Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei V. N. ir jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui G. N. ir jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., o atsakovei A. P., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Swedbank, AB atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovams G. N. ir A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų, dėl sandorio panaikinimo, institucija, teikianti išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečių dukrų G. ir R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, atstovė išvadą palaikė, nes nustatyta, kad sąlygos vaikams gyventi kartu su ieškove yra sudarytos, ji vaikais rūpinasi tinkamai, atsakovas neprašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės ir palikti santuokinę pavardę.

Šalių santuoka sudaryta 1999-04-10 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, šalių dukra G. N. gimė (duomenys neskelbtini), dukra R. N. gimė (duomenys neskelbtini) (11-13 b.l. t.1).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šeimos santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė 1999-04-10, nuo tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalys prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė kaltė, patvirtina teismo posėdžio protokolo, garso įrašų duomenys, rašytiniai įrodymai.

Šalys nurodė, kad jų bendras gyvenimas nutrūko nuo 2012 m. pavasario, nuo tada jie nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena skyrium.

Ieškovės nuomone, santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes tik jis pažeidė sutuoktinio pareigas - būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės ( LR CK 3.27 str. 1d., 3.30 str. ). Atsakovas santuoką laiko iširusia dėl ieškovės kaltės arba dėl abipusės kaltės, nes mano, kad minėtas pareigas, išskyrus abipusės pagarbos pareigą, pažeidė jie abu.

Šioje byloje ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, jiems detaliai nurodant faktines jų bendro gyvenimo santuokos metu aplinkybes, atsakovės paaiškinimai ir jos sutuoktinio V. P. parodymai apie bendrą šalių gyvenimą ir ieškovės būdo savybes bei jos elgesį, liudytojos L. V. paaiškinimai apie šalių elgesį, liudytojos E. K. parodymai apie tai, kad ieškovės nurodyti faktai nėra teisingi (196-197 b.l., t.1, 11 b.l., t.2), garso įrašų, kurie padaryti šalims bendraujant po santuokos iširimo, duomenys ir garso įrašo, kuris padarytas šalims dar gyvenant kartu, duomenys (120, 137-181 b.l., t.1), atsakovo charakteristika (46 b.l., t.1), leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šalys nuo 2012 metų pavasario gyvena skyrium dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šie įrodymai, gauti iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinti skyrium ir kaip visetas, neduoda pagrindo padaryti pagrįstą išvadą tik dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės. Abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., išskyrus abipusės pagarbos pareigos pažeidimą, nes byloje ištirti šalių pateikti įrodymai nėra pakankami ir neginčijamai nepatvirtina ieškovės nurodytų faktų dėl atsakovo šios pareigos pažeidimo. Atsakovas iš dalies taip pat pažeidė pareigas, numatytas LR CK 3.30 straipsnyje. Šie įrodymai neginčijamai patvirtina ir tai, kad šalių santuoka iro pamažu, ieškovė pripažino periodiškai atsakovą raginusi santuoką nutraukti, todėl paskutinius įvykius, kuriuos ieškovė prašė vertinti kaip atsakovo abipusės pagarbos pareigos grubų pažeidimą ir vienintelę santuokos iširimo priežastį, pripažinti šalių santuokos iširimo pagrindine ir vienintele priežastimi nėra teisinio pagrindo.

Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Garso įrašai patvirtina, kad pokalbių, kurių garso įrašus darė pati ieškovė, atsakovo apie tai neįspėjusi, metu ieškovė nesivaldė, buvo kategoriška, neieškojo kompromiso, ignoravo atsakovo siūlymus prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo.

Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2d.), ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant iš dalies.

Ginčas tarp šalių dėl ieškovei paliktinos pavardės nekilo, šalims turint nepilnamečių vaikų, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – N., N., nes taip numato įstatymas - LR CK 3.69 str. 1 dalis, tokį pageidavimą pareiškė ir pati ieškovė.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti moralinės žalos atlyginimą.

Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą.

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaikų gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Tarp šalių, kaip nepilnamečių G. N. ir R. N. tėvų, gyvenančių skyrium, ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra kilęs, tačiau šalys nėra sudarę susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos bei pareiškė ieškinio reikalavimą, todėl vykdant LR CPK 385 str. 1d. nuostatas, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius patikrinęs ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad šalių dukros gyvena kartu su ieškove, savo išvada siūlė nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes atsakovas pageidavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo nepareiškė, ieškovė vaikams yra sudariusi tinkamas sąlygas gyventi, augti ir lavintis (52-53 b.l., t.1).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Šalių dukra R. yra mažametė ir savo nuomonės teisme pareikšti dar negali, o šalių dukros G. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, ji išsakė savo nuomonę, kad pageidauja gyventi kartu su motina, nes su ja gerai sutaria, pageidauja gyventi bute, kuriame gyveno eilę pastarųjų metų, nori bendrauti su tėvu, nes jų santykiai taip pat yra geri (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2012 m. pavasario ieškovė gyvena kartu su dukromis ir betarpiškai jomis rūpinasi, o atsakovas gyvena skyrium, tačiau su vaikais bendrauja, šis ginčas nagrinėjamas vaikų interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina, ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių mažamečių dukrų interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos joms gyvenant kartu su motina.

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių dukros dar yra mažametės, savo turto ar pajamų neturi, todėl laikytina, kad jų interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas joms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ginčo dėl to tarp šalių nėra (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. buvo 800,00 Lt, nuo 2012-08-01 -850,00 Lt, nuo 2013-01-01 yra 1.000,00 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šalių dukra G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji lanko mokyklą, mokamą drabužių dizaino ir dailiųjų darbų būrelį (189 b.l., t.1), dukra R. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokamą dainavimo studijos būrelį (26 b.l., t.2), turi sveikatos sutrikimų (22, 29-30 b.l., t.1). Vertintina, kad šalių dukros neturi specialių poreikių, dėl kurių tenkinimo susidarytų didelių papildomų išlaidų. Ieškovės nuomone, būtina, kad prie abiejų vaikų išlaikymo atsakovas prisidėtų ne mažesne, nei 1.000 litų suma, nes jos darbo užmokestis yra tik 900 Lt (nedarbingumo laikotarpiu gauna mažiau), turi papildomų išlaidų dėl būsto nuomos.

Šalys nekilnojamųjų daiktų neturi (14-15 b.l., t.1). Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų (47 b.l., t.1 ), tačiau dėl to nėra pripažintas nedarbingu, dirba, jam išmokamas darbo užmokestis yra apie 2.500 Lt ( 61 b.l., t.1), nuosavo gyvenamojo būsto neturi, pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi, iš savo darbo užmokesčio dengia kreditoriui Swedbank, AB, santuokos pabaigoje likusį 1.300 Lt dydžio įsiskolinimą.

Ieškovė yra darbingo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų (23-28, 105-106, 183-188, 193 b.l., t.1, 4-5, 23-25 b.l., t.2), tačiau dėl to nėra pripažinta nedarbinga, dirba, jai išmokamas darbo užmokestis yra iki 1.000 Lt ( 20-21 b.l., t.1). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti dukrų turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka kasdienė vaikų priežiūra, nes mažametės šalių dukros gyvena kartu su ieškove, teikia joms išlaikymą, nuomoja gyvenamąjį būstą, už nuomą kas mėnesį pagal sutartį (117 b.l., t.1) nuo 2012-08-14 moka po 150,00 Lt, iki to nuo 2012-05-30 mokėjo po 200,00 Lt, ji taip pat rūpinasi, kad dukros būtų lavinamos, kad pagal jų sveikatos būklę joms būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų poilsiu ir laisvalaikiu.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1d.), kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.), teismas vertina, kad šalių turtinė padėtis, nors yra panaši, kadangi abi šalys neturi nuosavo gyvenamojo būsto, neturi pareigų išlaikyti kitus asmenis, likęs įsiskolinimas, kurį atsakovas dengia, nėra didelis, tačiau atsakovo turtinė padėtis yra geresne, nes jam mokamas didesnis darbo užmokestis. Nors atsakovas nurodė, kad darbo užmokesčio dydis gali ateityje būti sumažintas, o todėl jo turtinė padėtis pablogėtų, tačiau vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, t.t. ir pablogėjus tėvo ar motinos turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali būti pakeistas ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Teismas vertina, kad pagal turtinę padėtį, kuri įrodymais yra patvirtinta šio teismo sprendimo priėmimo metu, atsakovas turi galimybę prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, t.y. 450 litų dydžio periodinėmis išmokomis.

Vadovaujantis šalių nepilnamečių dukrų G. ir R. interesais, atsižvelgiant į jų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, priteistinas išlaikymas joms ieškovės nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 450,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2012-04-01 iki G. ir R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str.).

Išlaikymo, skirto G. ir R. N., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.), kuri vaikams skirtą išlaikymą privalo naudoti tik vaikų interesams (LR CK 3.203 str.) ir lygiomis dalimis, nebent būtų būtina dėl svarbių priežasčių (liga ar kt.) nukrypti nuo lygybės principo (LR CK 3.198 str. 2d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-01 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.), o 2012-07-16 teismo nutartimi Nr.2-925-356/2012 (70-71 b.l., t.1) taikyta laikinoji apsaugos priemonė - laikino materialinio išlaikymo priteisimas iš atsakovo abiems dukroms 350,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis panaikintina (LR CPK 150 str.).

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Šalys 2007 m., t.y. santuokos metu, buvo įgiję (17 b.l., t.1) 1989 m. gamybos automobilį Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė, abiejų šalių nuomone, yra 500,00 Lt.

Sutuoktiniai turi lygias teises valdyti, naudotis ir disponuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomu turtu, tačiau šį automobilį 2012-06-04, t.y. jau vykstant teisminiam procesui, atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė savo motinai A. P., automobilį įkainojo 500 Lt (59-60 b.l., t.1).

LR CK 3.92 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro turėdamas kito sutuoktinio sutikimą. LR CK 3.96 straipsnis suteikia teisę sutuoktiniui, nedavusiam sutikimo sudaryti sandorį ir vėliau tokio sandorio nepatvirtinusiam, jį nuginčyti per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių sudaryti sandoriai be kito sutuoktinio sutikimo yra ne niekiniai (LR CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o nuginčijami, todėl LR CK 3.96 str. 1d. nustatyta, kad tokiu atveju sutuoktinis privalo įrodyti, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga.

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, o taip pat ir jų pačių interesai, t.y. ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai.

Šioje byloje nebuvo ginčijama, kad ieškovė sutikimo perleisti bendrą turtą – automobilį atsakovui nedavė, kad sandoris buvo sudarytas jau po šios civilinės bylos iškėlimo, t.y. ieškovei jau pareiškus ieškinio reikalavimą dėl šio turto padalijimo, kad jos ginčijamo sandorio šalys yra susiję artimais giminystės ryšiais, o todėl atsakovei A. P. buvo žinomos faktinės aplinkybės, kad šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio.

Šie faktai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymui sutikimo nedavė, o sandorio kita šalis – atsakovė buvo nesąžininga, todėl yra pagrindas taikyti LR CK 3.96 str. nuostatas ir pripažinti negaliojančiu 2012-06-04 sudarytą automobilio Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį.

