Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1665-640/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
2S-1665-640/2018
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14946-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-1665-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14946-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.14; 3.4.5.19.;3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ prašymą dėl termino vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti atnaujinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, įmonė, ieškovė) pateikė teismui prašymą dėl termino vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti atnaujinimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2809-727/2012 (buvęs Nr. 2-18280-727/2011) priteisė ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai iš atsakovų M. K., G. K. ir J. K. solidariai 9907,75 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 14,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas už akių nebuvo skundžiamas, nebuvo prašoma jį peržiūrėti, taigi, jis įsiteisėjo 2012 m. vasario 5 d., tačiau ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šį sprendimą už akių į teismą nesikreipė ir praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Termino praleidimo priežastimis nurodė nuo 2011 metų įmonėje vykusius didelius struktūrinius pertvarkymus bei dėl reorganizacijos vykusią žmogiškųjų išteklių kaitą (atleidimai, perkėlimai į kitą darbo vietą ir kt.). Įmonėje vykę dideli organizaciniai struktūriniai pertvarkymai, įmonės teigimu, buvo esminiai ir jie apsunkino bylų kontrolę. Be to, nors elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistema teismuose pradėjo veikti 2013 m. liepos 1 d., tačiau bylų, kurios nebuvo ir nėra elektroninės, iki šiol negalima administruoti elektroninėje sistemoje, kaip ir šios civilinės bylos atveju, kas taip pat apsunkino vykdomojo rašto išėmimo procedūrą. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui priėmus sprendimą už akių dėl skolos išieškojimo, ji tikėjosi, kad teismo sprendimas bus įvykdytas geranoriškai, todėl atsakovams buvo duota laiko kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ susitarti dėl skolos apmokėjimo būdo, ko pastarieji nepadarė. Kadangi sprendimas nebuvo geranoriškai įvykdytas, įmonė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažymėjo, kad ji yra viešasis juridinis asmuo, siekiantis apginti viešąjį interesą, kad vykdomojo rašto išdavimo bei pateikimo vykdymui termino neatnaujinimas neproporcingai pažeistų išieškotojo ir kitų asmenų interesus, teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino vykdomajam ratui išduoti ir pateikti vykdyti atnaujinimo.Nustatė, kad ieškinys buvo pareikštas dėl skolos, susidariusios atsakovams nuomojantis savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą ir nemokant mokesčių už šilumos energiją ir karštą vandenį, kuriuos vėliau UAB „Vilniaus energija“ sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybė. 2010 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. A121-26222 (3.1.29-AD4) ieškovei buvo pavesta rengti ieškinius dėl apmokėtų skolų už šilumos energiją ir karštą vandenį išieškojimo iš socialinio būsto nuomininkų. Taigi, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-366-866/2018, ieškovė buvo padavusi ieškinį ginant Savivaldybės turtinius interesus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų ir darbuotojų kaitos nelaikė svarbiomis priežastimis termino vykdomojo rašto pateikimui vykdyti praleidimui, kadangi iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog struktūriniai pertvarkymai vyko 2011 metais, o teismo sprendimas buvo priimtas 2012 metais, t.y. jau šiems pertvarkymams pasibaigus. Be to, kaip žinia, darbuotojams pradedant dirbti ar išeinant iš darbo, kiekvienu atveju vyksta darbų/dokumentų priėmimas-perdavimas, todėl darbuotojų kaita neturi įtakoti skolų administravimo proceso. Šiuo atveju, reikšmingos aplinkybės yra tos, kad teismo sprendimas per visą laikotarpį nuo jo priėmimo net nebuvo pradėtas vykdyti, o ieškovė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesikreipė. Negana to, 2017 m. birželio 1 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su reikalavimais priteisti solidariai iš atsakovų M. K., J. K. ir G. K. 2758,58 Eur už buto Medeinos