėl yra pagrindas taikyti LR CK 3.96 str. nuostatas ir pripažinti negaliojančiu 2012-06-04 sudarytą automobilio Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienas iš atvejų, kuriais taikoma restitucija ( LR CK 6.145 str. l d.) yra tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, gautą sandorio, vėliau pripažinto negaliojančiu, pagrindu. Utenos rajono apylinkės teismas nurodė, kad pagal LR CK 6.146 str. restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas iš A. P. pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nustatė, kad atsakovė, įsigijusi automobilį, jį remontavo ir patyrė 1 200 Lt išlaidų. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas pabrėžė, kad atlikus restituciją natūra, teismo vertinimu, ateityje neabejotinai kiltų dar vienas teisminis ginčas tarp šalių, kuris, atsižvelgiant į automobilio vertę, jo nusidėvėjimą, net nepriklausomai nuo teisminio ginčo baigties, galėtų sukelti didelių nepatogumų šalims.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovei A. P. kartu su V. P.. Teismas nurodė, kad pagal LR CK 3.84 str. 3 d. šeimos turtu pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. LR CK 3.86 str. 2 d. numato, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas), o uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Utenos rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo ginčijama, jog šalys kartu su nepilnamečiais vaikais neatlygintinai naudojosi atsakovės A. P. ir jos sutuoktinio nuosavybės teise valdomu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, tai leidžia pripažinti, kad tarp šalių ir buto savininkų buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Taip pat šioje byloje nebuvo ginčijama ir tai, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo buto savininkė nustatyta tvarka nutraukė panaudos sutartį su ieškove ir atsakovu ir juos iškeldino iš buto. Ieškovės ir šalių dukrų gyvenamosios vietos deklaravimas minėtu adresu buvo panaikintas 2012-11-29 Utenos miesto seniūnijos sprendimu Nr. Dl-133. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad dar iki iškeliant šią civilinę bylą, šalys nebeturėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini), ir ja nebesinaudojo kaip šeimos turtu. Teismas konstatavo, kad ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes nėra šeimos turto, t.y. teisė naudotis buvusia šeimos gyvenamąja patalpa yra pabaigusi, todėl nustatyti uzufruktą (daiktinę teisę naudotis svetimu daiktu), suteikiantį teisę ieškovei ir šalių dukroms iki jų pilnametystės neatlygintinai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovė V. N. apeliaciniu skundu prašė iš dalies panaikinti 2013 m. kovo 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-68-356/2013, ir ieškinį tenkinti visiškai – nutraukti santuoką dėl atsakovo G. N. kaltės, priteisti iš G. N. V. N. naudai 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taikyti restituciją natūra ir automobilį Audi 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine V. N. nuosavybe; nustatyti uzufruktą, suteikiantį teisę V. N., G. N. ir R. N. neatlygintinai naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. rugsėjo 18 d.; priteisti iš G. N. visas V. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, visiškai nevertino atsakovo neištikimybės fakto, kuris yra patvirtintas ieškovės ir liudytojos L. V. parodymais. V. N. teigimu, G. N. nebuvo lojalus sutuoktinei ir bendravo su kitomis moterimis, ieškovė konkrečiai išskyrė E. K.. Apeliantė pažymėjo, kad faktą, jog santuoka iširo dėl atsakovo G. N. neištikimybės patvirtina, tai, kad dar net neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, 2013-03-19 atsakovas apsigyveno kartu su liudytoja E. K. bute, kurio atžvilgiu ieškovė prašo nustatyti uzufruktą.
Apeliantės nuomone, parduotos transporto priemonės pagerinimas niekaip negali sąlygoti restitucijos taikymo būdo. Ieškovės teigimu, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog panaudotos lėšos daiktams pagerinti, saugoti ir prižiūrėti nėra pagrindas netaikyti restitucijos pagal CK 6.145 str. 2 d., bet yra pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo vadovaujantis CK 4.97 str. V. N. nurodė, kad dėl jos prastos sveikatos būklės ir vaikų amžiaus, ieškovei automobilis yra būtinas.
Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ši byla buvo pradėta nagrinėti 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje. Byloje pateiktas 2012 m. lapkričio 29 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnijos raštas Nr. D2-849 patvirtina, kad apeliantės ir jos dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra panaikinti 2012 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus net septyniems mėnesiams po bylos iškėlimo teisme. V. N. nuomone, spręsdamas klausimą dėl uzufrukto nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė pabrėžė, kad. byloje nekilo ginčas jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra vienintelis šeimos būstas, juo naudojamasi panaudos pagrindais. Apeliantės įsitikinimu, ji turi teisę į minėto buto uzufrukto nustatymą.