Vienas iš atvejų, kuriais taikoma restitucija ( LR CK 6.145 str. 1d.) yra tas, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, gautą sandorio, vėliau pripažinto negaliojančiu, pagrindu. LR CK 6.146 str. nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Atsižvelgęs į tai, teismas vertina, kad šiuo atveju taikytina restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (LR CK 6.146 str.), o atsižvelgiant į atsakovo nuomonę dėl galimo ekvivalento dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Lt suma, t.y. visa automobilio vertė, kokią nustatė pati ieškovė.

Dėl ieškinio reikalavimo padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą.

Ieškovė nurodė, kad bendrosios .jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo tokį turtą: televizorių, kurio vidutinė rinkos vertė - 50 Lt, sekciją, kurios vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, dvigulę lovą, kurios vidutinė rinkos vertė - 100 Lt, šaldytuvą, kurio vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, spintą, kurios vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, virtuvės baldų komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė -500 Lt, elektrinę viryklę, kurios vidutinė rinkos vertė - 300 Lt, automatinę skalbimo mašiną, kurios vidutinė rinkos vertė - 60 Lt, stacionarų kompiuterį, kurio vidutinė rinkos vertė -1000 Lt, fotoaparatą, kurio vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, videokamerą, kurios vidutinė rinkos vertė - 700 Lt, mikrobangų krosnelę, kurios vidutinė rinkos vertė 50 Lt, dušo kabiną, kurios vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, klozetą, kurio vidutinė rinkos vertė -50 Lt.

Atsakovas nurodė (45 b.l., t.1), kad ieškovė, išsikraustydama iš buto pasiėmė daiktus, kurie buvo jų bendras turtas ( 500 Lt vertės elektrinę viryklę, 500 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną, 50 Lt vertės televizorių, 50 Lt vertės virdulį, 150 Lt bulvių tarkavimo mašiną, 50 Lt kavamalę, 1.200 Lt bendros vertės 2 lovas, 500 Lt bendros vertės 2 stalus, 100 Lt vertės spintą, 200 Lt bendros vertės įvairius stalo įrankius).

Taip pat ji nurodė, o atsakovas nepaneigė, kad 2004 m. gruodžio 6 d. Utenos rajono apylinkes teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1385-03/04 (190-191 b.l.), jai buvo priteista 1.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, už šiuos pinigus ji asmeniškai įsigijo elektrinę viryklę, televizorių ir automatinę skalbimo mašiną, todėl vertina, kad šis turtas yra jos asmeninis. Taip pat nurodė, kad elektrinis virdulys jai buvo nupirktas gimtadienio proga, kavamalę ir spintą jai dovanojo motinos. Bulvių tarkavimo mašinos jie niekada neturėjo.

Taigi šioje byloje į dalintino turto sąrašą neįtrauktini šie daiktai: mikrobangų krosnelė ir klozetas, nes neįrodyta, kad jie yra šalių turtas; elektrinė viryklė, automatinė skalbimo mašina, televizorius, virdulys, kavamalė ir spinta, nes šie daiktai yra įgyti asmeniškai ieškovės (LR CK 3.89 str. 1d. 2p., 7p.); bulvių tarkavimo mašina, nes nėra įrodyta, kad tokį turtą šalys turėjo. Atsakovas nedetalizavo kokius bendros 200 litų vertės indus ir kitus stalo įrankius pasiėmė ieškovė. Šiais daiktais, tikėtina, naudojasi ir šalių vaikai. Atsakovas neįrodinėjo, kad minėti daiktai būtų skirti ne kasdieniam naudojimui buityje.

Lovos ir rašomieji stalai, stalo ir kt. įrankiai yra perduotini ieškovei, neišieškant kompensacijos, nes yra skirti vaikų poreikiams tenkinti (LR CK 3.120 str.).

Taigi (pagal abiejų šalių paaiškinimus) nustatytina, kad šalių dalytinas turtas ( LR CK 3.118 str.) yra: sekcija, kurios vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, dvigulė lova, kurios vidutinė rinkos vertė - 100 Lt, šaldytuvas, kurio vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, virtuvės baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, stacionarus kompiuteris, kurio vidutinė rinkos vertė – 1.000 Lt, fotoaparatas, kurio vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, videokamera, kurios vidutinė rinkos vertė - 700 Lt, dušo kabina, kurios vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, 500,00 Lt, atsakovo gauti už realizuotą automobilį. Viso turto už 3.900 Lt, t.y. kiekvienam po 1.950,00 Lt.

Nors atsakovas nurodė savo nuomonę, kokį turtą tikslinga perduoti ieškovei, o kurį palikti jam, tačiau priešieškinio reikalavimo dalyje dėl turto padalijimo nereiškė.

Pasinaudodamos kreditu, šalys išperkamosios nuomos pagrindu 2005 m. pirko kompiuterį, 2006 m. tokiu pat būdu įsigijo vaizdo kamerą, 2006 m. pirko plastikines apdailos lenteles, tą patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (107-108, 109-110, 111 b.l., t.1). Taigi kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Šalys santuokos pabaigoje turėjo 1.300,00 Lt dydžio neįvykdytą solidariąją piniginę prievolę kreditoriui Swedbank, AB (50 b.l., t.1), šio atsakovo rašytiniu įrodymu patvirtinto fakto ieškovė neginčijo. Atsakovo teigimu, jis vykdo šią piniginę prievolę, nes jis yra sutartinių santykių su kreditoriumi Swedbank, AB šalis.

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (LR CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Šioje byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje būtų pilnai įvykdęs minėtą piniginę prievolę.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik LR CK III knygos normos, o ne kiti teisės aktai (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis). LR CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (LR CK 3.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (LR CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šalys iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo neprašė, tačiau, kaip minėta, atsakovas sutiko, kad ieškovei atitektų ne 250 Lt, o 500 Lt už parduotą automobilį.

Atsižvelgiant į šeimos santykių subjektų lygiateisiškumo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvus ( LR CK 3.5 straipsnio 2 dalis), turto padalijimo natūrą prioritetą ir jo taikymo šioje byloje sąlygą, pagrįstą proporcingumo principo įgyvendinimu (LR CK 1.2 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), šalių santuokoje įgytas turtas padalintinas lygiomis dalimis ( su išimtimi dėl 250,00 Lt) (LR CK 3.116 str. 1d., 3.117 str.1d., 3d., 3.119 str., 3.123 str., 3.127 str. 1d., 3d.), ieškinį dalyje dėl turto padalijimo tenkinant iš dalies, restitucija, kaip nustatyta, atliktina sumokant ekvivalentą pinigais.

Kaip minėta, ieškovė, išsikraustydama iš šeimos gyvenamojo būsto, pasiėmė savo asmeninius daiktus bei daiktus, kurie skirti vaikų poreikiams tenkinti, kitų daiktų, kurie liko bute, gauti natūra nepageidavo, atsakovas priešieškinio dalyje dėl turto padalijimo nereiškė, todėl sekcija, kurios vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, dvigulė lova, kurios vidutinė rinkos vertė - 100 Lt, šaldytuvas, kurio vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, virtuvės baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, stacionarus kompiuteris, kurio vidutinė rinkos vertė – 1.000 Lt, fotoaparatas, kurio vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, videokamera, kurios vidutinė rinkos vertė - 700 Lt, dušo kabina, kurios vidutinė rinkos vertė - 200 Lt pagal ieškovės ieškinį turėtų būti priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Viso atsakovui atitektų turto natūra už 3.400 Lt, todėl ieškovei priklausytų sumokėti turto ½ dalies kompensaciją – 1.700,00 Lt, o taip pat 250,00 Lt (1/2 už realizuotą automobilį gautų pajamų ), t.y. viso priklausytų išmokėti 1.950,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Taip pat, atsakovas savo iniciatyva sutiko sumokėti ieškovei dar 250,00 Lt (visą automobilio vertę).

