Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams M. K., G. K. ir J. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovams yra pareikštas ieškinys dėl 9907,75 Lt skolos, 5 procentų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas nurodė, kad 2001-04-25 S. K. 7 asmenų šeimai buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. S. K. mirus, nauja nuomos sutartis su jos likusiais nurodytame bute gyventi šeimos nariais nebuvo sudaryta. 2009-07-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nuomos sutartis nutraukta, atsakovai iš minėtų patalpų iškeldinti. 2010-08-11 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas iš ieškovo priteisė iš 9907,75 Lt įsiskolinimą UAB „Vilniaus energija“ ir valstybei už 2007-08-01-2009-09-30 laikotarpiu nurodytam butui tiektą šilumos energiją bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai už nurodytu laikotarpiu jiems išnuomotam butui tiektą energiją neatsiskaitė, ieškovo sumokėtų sumų negrąžino.

Atsakovams LR CPK 130 str. nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovai nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių. Todėl atsiranda LR CPK 142 str. 4 d. numatyta teisinė pasekmė sprendimui už akių priimti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinais dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 1-2). Iki 2005-01-31 šiame bute gyveno nuomininkė S. K., jai mirus nauja sutartis nebuvo sudaryta, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad faktiškai bute gyveno atsakovai M. K., G. K., J. K. (9-12, 13-19), kurie 2009-07-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2009-10-14 buvo iškeldinti (b.l. 20-25). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-08-11 sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Vilniaus energija naudai priteisė 9524,81 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 9524,81 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-03 iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 316,14 L bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą priteisė 52,30 Lt pašto išlaidų (b.l. 26-29). Minėtoje byloje trečiais asmenimis buvo įtraukti ir atsakovai M. K., G. K. ir J. K.. Vilniaus apygardos teismas 2011-06-29 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, papildomai priteisė 14,50 Lt (b.l. 30-34). Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama teismo sprendimą sumokėjo 9907,75 Lt sumą (b.l. 35-36, 37-41)). 2010-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. A121-26222 (3.1.29-AD4) ieškovui yra pavesta rengti ieškinius dėl apmokėtų skolų už šilumos energiją ir karštą vandenį išieškojimo iš socialinio būsto nuomininkų (b.l. 42-43).

Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.112 straipsnio 1 punktą, reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją, patiektą butui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priteisimo kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ įvykdė Vilniaus miesto savivaldybė, jai atsiranda teisė regreso tvarka išieškoti sumokėtą pinigų sumą iš šio buto buvusių nuomininkų – atsakovų M. K., G. K. ir J. K..

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63, 6.205 straipsniai). CK 6.584 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2 punktu, šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Taigi, pagal galiojančius teisės aktus, pareiga mokėti už šilumos energiją tenka valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.245 str. 1 d. nuostatomis, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo už atsakovus už jų nuomotam butui tiektą energiją UAB „Vilniaus energija“, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 9907,75 Lt nuostolių atlyginimo.

LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys, iš jų solidariai priteistinos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje ieškovas patyrė 14,60 Lt bylinėjimosi išlaidų už registrų pažymas, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 14,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 4,87 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 297 Lt žyminio mokesčio, t.y. po 99 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į.k. 124568293, naudai iš atsakovų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 9907,75 Lt (devyni tūkstančiai devyni šimtai septyni Lt 75 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9907,75 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 14,60 Lt (keturiolika Lt 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 4,87 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iš iš atsakovų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybės naudai 297 Lt (du šimtai devyniasdešimt septyni Lt), t.y. po 99 Lt (devyniasdešimt devyni Lt) iš kiekvieno atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.