Atsiliepimas
Atsakovas G. N. atsiliepimu prašė V. N. apeliacinį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo neištikimybės faktą, o rėmėsi vien tik deklaratyviais teiginiais. G. N. nurodė, kad jo santykiai su E. K. yra tik draugiški. Atsakovo teigimu, ieškovė jį žemindavo, elgėsi isteriškai, vengė spręsti šeimos problemas ir toks jos elgesys prisidėjo prie santuokos iširimo.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jis naudojosi ginčijamu automobiliu, jį prižiūrėjo, remontavo ir pardavė, nežinodamas, kad pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti reikalingas sutuoktinio sutikimas. G. N. pažymėjo, kad automobilį įsigijęs asmuo, transporto priemonę suremontavo, todėl restitucijos taikymas natūra nulemtų tolesnius ginčus tarp byloje dalyvaujančių asmenų, Atsakovo nuomone, ieškovei neginčijant automobilio vertės ir priteisiant visą automobilio vertę pinigais būtent V. N., nėra prasmės taikyti restitucijos natūra.
G. N. pažymėjo, kad CK normos nustato galimybę sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, teismo sprendimu lesti gyventi ir naudotis kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa (kilnojamaisiais daiktais), jeigu ji (jie) yra priskirta (priskirti) šeimos turtui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia teise sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Atsakovo teigimu, yra akivaizdu, kad ieškovės prašymas nustatyti uzufruktą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovo motinai A. P. yra nepagrįstas ir neatitinka LR CK normų, kurios reglamentuoja uzufrukto institutą, nes šis butas niekada nebuvo ir nėra šeimos būstas, ar atsakovo asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovė A. P. atsiliepimu prašė V. N. apeliacinį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad, jeigu automobilis būtų grąžintas ieškovei V. N. natūra, atsakovė būtų priversta kreiptis į teismą, dėl išlaidų atlyginimo, nes pinigus į automobilio tvarkymą investavo, turėdama tikslą naudotis tvarkinga mašina, kurią valdytų jaunesnysis sūnus. Pasak A. P., teisminis ginčas, atsižvelgiant į labai mažą automobilio vertę (500Lt), didelį jo nusidėvėjimą, nepriklausomai nuo teisminio ginčo baigties, galėtų sukelti ginčo šalims labai didelių nepatogumų. Toks ginčas nebūtų naudingas nei atsakovei, nei pačiai ieškovei.
Atsakovė pabrėžė, kad byloje minimas butas nuosavybės teise niekada nepriklausė Naudžių šeimai ir uzufrukto nustatymas negalimas. Atsakovė nurodė, kad pagal LR CK 3.86 str. 2 d. sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Šioje normoje nurodyta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą. Uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu. Kadangi atsakovė A. P. yra gyvenamųjų patalpų savininkė, tai uzufrukto nustatymo į šį butą gali prašyti tik atsakovės sutuoktinis V. P., o ne apeliantė V. N..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė V. N. ir atsakovas G. N. sudarė santuoką 1999-04-10 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 27 (b. l . I t. 11). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų dukrų – G. N., gim. 2000-07-11 ir R. N. (b. l. I 12-13). V. N. 2012-04-27 kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo su G. N. dėl pastarojo kaltės (b. l. I t. 3-7).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010 ).
Ieškovė apeliaciniame skunde teigė, kad santuoka su atsakovu iširo dėl pastarojo neištikimybės. G. N. šį kaltinimą neigė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantė nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą ir rėmėsi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, remiantis liudytojų parodymais, konstatuoti, kad G. N. buvo neištikimas savo sutuoktinei V. N., taip pat negalima, nes parodymai yra hipotetinio pobūdžio, nei vienas iš liudytoju negalėjo užtikrintai pasakyti, jog yra įsitikinęs, kad atsakovas buvo neištikimas V. N..
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo kompromiso, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu. Abu sutuoktiniai paskutiniuosius gyvenimo metus buvo vienas kitam priešiški, konfliktiški, nesiekė bendro sutarimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai bei elgesys nulėmė galutinį santuokos iširimą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo
Byloje nustatyta, kad V. N. ir G. N. 2007 metais įsigijo 1989 m. gamybos automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė savo motinai A. P. (b. l. I t. 60). Tiek apeliantė, tiek atsakovas pripažino, kad dabartinė minėto automobilio vertė yra 500 Lt. Teismas iš atsakovės A. P. pateiktų dokumentų nustatė, kad už įsigyto automobilio remontą atsakovė sumokėjo 1 200 Lt. Šį faktą patvirtina 2012-06-15 išrašyta sąskaita – faktūra (b. l. I t. 86).
