- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-191-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02924-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- M. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. (J. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui D. B. (J. B.) ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos ir dydžio nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovui D. B., kuriuo ieškovė prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina M. S.; 2) nustatyti ieškovės siūlomą skyrium gyvenančio tėvo D. B. bendravimo su dukra A. B. tvarką; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., mokamą po 880 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, bei visas ugdymo privačiame darželyje/mokykloje išlaidas, jei vaikas bus ugdomas privačiame darželyje/mokykloje, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki dukros pilnametystės; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; taip pat atsakovo patikslintą priešieškinį, pareikštą ieškovei M. S., kuriuo atsakovas prašo: 1) nustatyti vaiko A. B. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu D. B.; 2) nustatyti šalių vaiko A. B. ugdymo įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini), kuri gali būti keičiama tik bendru tėvų sutarimu arba teismo sprendimu bei teismo sprendime įtvirtinti, kad visus svarbiausius vaiką liečiančius klausimus (pvz.: gyvenamosios vietos keitimą, ugdymo įstaigos keitimą, ugdymo kalbą, popamokinę veiklą, sveikatos priežiūros įstaigos keitimą, atostogų užsienyje šalį ir kt.), šalys turi suderinti tarpusavyje; šalys turi keistis informacija visais vaiką liečiančiais klausimais; 3) nustatyti ieškovės ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią mama ir tėvas su vaiku bendrauja kassavaitinio keitimosi principu (50:50); 4) atsižvelgiant į šalių lygiavertį rūpinimąsi vaiku bei praleidžiamą laiką (50:50 principu), padalinti vaiko išlaikymo pareigą tarp šalių atsakovo siūlomu būdu; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukros A. B. laikinąją gyvenamąją vietą su motina M. S.; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., mokamą po 1 100 Eur per mėnesį; 3) nustatyti ieškinyje nurodytą laikiną tėvo D. B. bendravimo su dukra A. B. tvarką; 4) uždrausti atsakovui išvežti šalių nepilnametę dukrą iš Lietuvos be teismo leidimo; 5) įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo nutarties priėmimo perduoti ieškovei dukros A. B. asmens dokumentus – Šveicarijos pasą ir asmens identifikavimo kortelę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkino.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2023 m. liepos 11 d. pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukros A. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove M. S.; 2) priteisti iš atsakovo D. B. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., mokamą po 400 Eur per mėnesį ir paskirti ieškovę M. S. dukrai skirtų laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 3) nustatyti ieškovės nurodomą laikiną atsakovo D. B. bendravimo tvarką su dukra A. B..
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino iš dalies, priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
6. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę nekeisti vaiko A. B. ugdymo įstaigos be vaiko tėvo atsakovo J. B. sutikimo, užtikrinant kad vaikas A. B. toliau lankys (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad nepilnametės A. B. ugdymo įstaiga yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir ji gali būti keičiama tik bendru šalių susitarimu arba teismo leidimu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Atsakovas 2023 m. spalio 30 d. pateikė prašymą taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad nepilnametės A. B. ugdymo įstaiga yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir ji gali būti keičiama tik bendru šalių susitarimu arba teismo leidimu. Prašo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nukreipti skubiam vykdymui. Nurodo, kad ieškovė (vaiko motina) iš anksto neinformavusi atsakovo (vaiko tėvo) vienašališkai nutraukė sutartį su (duomenys neskelbtini) ir klaidindama vaiko tėvą, perkėlė vaiką į lietuvišką darželį „(duomenys neskelbtini)“, kurį vaikas lanko nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas, nesutikdamas su teismų sprendimais, kuriais buvo atmesti jo prašymai taikyti analogiškai laikinąsias apsaugos priemones, pakartotinai teikdamas prašymą laikosi pozicijos, kad tokie teismų priimami sprendimai negina vaiko teisių ir interesų, bet priešingai, prieštarauja prioritetinėms vaiko teisėms ir interesams bei daro žalą vaikui ir įteisina ieškovės savivalę bei neteisėtus veiksmus. Atsakovas teikia į bylą įrodymus dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių – vaiko psichologinės ir emocinės sveikatos pablogėjimo. Pasak atsakovo, šios naujos aplinkybės, kartu su kitais