Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1205-777/2014

2014 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą dėl antstolio K. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys J. J., uždara akcinė bendrovė (toliau – UAB) Medicinos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2013-10-21 patvarkymu Nr. S1-71816 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0118/07/00607/1 ir 0118/05/01126/1 perdavė Šilutės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties pagrindų nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad jos teisė į teisingą teismą buvo pažeista dėl to, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties – šališko – teismo. Su tokiu apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, CPK 21 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001-02-12 nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Pareiškėjos atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo teisėja I. Vilkienė buvo šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, nes Klaipėdos apygardos teismui 2014-03-12 nutartimi panaikinus Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos I. Vilkienės 2013-12-05 nutartį ir skundo dėl antstolio K. K. veiksmų priėmimo klausimą perdavus nagrinėti iš naujo, teisėja I. Vilkienė toliau nagrinėjo skundą ir jo tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjusi nepagrįstai jį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliantės argumentus, laiko juos teisiškai nepagrįstais, todėl jie atmestini. Vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-05 nutarties, ją panaikino ir skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo ir šio skundo priėmimo klausimą iš naujo išsprendė bei bylą iš esmės išnagrinėjo tos pačios sudėties teismas (ta pati teisėja), savaime nepatvirtina teismo šališkumo buvimo ir nėra pagrindas teisėjai nusišalinti ar ją nušalinti, nes CPK 71 straipsnis nenumato neleistinumo teisėjui pakartotinai spręsti skundo priėmimo klausimą bei toliau nagrinėti tą pačią bylą iš esmės. Kitų aplinkybių, kurios būtų buvusios pagrindu bylą pirmąja instancija nagrinėjusiai teisėjai įstatymo pagrindu privalomai nusišalinti, ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo šališkumo, apeliantė nenurodė. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimtas procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo abejoti, jog teisėja subjektyviąja ar objektyviąja prasme buvo šališka nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1082/2002; 2007-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; 2012-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Apeliantė nurodo, kad skundžiama teismo surašyta nutartis neatitinka nutarties formai ir turiniui keliamų reikalavimų, neaišku, koks teismas priėmė nutartį ir kokio pobūdžio byloje. Ištyrus ir įvertinus skundžiamos nutarties turinį, CPK 291 straipsnio pažeidimų nenustatyta, skundžiama Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nutartis pasirašyta apylinkės teismo vardu civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos (CPK 62 straipsnio 1 dalis) ir nutarties forma parengta laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių, todėl šie atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo bei nutarties netinkamos formos atmestini kaip nepagrįsti.

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių bei neatskleidė bylos esmės, neįvertino, kad išieškojimas iš jos vykdomas nesant teismo sprendimo ir be jokio pagrindo, todėl nepagrįstai atmetė skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 3 dalis) ir laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimo, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 straipsnis). CPK 651 straipsnyje nustatyti reikalavimai antstoliui prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Iš vykdomosios bylos Nr. 0118/05/011261/1 duomenų nustatyta, kad išieškotojas J. J. pateikė antstoliui K. K. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2004-09-27 sprendimo (įsiteisėjusio 2005-01-04) civilinėje byloje Nr. 2⁴⁰-1166/2004 pagrindu 2005-10-21 išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 130 Lt išieškojimo iš skolininkės Z. B.. Antstolis, patikrinęs vykdomąjį dokumentą ir nenustatęs priežasčių, dėl kurių negalima būtų priimti vykdomojo dokumento, 2005-10-27 jį priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0118/07/00607/1 duomenų nustatyta, kad išieškotoja valstybė pateikė antstoliui K. K. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2004-09-27 sprendimo (įsiteisėjusio 2005-01-04) civilinėje byloje Nr. 240-1166/2004 pagrindu 2005-10-21 išduotą vykdomąjį raštą dėl 8,45 Lt išieškojimo iš skolininkės Z. B.. Antstolis, patikrinęs vykdomąjį dokumentą ir nenustatęs priežasčių, dėl kurių jo negalima būtų priimti, 2007-07-26 jį priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos faktinius duomenis, konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad išieškojimas iš jos vykdomas neteisėtai, nesant teismo sprendimo. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo 2004-09-27 sprendimas, kuriuo pagrindu išduoti vykdomieji raštai, būtų panaikintas, o teismo išduoti vykdomieji raštai būtų atšaukti ar panaikinti. Todėl vykdomieji raštai, išduoti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, yra vykdomieji dokumentai, kurie privalo būti vykdomi, o įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu išduoti vykdomieji raštai, teisėtumas negali būti kvestionuojamas vykdymo procese (CPK 18 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).

Apeliantė teigia, kad vykdymo procese priimti antstolio K. K. padėjėjos A. K. 2013-10-01 patvarkymas areštuoti lėšas Nr. Sl-68497 ir antstolio K. K. 2013-09-30 Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Sl-68427 yra niekiniai ir negaliojantis, todėl teismas nepagrįstai jų nepanaikino. Bylos duomenimis, antstolis, atlikdamas vykdomosiose bylose vykdymo veiksmus, 2013-09-18 užklausė bankus apie pareiškėjos turimas sąskaitas bei pinigines lėšas, 2013-09-01 gavęs atsakymą iš UAB Medicinos banko apie pareiškėjos vardu atidarytą sąskaitą, pagrįstai vadovaudamasis CPK 689 straipsniu ją areštavo bei nukreipė išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių UAB Medicinos banke. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo antstolio procesinio dokumento pagrįstumą bei teisėtumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio priimtas patvarkymas areštuoti lėšas savo forma ir turiniu atitinka patvarkymams keliamus bendrus CPK 613, 689 straipsnių reikalavimus – patvarkyme nurodytas piniginių lėšų arešto pagrindas, areštuotų lėšų suma, reikalavimų patenkinimo eilė, patvarkymas surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtintoje formoje (priedas 8), taigi antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų areštuodamas pareiškėjos pinigines lėšas nepažeidė, todėl pagrindo panaikinti antstolio 2013-10-01 patvarkymą areštuoti lėšas nėra.

Apeliantė taip pat teigia, kad antstolio priimtas procesinis dokumentas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, atlikęs vykdymo veiksmus ir apskaičiavęs už juos vykdymo išlaidas, tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavimo formoje, patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente antstolis turi aiškiai ir konkrečiai detalizuoti visus atliktus vykdomojoje byloje vykdymo veiksmus, jų kiekius, vykdymo išlaidų dydžius bei bendrą mokėtiną vykdymo išlaidų sumą. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnis). Bylos duomenimis, antstolis, vadovaudamasis CPK 609 - 611 straipsniais bei Sprendimų vykdymo instrukcija, 2013-09-30 priėmė procesinį dokumentą – vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. Sl-68427, kuriame apskaičiavo vykdomosiose bylose susidariusias vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs faktiškai atliktus vykdymo veiksmus bei įvertinęs jų būtinumą, pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka atliktus vykdymo veiksmus – priimtų vykdyme ir būtinų patvarkymų kiekį, kitus vykdymo veiksmus ir su tuo susijusius veiksmus, jos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles, vykdymo išlaidų dydis atitinka Sprendimų instrukcijos nustatytus įkainius, vykdymo išlaidos įformintos Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintoje formoje (priedas 4). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad teisinio pagrindo panaikinti antstolio priimtą procesinį dokumentą – Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nėra.

Atskirajame skunde taip pat reiškiami reikalavimai kreiptis į Teisėjų tarybą dėl teisėjos I. Vilkienės atleidimo iš darbo dėl teisėjo vardo išniekinimo; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nutarties forma, kuri nepatvirtinta LR Vyriausybės, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą ir galimas vykdymas jos pagrindu; informuoti Europos Parlamentą dėl teisėjos I. Vilkienės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teismo procesinio sprendimo atitikties Konstitucijai, be to, minėti apeliantės prašymai nesusiję su skundžiamos nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos dėl šių reikalavimų nepasisako ir šių prašymų nenagrinėja.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 nutartį palikti nepakeistą.