LR CK 3.92 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro turėdamas kito sutuoktinio sutikimą. LR CK 3.96 straipsnis suteikia teisę sutuoktiniui, nedavusiam sutikimo sudaryti sandorį ir vėliau tokio sandorio nepatvirtinusiam, jį nuginčyti per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių sudaryti sandoriai be kito sutuoktinio sutikimo yra ne niekiniai (LR CK 1.80 straipsnio dalis), o nuginčijami, todėl LR CK 3.96 str. l d. nustatyta, kad tokiu atveju sutuoktinis privalo įrodyti, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Pažymėtina, kad sutuoktiniai turi lygias teises valdyti, naudotis ir disponuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomu turtu, tačiau automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe 2012-06-04, t.y. jau tarp šalių vykstant teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas be ieškovės sutikimo už 500 Lt pardavė savo motinai A. P..
Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningu gali būti laikomas tik tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė žinojo, jog parduodamas bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas, jis parduodamas, esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, konstatuotina, kad atsakovė A. P. yra nesąžininga įgijėja.
Teisėjų kolegija pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti CK 3.96 str, nuostatas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino negaliojančiu 2012-06-04 sudarytą automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį.
Pagal LR CK 6.145 str. 1 d. restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. LR CK 6.146 str. nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė A. P. į automobilio, įvertinto 500 Lt, remontą investavo 1 200 Lt. Taigi, šiuo atveju, pritaikius restitucija, būtų sudarytos sąlygos naujam teisminiam ginčui kilti. Įvertinus automobilio vertę, galimas teismo išlaidas, konstatuotina, kad restitucijos pritaikymas sukeltų neproporcingus neigiamus padarinius. Svarbu pažymėti, kad apeliantė pripažino, jog automobilio vertė yra 500 Lt, o atsakovas gera valia sutiko sumokėti ieškovei minėtą 500 Lt kompensaciją už parduotą automobilį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pritaikius restituciją natūra, ginčo objektu esantis automobilis būtų dalijamas lygiomis dalimis, todėl ieškovė būtų įpareigota sumokėti pusės automobilio vertės kompensaciją atsakovui ir jai tenkanti nauda santykinai būtų mažesnė nei yra priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu. Be to, kilęs teisminis ginčas dėl automobilio pagerinimo išlaidų atlyginimo šalims sukeltų didelių nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, restitucijos taikymas nagrinėjamoje byloje nebūtų logiškas ir prieštarautų proporcingumo bei protingumo principams.
Dėl uzufrukto nustatymo
Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovei A. P. kartu su V. P.. Butas buvo suteiktas naudotis G. N. ir V. N. žodinės panaudos sutarties pagrindu.
Pagal LR CK 3.84 str. 3 d. šeimos turtu pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. LR CK 3.86 str. 2 d. numato, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas), o uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. LR CK 3.71 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad, jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium. Pažymėtina, kad butas, kurio atžvilgiu prašoma nustatyti uzufrukto teisę, nuosavybės teise priklauso ne atsakovui G. N., o jo motinai A. P. bei jos sutuoktiniui V. P.. Pabrėžtina, kad uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas ar nuomininkas, nuosavybės ar valdymo teisės ribojimu. LR CK nenumato galimybės nustatyti uzufruktą nekilnojamam turtui, kuris yra suteiktas naudotis panaudos sutarties pagrindu. Nustačius uzufruktą asmeniui, kuris panaudos sutarties pagrindu buvo suteikęs teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, susidarytų neproporcinga ir nesąžininga situacija, kai būtų ilgam laikui apribotos asmens, nebuvusio santuokos subjektu ir iš esmės nesusijusio su santuokos nutraukimo padariniais, nuosavybės teisė. Apeliacinės instancijos nuomone, pirmos instancijos teismas, priėmęs sprendimą netaikyti uzufrukto, pasielgė teisėtai ir pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo sąlygas, sandorių pripažinimą negaliojančiais, restitucijos taikymą ir uzufrukto instituto ypatumus, bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovams prašant, iš apeliantės priteisiamos atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas G. N. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė A. P. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, teismas laiko, kad atsakovų reikalaujamo sumos yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš apeliantės V. N. atsakovų G. N. ir A. P. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.