g. 13-52 šildymą laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., 91,56 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-2793-728/2010, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-28241-871/2017), kurie jau buvo patenkinti (priteisti) įsiteisėjusiu 2012 m. sausio 5 d. sprendimu už akių, priimtu šioje byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-28241-871/2017 nutraukė, o ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi, ieškovė, užuot bandžiusi patikrinti duomenis dėl atsakovų įsiskolinimo išieškojimo galimumo, tiesiog kreipėsi į teismą su analogiškais jau patenkintiems reikalavimais. Akivaizdu, kad toks ieškovės elgesys neatitinka sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartų, suteikia pagrindo manyti, jog įmonėje požiūris į skolų administravimą yra aplaidus.Be kitų reikalavimų, minėtu teismo sprendimu už akių iš atsakovų priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nesikreipė dėl skolos išieškojimo daugiau nei 5 metus, nors atsakovai neprašė sprendimo vykdymo atidėjimo ar skolos mokėjimo išdėstymo dalimis (duomenų įrodymų apie tai nepateikta), tuo tik didindama iš atsakovų išieškotinų palūkanų sumą, kas traktuotina nesąžiningumu santykiuose su atsakovais (fiziniais asmenimis – vartotojais). Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad virš 5 mėnesių praleistas terminas yra praleistas nedaug, turint omenyje tai, kad jis buvo praleistas be jokių svarbių priežasčių, o atsakovams už šį laikotarpį skaičiuojamos palūkanos.2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto šioje byloje išdavimo, motyvuodamas tuo, jog tokio reikalavimo terminas yra pasibaigęs, duomenų, kad jis buvo atnaujintas, nėra, todėl nėra pagrindo ir teisinių prielaidų pareikšto prašymo tenkinimui. Šios nutarties ieškovė neginčijo, taigi, su teismo padarytomis išvadomis sutiko.Ieškovės teiginiai, kad vykdomojo rašto išdavimo bei pateikimo vykdymui termino neatnaujinimas neproporcingai pažeistų išieškotojo ir kitų asmenų interesus, teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą, yra deklaratyvūs. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriame, be kitų darbuotojų, dirba profesionalių teisininkų komanda, todėl ieškovei taikytini didesnio rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo standartai, kurių, teismo nuomone, ieškovė šiuo atveju nesilaikė, todėl turi prisiimti atsakomybę už tokio elgesio neigiamus padarinius. Priežasčių, kurias teismas galėtų laikyti svarbiomis ir kurios pateisintų 5 metų termino kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį dėl skolos išieškojimo iš atsakovų priverstinio vykdymo praleidimą, buvimo pareiškėja teismui neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės pareiškimą ir atnaujinti terminą vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti.Nurodė, kad ieškovė savo pareiškime dėl termino atnaujinimo nurodė, kad svarbia įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimi buvo nuo 2011 metų įmonėje vykę dideli struktūriniai pertvarkymai bei dėl reorganizacijos vykę žmogiškųjų išteklių pasikeitimai (atleidimai, perkėlimai ir kt.). Teismas neatkreipė dėmesio, kad struktūriniai reorganizavimai buvo tęstiniai, ir truko ilgą laiką. Kaip minėta, šie reorganizaciniai pertvarkymai keleriopai padidino bylų judėjimo mastą, o tai sąlygojo, kad kai kurie teisminiai procesai nebuvo tinkamai registruoti įmonės vidiniuose registruose ir perduoti/perimti tolimesniam administravimui. Taip pat pažymėtina, kad dalis darbuotojų nebuvo suinteresuoti tinkamai perduoti teismines bylas, nes darbuotojų atleidimas buvo sunkus ir buvo siekiama pakenkti įmonei. Todėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti kontrolė tapo itin sudėtinga ir tai realiai sutrukdė savalaikiai prašyti išduoti vykdomąjį dokumentą bei pateikti vykdyti. Tuo metu dar nebuvo įdiegta EPP, todėl teisminių bylų administravimas, perdavimas iš vieno darbuotojo kitam buvo absoliučiai glaudžiai susijęs su žmogiškuoju faktoriumi, tad ir su didesne žmogiškųjų klaidų tikimybe (ypač tokių struktūrinių pertvarkymų eigoje). Pakartotinis kreipimasis į teismą neįrodo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, neatidžiai bei nerūpestingai, tai tik įrodo, kad vėlgi, dėl tų pačių priežasčių, t.y. dėl Įmonės reorganizacijos ir darbuotojų kaitos, bylos administravimas buvo apsunkintas, o teigiamo teismo sprendimo neįregistravus įmonės registre ir buhalterinėje programoje Rivilė toliau buvo laikoma kaip neišieškota skola.ieškovė nesiekia didinti iš atsakovų išieškotinų palūkanų sumos, teismui priėmus nutartį ir atnaujinus terminą vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti, šalys vis tiek turi galimybę susitarti dėl palūkanų neišieškojimo, taigi, tai negali būti laikoma kaip ieškovo nesąžiningumas. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į atsakovų elgesį, nors ir atsakovai žinojo apie priimtą sprendimą iki šiol nesikreipė į įmonę dėl skolos apmokėjimo, jos mokėjimų grafiko sudarymo. Atsakovai patys buvo nerūpestingi ir nesiėmė veiksmų dėl palūkanų išieškotinos sumos sumažinimo, tuo labiau dėl priteistos skolos apmokėjimo.Ieškovė sužinojusi, kad terminas išduoti vykdomąjį dokumentą yra suėjęs, kreipėsi dėl šio termino atnaujinimo.Vilniaus miesto savivaldybė yra apmokėjusi UAB „Vilniaus energija“ teismo sprendimu priteistą skolą. Įvertinus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ funkcijas, susijusių su socialinio būsto aprūpinimu, bei nuoseklia socialinio būsto fondo plėtra sudarant galimybes mažas pajamas turintiems namų ūkiams (šeimoms) nuomotis būstą iš savivaldybės būsto fondo, gyvenamųjų patalpų remonto darbų planavimą, organizavimą, būtina pažymėti, kad jei atsakovai būtų apmokėję priteistą skolą, sumokėtos Vilniaus miesto savivaldybės lėšos būtų panaudotos minėtoms funkcijoms įgyvendinti. Taigi pažeidžiami ne tik išieškotojo, bet ir kitų asmenų interesai bei teisėti lūkesčiai. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra įsteigta savivaldybės funkcijų realizavimui, t.y. viešojo intereso tikslais, ir faktiškai veikia kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys vykdantis savivaldybės savarankiškąją funkciją, t.y. savivaldybės socialinio būsto fondo remontą bei socialinio būsto nuomos administravimą. Taigi, atsakovams elgiantis nerūpestingai ir nesumokėjus susidariusios skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismui neatnaujinus termino vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti yra pažeidžiamas viešasis interesas ir lėtinama socialinio būsto fondo plėtra, bei turimų būstų remontai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Iš LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. sprendimu už akių priteisė ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai iš atsakovų M. K., G. K. ir J. K. solidariai 9907,75 Lt (2869,48 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9907,75 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 14,60 Lt (4,23 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai 297 Lt (80,80 Eur).Apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo netenkino.Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsniu, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 608 str.).CPK 78 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).Apeliantė iš esmės savo prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, kad 2011 m. vyko struktūriniai pertvarkymai, pertvarkymai buvo tęstiniai, darbuotojai nebuvo suinteresuoti perduoti bylas, vykdyti jiems pavestas funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šis argumentas negali būti pripažintinas svarbiu ir turinčių esminės reikšmės termino atnaujinimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas struktūriniai pertvarkymai vyko 2011 m., tačiau teismo sprendimas buvo priimtas 2012 m., tai yra, jau po pertvarkos. Kitą vertus, penkių metų terminas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo suėjo tik 2017 m., todėl ieškovė turėjo protingą terminą pašalinti neigiamus pertvarkos padarinius ir laiku kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Įvertinus ieškovės veiksmus, darytina išvada, kad struktūriniai pertvarkymai jau nebegalėjo turėti įtakos praleistam terminui, o ieškovės neveikimas laikytinas nerūpestingu, bei aplaidžiu. Juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, atstovaujamas profesionalių teisininkų, kuriam taikomi aukštesni atsakomybės standartai. Taigi, ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias terminų atnaujinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338, 339 straipsniais,

teismas nutaria:

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė