Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) UAB „Vidurys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „REMCO LT“ ieškinį atsakovei UAB „Vidurys“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „REMCO LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vidurys“ 1.760,04 EUR skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, neatvykus į teismo posėdį ieškovės atstovui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi, sutikdamas su ieškovės atskiruoju skundu, panaikino 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. birželio 12 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės UAB „REMCO LT“ atskirajame skunde išdėstytą prašymą tenkino, panaikino 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad nors 2018-04-10 nutarties kopija ir šaukimas į 2018-05-03 teismo posėdį ieškovui buvo išsiųsti per EPP, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad nuo nurodytos datos, t. y. 2018-04-11 iki teismo posėdžio dienos, t. y. 2018-05-03, ieškovės atstovas faktiškai per EPP prie bylos prisijungęs nebuvo. Taigi atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog apie vykusį teismo posėdį ieškovei faktiškai nebuvo žinoma, yra tikėtina. Be to, teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus apie tai, kad ji, kaip bylos iniciatorė yra suinteresuota, jog ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, savo reikalavimus palaiko nuo 2016 metų, byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė nėra atstovaujama advokato, CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje jam nėra nustatyta prievolė gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti ieškovės teisę į teisminę gynybą, bei vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad 2018-05-03 nutartį tikslinga panaikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Vidurys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovė UAB „REMCO LT“ yra Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, vartotoja, turtinti aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą. Todėl, priimant skundžiamą nutartį, pats faktas, kad šaukimas į 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdį ieškovei buvo įteiktas tinkamai, nebuvo paneigtas. Visiškai nesvarbi aplinkybė, jog ieškovės atstovas (įmonės direktorius) ilgą laiką netikrino atstovaujamos įmonės LITEKO VEP posistemio paskyros, nes juridinio asmens vadovui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Net ir sutikus su atskirojo skundo teiginiu, jog ieškovės direktorius nėra įgudęs EPP vartotojas, tai jokiais būdais nepateisina jo neatvykimo į paskirtą teismo posėdį, apie kurį informuota prieš pakankamai ilgą laiką, laikantis teisės aktų reikalavimų, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teisėtai priimtos nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

Ieškovė UAB „REMCO LT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovė siekia sudaryti teismui klaidingą įspūdį, neva ieškovei visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP, nes ieškovė prie EPP sistemos prisijungė tik 2018 m. kovo 19 d. Iki tol visi su byla susiję procesiniai dokumentai buvo siunčiami išimtinai tik registruotu paštu.Ieškovės teisminiame procese neatstovauja advokatas. Ieškovės vadovui nors ir yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tačiau vienkartinis įvykis, niekaip negali būti traktuojamas kaip nesąžiningas elgesys ar juo labiau sąmoningas bylos nagrinėjimo vilkinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sutikdamas su ieškovės atskiruoju skundu, panaikino anksčiau priimtą nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, sutiktina su apeliantės atskirajame skundo argumentais, jog šiuo atveju ieškovei apie vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Sutiktina, jog šiuo atveju nesvarbi ir nepateisinama aplinkybė, jog ieškovės atstovas (įmonės direktorius) ilgą laiką netikrino atstovaujamos įmonės LITEKO VEP posistemio paskyros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisingai nurodyta, jog ieškovei nenustatyta prievolė gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Byloje nustatyta, jog ieškovė yra Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, vartotoja, turtinti aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, todėl remiantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis, ieškovei kaip ir kitiems šioje dalyje nurodytiems asmenims, visi procesiniai dokumentai galėjo būti įteikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad yra suinteresuota bylinėtis, byla nagrinėjama nuo 2016 metų, iki tol ieškovei visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik registruotu paštu, nes ieškovė prie EPP sistemos prisijungė tik 2018 m. kovo 19 d. Kitų atvejų, kada ieškovė ir jos atstovas būtų neatvykę į teismo paskirtus teismo posėdžius ir tokiu būdu siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes. Aplinkybė, jog ieškovė vieną kartą neatvyko į teismo posėdį, po to, kai jai teismo šaukimas primą kartą buvo siunčiamas per EPP, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nebėra suinteresuota byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai (CPK 3-7 straipsniai).Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau, šiuo atveju, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl ieškovės ir/ar jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikino ankstesnę 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė UAB „Vidurys“ pateikė prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (121,19 EUR) atlyginimo. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atsakovė neturi teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl to šis atsakovės prašymas netenkinamas. Ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas ieškovė teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.