Kaip minėta, LR CK 3.127 straipsnio 3 dalies normos teikia prioritetą turto padalijimui natūra. Kaip matyti, šalys turi ir tokio turto, kuris nėra integruotas, neatskiriamas ar nedalomas, t.y. tiek videokamera, tiek fotoaparatas ar kompiuteris gali būti priteisti asmeninės nuosavybės teise tiek atsakovui, tiek ir ieškovei. Teismas vertina, kad vadovaujantis minėtu principu, videokamera, kompiuteris, kurių bendra vertė – 1.700,00 Lt, priteistini ieškovei, o iš atsakovo priteistina 250,00 Lt kompensacija (1/2 automobilio vertės). Padalijus bendrą turtą, ieškovei tektų turto natūra už 1.700,00 Lt ir 250,00 Lt dydžio kompensacija, bei 250,00 Lt, atsakovo nuožiūra mokėtini už automobilį. Atsakovui, kuris yra gavęs už realizuotą automobilį 500,00 Lt (1/2 - 250,00 Lt), tektų turto natūra už 1.700,00 Lt bei 250,00 Lt, gautų už automobilį, t.y. viso turto už 1.950,00 Lt.

Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti uzufruktą.

Butas, esantis (duomenys nesklebtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovei A. P. kartu su V. P. (48 -49, 68-69 b.l., t.1). Jis buvo apklaustas kaip liudytojas (11 b.l., t.2), šioje byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu nepageidavo, nes, jo nuomone, jo sutuoktinė tinkamai atstovaus ir jo interesus.

LR CK 3.84 str. 3d. nustato, kad šeimos turtu pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. LR CK 3.86 str. 2d. numato, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas), o uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.

Šioje byloje nebuvo ginčijama, kad šalys kartu su nepilnamečiais vaikais neatlygintinai naudojosi atsakovės A. P. ir jos sutuoktinio nuosavybės teise valdomu butu, esančiu (duomenys nesklebtini). Tai leidžia pripažinti, kad tarp šalių ir buto savininkų buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai (LR CK 6.629 str.). Taip pat šioje byloje nebuvo ginčijama ir tai, kad dar iki šios civilinės bylos iškėlimo buto savininkė nustatyta tvarka nutraukė panaudos sutartį su šalimis ir juos iškeldino iš buto. Ieškovės ir šalių dukrų gyvenamosios vietos deklaravimas minėtu adresu buvo panaikintas Utenos miesto seniūnijos 2012-11-29 sprendimu Nr.D1-133 (27-28 b.l., t.2). Taigi panaudos santykiai dėl naudojimosi butu yra pasibaigę. Panaudos sutarties nutraukimo teisėtumas ginčijamas nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokių reikalavimų nepareikšta. Taigi, dar iki iškeliant šią civilinę bylą šalys nebeturėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa, esančia Vaižganto g. 30-49ab, Utena, ir ja nebesinaudojo kaip šeimos turtu. Ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes nėra šeimos turto, t.y. teisė naudotis buvusia šeimos gyvenamąja patalpa yra pasibaigusi, todėl nustatyti uzufruktą (daiktinę teisę naudotis svetimu daiktu (LR CK 4.141 str.), suteikiantį teisę ieškovei ir šalių dukroms, iki jų pilnametystės, neatlygintinai naudotis butu, esančiu (duomenys nesklebtini),, nėra teisinio pagrindo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkintas 50 proc., nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė ieškinį buvo apmokėjusi 150,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (8 b.l., t.1), 2012-05-18 ir 2012-07-19 teismo nutartimis dalies – 148,00 Lt ir 81,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (35, 76 b.l., t.1).

Iš atsakovo ieškovei priteistina 50,00 Lt (50 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką ir iš abiejų atsakovų po 25,00 Lt už ieškinio reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Ieškovė už advokatės teisinę pagalbą viso turėjo 800,00 Lt išlaidų (už dokumento surašymą (10 b.l., t.1)). Atsakovas už advokatės teisinę pagalbą (atstovavimą, dokumento surašymą) taip pat turėjo 800,00 Lt išlaidų (119 b.l., t.1).

Šalių patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (už ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį – 3 MMA), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA), pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (800,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškovė pareiškė viso 6 savarankiškus reikalavimus, todėl vertintina, kad kiekvienam ieškinio reikalavimui tenkančios ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalys yra lygios, t.y. po 133,33 Lt.

Kadangi šalių išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra beveik vienodo dydžio (133,33 Lt tenka reikalavimui dėl sandorio nuginčijimo), o ieškinys dėl santuokos nutraukimo patenkintas 50 proc., ieškinio reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo taip pat patenkintas, todėl vienam iš kito nepriteistinos.

Iš atsakovės A. P. ieškovei, kadangi ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo nukreiptas prieš abu atsakovus, priteistina 66,65 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (133,33 Lt : 2).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 324,00 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (450,00 Lt x 12 mėn. = 5.400,00 Lt x 2 = 10.800,00 Lt x 3 proc. = 324,00 Lt) ir 59,00 Lt žyminio mokesčio (už turto padalijimą).

Iš ieškovės, jos ieškinio reikalavimus dėl moralinės žalos atlyginimo (žyminis mokestis - 90,00 Lt (3.000,00 Lt x 3 proc.)), dėl uzufrukto nustatymo (žyminis mokestis - 100,00 Lt) atmetus, o taip pat nepatenkinus ieškinio dalies dėl turto padalijimo (žyminis mokestis – 15,00 Lt ) priteistina į valstybės biudžetą viso 205,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas, kaip minėta, buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina po 17,00 Lt (50 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str., 96 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės (patenkintas 1 ieškinio reikalavimas) nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimas AB Nr.046394.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp V. N., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1999-04-10 ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.27, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo V. N. palikti pavardę – N., o G. N. palikti pavardę – N.

3. G. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš atsakovo G. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-04-01 iki jos pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 450,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Priteisti iš atsakovo G. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai R. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-04-01 iki jos pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 450,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6. Išlaikymo, skirto nepilnametėms G. N. ir R. N., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-01 nukreipti vykdyti skubiai.

8. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2012-06-04 tarp atsakovų G. N. ir A. P. sudarytą automobilio Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį, taikyti restituciją, ją atlikti sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisti ieškovei V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt.

9. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalyti taip:

9.1. ieškovei V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti kompiuterį, kurio vidutinė rinkos vertė – 1.000 Lt, videokamerą, kurios vidutinė rinkos vertė - 700 Lt, o taip pat perduoti asmeninės nuosavybės teise neišieškant kompensacijos: 1.200 Lt bendros vertės 2 lovas, 500 Lt bendros vertės 2 stalus, 200 Lt bendros vertės įvairius stalo ir kt. įrankius;

9.2. atsakovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: sekciją, kurios vidutinė rinkos vertė - 200 Lt, dvigulę lovą, kurios vidutinė rinkos vertė - 100 Lt, šaldytuvą, kurio vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, virtuvės baldų komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė - 500 Lt, fotoaparatą, kurio vidutinė rinkos vertė – 200 Lt, dušo kabiną, kurios vidutinė rinkos vertė - 200 Lt.

10. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

11. Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Lt žyminio mokesčio.

12. Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,00 Lt žyminio mokesčio ir 66,65 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

13. Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 383,00 Lt žyminio mokesčio ir 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

14. Priteisti iš ieškovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 205,00 Lt žyminio mokesčio ir 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15. Nuo sprendimo priėmimo panaikinti 2012-07-16 teismo nutartimi Nr.2-925-356/2012 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš atsakovo G. N. nepilnametėms dukroms G. ir R. N. 350,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis.

16. Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduoti šalių santuokos liudijimą AB Nr.046394.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.