atsakovo pateiktais argumentais, sudaro pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir lemia būtinumą pritaikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, jog lietuvių kalbos mokėjimas yra tik dalis vaiko išsilavinimo ir nėra pats reikšmingiausias globaliame pasaulyje, į kurį visada buvo ir yra orientuotas šis konkretus vaikas, kuris turi dvigubą pilietybę ir skirtingų tautybių tėvus, ir didelę dalį savo gyvenimo vaikas yra gyvenęs užsienyje. Teismų daroma prezumpcija, kad šalių vaikas būtinai turi augti Lietuvoje ir „nepriekaištingai“ mokėti lietuvių kalbą, yra ydinga ir niekuo nepagrįsta, jokio lygio lietuvių kalbos mokėjimas negali atsverti vaiko intereso augti saugioje ir stabilioje aplinkoje. Be to, teismas neturi specialių žinių, kad įvertinti, kokia ugdymo kalba, kokia ugdymo įstaiga labiau atitiktų šio konkretaus vaiko interesus ypač šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, o Tarnybos išvadoje nurodoma, kad būtent vaiko palikimas ugdymo įstaigoje, kurią vaikas lankė trejus metus, labiau atitiktų vaiko interesus, užtikrintų stabilumą. Taip pat vaiko lietuvių kalbos ugdymas tęsiant ugdymą (duomenys neskelbtini) nenukentėtų, šią ugdymo įstaigą lanko 65 proc. lietuvių kilmės vaikų, kas rodo, kad tėvai renkasi šią ugdymo įstaigą dėl mokyklos vertybių, siūlomų pasaulyje pripažintų ugdymo programų, kas lėmė ir ieškovo bei atsakovės sprendimą parinkti vaikui šią ugdymo įstaigą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą prašo atmesti atsakovo prašymą, motyvuodama tuo, jog atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes pateiktas prašymas yra analogiškas prieš tai teiktiems ir teismų jau išspręstas, o faktiškai jokios naujos papildomos aplinkybės neatsirado, kurios leistų konstatuoti iš esmės pasikeitusią situaciją. Nurodo, jog psichologė nevertino prieš tai buvusios A. psichologinės būklės ir pažymoje nekonstatavo jos pablogėjimo, todėl atsakovo nurodytas pablogėjimas yra tik jo subjektyvus vertinimas. Psichologė konstatavo, kad A. psichologinę būseną įtakoja tėvų nesutarimai, o ne ugdymo įstaigos keitimas, be to, psichologė vertinimus darė nevisapusiškai išsiaiškinusi situaciją, išklausiusi tik atsakovo poziciją. Vaikas turi problemą ir poreikį būti ugdomas lietuvių kalba dabar, nes nekalba lietuviškai, būtent dėl to patiria nerimą, stresą, nes negeba komunikuoti su savo aplinka, patiria neigiamų emocijų. Pasak ieškovės, ugdymo įstaigos pakeitimas A. jau davė teigiamų pokyčių, iki tol vaikas visai nekalbėjo lietuviškai, o dabar po 2 mėnesių praleistų naujoje ugdymo įstaigoje jos žodyne atsirado nemažai lietuviškų žodžių, su savo artimaisiais jau bando kalbėti lietuviškai. Tiek Tarnybos, tiek ir naujos ugdymo įstaigos išvados, o taip pat ir psichologės išvada patvirtina, kad mergaitė nori bendrauti ir noriai bendrauja, ji susirado naujų draugų. A. ugdymo įstaigos pakeitimas tikslu ugdyti vaiką lietuvių kalba atitinka vaiko interesus ir poreikius ir nedaro jam jokios žalos.
12. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog, Tarnybos nuomone, svarbiausia, jog būtų užtikrinta vaiko teisė į ugdymosi procesą ir sudarytos tinkamos sąlygos mažametės lavinimuisi, taip pat turėtų socialinę integraciją, bendrautų su bendraamžiais, užsiimtų popamokine veikla, lavintų savo įgimtus ir įgytus talentus. Pažymi, jog abu tėvai turi lygias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, taip pat turi laikytis kooperavimosi ir bendradarbiavimo principų, todėl kiekvienas iš tėvų jo bendravimo metu gali asmeniškai ir individualiai lavinti mažametę tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Atkreipė dėmesį, jog atliekant mažametės situacijos vertinimą nurodyta, kad A. kalbėjo laužyta lietuvių/anglų kalba, iš ko galima daryti prielaidą, jog mažametei yra žinomos abi kalbos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
14. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 17 ir 29 d. teisme buvo gauti analogiški atsakovo prašymai taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę nekeisti vaiko A. B. ugdymo įstaigos be vaiko tėvo atsakovo sutikimo, užtikrinant kad vaikas toliau lankys (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs atsakovo prašymuose, ieškovės atsiliepimuose ir Tarnybos išvadose nurodytas aplinkybes, 2023 m. rugpjūčio 24 ir 31 d. nutartimis atsisakė taikyti byloje atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, be kita ko, nenustatęs, jog nepritaikius atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali kilti grėsmė atsakovo ar šalių nepilnamečio vaiko interesams. Dėl minėtų teismo nutarčių atsakovas 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 11 d. pateikė atskiruosius skundus. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtus atsakovo pateiktus atskiruosius skundus, 2023 m. spalio 5 ir 26 d. nutartimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 ir 31 d. nutartis paliko nepakeistas.
15. Taigi, teismas dėl atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, jau yra pasisakęs 2023 m. rugpjūčio 24 ir 31 d. nutartyse. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo, kad šalių dukros psichologinė būklė po ugdymo įstaigos pakeitimo yra pablogėjusi, todėl, atsakovo nuomone, tai sudaro pagrindą iš naujo spręsti atsakovo prašymą. Atsakovas minėtai aplinkybei pagrįsti pateikė į bylą psichologės M. K. informaciją apie A. B. psichologinę būklę.
16. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą įrodymą – psichologės M. K. informaciją apie A. B. psichologinę būklę, pažymėjo, kad psichologės M. K. nuomonė dėl A. B. psichologinės būklės, viena vertus, negali būti pripažinta objektyvia, nes psichologė bendravo tik su vaiko tėvu ir įvertino tik vaiko tėvo išdėstytą situacijos kontekstą, kita vertus, psichologės nuomonė nėra paremta pakankamais empiriniais tyrimais, o veikiau subjektyviu situacijos vertinimu. Teismas, atsižvelgęs į psichologės išdėstytoje nuomonėje nurodytas aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko psichologinė būklė pablogėjo būtent dėl ugdymo įstaigos pakeitimo, o ne dėl tarp šalių kylančių konfliktinių situacijų, ir yra tiek pablogėjusi, kad tai lemtų kitokią teismo išvadą dėl atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog tarp šalių yra užsitęsusi konfliktinė situacija tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, tiek dėl vaiko ugdymo ir auklėjimo, tame tarpe ir dėl vaiko ugdymo įstaigos parinkimo, šalys vangiai bendradarbiauja siekdami šiuos konfliktus išspręsti, netiesiogiai įtraukia į savo konfliktines situacijas patį vaiką, todėl labiau tikėtina, kad vaiko psichologinės būklės pablogėjimą nulėmė ne tiek vaiko ugdymo įstaigos pakeitimas, kiek tarp tėvų kylančios konfliktinės situacijos, tame tarpe tėvų nesugebėjimas geranoriškai ir konstruktyviai išspręsti tarp tėvų kilusį ginčą dėl ugdymo įstaigos vaikui parinkimo.
17. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, jame išdėstyti iš dalies nauji argumentai, taip pat atsakovo pateikta psichologės M. K. informacija apie A. B. psichologinę būklę, nesudaro pakankamo pagrindo prieiti kitokios nei 2023 m. rugpjūčio 24 ir 31 d. nutartyse teismo padarytos išvados. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, pateikdamas pakartotinį (trečią) prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad nepilnametės A. B. ugdymo įstaiga yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir ji gali būti keičiama tik bendru šalių susitarimu arba teismo leidimu, neįrodė jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, t. y., jog nepritaikius minėtos laikinosios apsaugos priemonės gali kilti grėsmė atsakovo jo ar šalių nepilnamečio vaiko interesams, taip pat jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl atsakovo prašymo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas atmetė atsakovo teiginius dėl jo diskriminavimo dėl kalbos ir tautybės. Teismo nuomone, atsakovas nenurodo, kokiu konkrečiu būdu jis yra diskriminuojamas arba, kaip yra pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikas moka bendrauti tiek anglų, tiek lietuvių kalba, taigi abiejų tėvų bendravimas su vaiku jų gimtąja ar gerai žinoma kalba yra užtikrintas lygiaverčiai, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovui kaip vaiko tėvui būtų ribojamos bendravimo su vaiku galimybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad nepilnametės A. B. ugdymo įstaiga yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir ji gali būti keičiama tik bendru šalių susitarimu arba teismo leidimu. Prašo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti skubos tvarka ir nukreipti skubiam vykdymui. Atskirojo skundo argumentai:
Šalies argumentai
19.1. Apelianto nuomone, jis įrodė ir pagrindė realią grėsmę atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko interesams ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas prašyme nurodė ir pagrindė, kad mato kaip keičiasi vaiko emocinė ir psichologinė būklė neigiama linkme perkėlus dukrą į naują ugdymo įstaigą, stebi, jog vaiko psichologinė sveikata, lankant naują lietuvišką ugdymo įstaigą, prastėja ir vaikas tampa liūdnesnis, praranda gyvenimo džiaugsmą. Mergaitė labai ilgisi draugų, mokytojų, jai įprastų mokymo metodų ir ankstesnės aplinkos, kuri ją supo beveik pusę gyvenimo ir tai neigiamai įtakoja jos sveikatą. Vaiko prastą emocinę būklę patvirtina į bylą pateikta specialias žinias turinčio asmens - psichologės M. K. pažyma „Informaciją apie A. B. psichologinę būklę“. Akivaizdu, jog ieškovės savavališki veiksmai pakeičiant vaiko ugdymo įstaigą ir anksčiau priimti teismų sprendimai, kuriais įteisinta ieškovės savivalė priimti nevertinant kaip šis esminis vaiko gyvenime pasikeitimas atsilieps tolimesnei vaiko raidai ir tokie teismų sprendimai jokiu būdu nėra vaiko interesų užtikrinimas, todėl būtina taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
19.2. Apeliantas teigia, kad jis aiškiai nurodė kuo pasireiškė jo diskriminavimas, nurodė diskriminavimo pagrindą, formą ir tai tik teismo subjektyvus nenoras matyti kaip nepagrįsti ir neteisėti sprendimai įtakoja žmonių gyvenimus ir pastato ne tik atsakovą į nelygiavertę padėtį bei pažeidžia jo teises ir interesus, bet diskriminuoja ir mažametį vaiką, kuris turi dvigubą pilietybę ir turi teise į savo identitetą, į šeimos ryšius, į saugią ir stabilią aplinką. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti nepilnamečio vaiko lankomos ugdymo įstaigos nėra viršesnė. Tačiau teismas šių normų nepaisė ir įteisino motinos teisių viršenybę vaiko atžvilgiu, paneigiant abiejų tėvų anksčiau priimtų sprendimų (kuomet buvo parinkta ugdymo įstaiga) reikšmę, svarbą ir kt. ir tėvo lygiateisiškumą spendžiant svarbiausius su jo vaiku susijusius klausimus.
19.3. Apelianto nuomone, kai vaiko ugdymo įstaigos, o nagrinėjamu atveju ir ugdymo kalbos pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaiko tėvų abipusiu sprendimu anksčiau jau parinkta ir vaiko net trejus metus lankyta ugdymo įstaiga yra vaiko gyvenimo pastovumo ir saugumo garantas. Būtent šios ugdymo įstaigos lankymo tęstinumo užtikrinimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas, darydamas esminį akcentą lietuvių kalbos „nepriekaištingam“ mokėjimui į šią individualią situaciją žiūri labai siaurai ir nepagrįstai. Šalių vaikas nėra vien tik Lietuvos pilietis, tačiau ir Šveicarijos pilietis. Tai, kad tėvai parinko vaiko ugdymo įstaigą ir kalbą anglų kalba, yra šio konkretaus vaiko identiteto dalis, todėl teismas turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą.
19.4. Vaiką ugdant kalba, kurią moka abu tėvai būtų užtikrinama lygiavertė galimybė vaikui ir tėvams puoselėti šeimos ryšius, nes tėvo galimybė dalyvauti vaiko ugdyme lygiavertiškai su motina, gali būti užtikrinama tik tuomet, jei ir vaiko tėvas moka tą kalbą, kuria vaikas ugdomas. Šio vaiko interesas ir teisė yra, kad abu tėvai galėtų padėti vaikui ugdymo procese su visomis iš to išplaukiančiomis situacijomis ir pasekmėmis, galėtų bendrauti su pedagogais visavertiškai dalyvauti mokyklos renginiuose, tėvų susirinkimuose, nes priešingu atveju atsakovas neturės objektyvios galimybės suprasti kas vyksta vaiko gyvenime lygiavertiškai su motina ir bus apribota jo ir vaiko teisė į šeimos santykių puoselėjimą, nes tėvas ne formaliai, o realiai dalyvauja vaiko gyvenime ir nori tai daryti toliau. Tad tokios dirbtinai sukurtos nelygiavertės tėvų padėties sukūrimu ir pasireiškia tėvo ir vaiko diskriminavimas, kuomet lietuvių kalba priešpastatoma kertinei vaiko ir tėvo teisei į šeimos santykių visavertį puoselėjimą – reikalavimas vaiką ugdyti lietuvių kalba sukels neigiamas nelygiavertes pasekmes vaikui bei tėvui, kuomet motina dėl to, kad ji yra lietuvė ir moka lietuvių kalbą turės daugiau teisių vaiko atžvilgiu, nei tėvas, kuris nėra lietuvis ir nemoka lietuvių kalbos. Tai netiesioginė diskriminacija, kuri yra draudžiama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.
Šalies argumentai
19.5. Apeliantas nurodo, kad teismas nepaaiškina kodėl nesivadovauja nei Europos Žmogaus Teisių Teismo, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismo motyvai nėra atskleisti nutartyje, todėl jie nežinomi. Teismas atmestinai nagrinėja bylą, nesigilina į teikiamus argumentus.
19.6. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl šalių nebendradarbiavimo, nes visada dėjo ir deda didžiules pastangas išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus taikiai ir siekdamas neįtraukti vaiko į tėvų nesutarimus, priešingai, nei ieškovė, kuri dirbtinai kuria konflikto regimybę, siekdama ne vaiko gerovės ir nerūpestingos vaikystės, o kuo didesnės finansinės naudos sau. Būtent atsakovas inicijavo mediacijos procesą, ne kartą rašė ieškovei prašymus persvarstyti jos priimtą sprendimą dėl ugdymo įstaigos keitimo, su ieškove bendradarbiauja visais vaiko auginimo klausimais ir iš esmės jokių konfliktų tarp šalių už teismo durų nekyla. Esminis konfliktas tarp šalių įvyko būtent dėl to, kad motina, nepaisydama vaiko interesų ir siekdama išimtinai finansinės naudos, vienašališkai pakeitė vaiko ugdymo įstaigą.
19.7. Apelianto nuomone, teismas negali ignoruoti fakto, kad šis konkretus vaikas turi dvigubą pilietybę ir skirtingų tautybių tėvus, kad didelę dalį savo gyvenimo vaikas yra gyvenęs užsienyje: Ispanijoje, Šveicarijoje, daug keliavęs po užsienio šalis ir labiau tikėtina, kad savo ateitį sies su užsieniu, o ne su Lietuva. Todėl teismų daroma prezumpcija, kad šalių vaikas būtinai turi augti Lietuvoje ir „nepriekaištingai“ mokėti lietuvių kalbą yra ydinga ir niekuo nepagrįsta ir net diskriminacinė bei prasilenkia su elementariu protingumo kriterijumi. Tokios išvados darymas galimas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne parengiamojoje bylos stadijoje, kuomet teismas net neturėjo galimybės išklausyti šalių, ištirti visų įrodymų. Nėra suprantama, kuo remiantis net nepradėjęs bylos nagrinėjimo iš esmės, neištyręs įrodymų, ignoruodamas byloje esančią Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, nekvestionuodamas ieškovės logopedės rekomendacijos pagrįstumo ir ar tokia rekomendacija (keisti ugdymo įstaigą) apskritai įeina į logopedės kompetenciją, neapklausęs ar kita forma nepasitelkęs specialistų byloje, teismas padarė išvadą tiek dėl vaiko lietuvių kalbos lygio, tiek dėl vaiko intereso tobulai mokėti lietuvių kalbą. Tai visiškai neatitinka teisingumo, teisėtumo, pagrįstumo principų. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba turi stabilizuoti esamą padėtį, o ne keisti vaiko gyvenimą iš esmės. Tuo tarpu, tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaikas būtų grąžintas į jam įprastą, pažįstamą aplinką, patektų į savo draugų ir mokytojų ratą su kuriais bendravo trejus metus, kas neabejotinai stabilizuotų vaiko emocinę ir psichologinę būseną, užtikrintų tolimesnę sklandžią vaiko raidą.
19.8. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės, o ypač psichologinis A. B. vertinimas sudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas laikosi pozicijos, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju byloje buvo ir yra būtinas, nes jų nepritaikymas kenkia prioritetiniams vaiko teisėms ir interesams, kenkia vaiko sveikatai, psichologinei ir emocinei būklei bei raidai, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nes menkina vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, Valstybė nevykdo pozityvios pareigos užtikrinti prioritetines vaiko teises ir interesus į saugią ir stabilią padėtį, teismas įteisina savavališkus, vaiko interesų neatitinkančius ieškovės veiksmus, kurie prieštarauja esminiams teisės principams ir teisės aktų reikalavimams, teismas nepaiso išvadą teikiančios institucijos rekomendacijos nekeisti ugdymo įstaigos šiame bylos nagrinėjimo etape ir to niekaip nemotyvuoja.
19.9. Apeliantas nurodo, kad vaiko interesai turi būti tenkinami tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes svarbu užtikrinti gerą vaiko savijautą ir apsaugoti nuo galimų neigiamų emocijų, kurių galima išvengti, kad vaikas jaustųsi saugiai. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo palikti vaiką lietuviškame darželyje ir toliau kelti vaikui papildomą stresą, kai vaikas yra puikiai adaptavęsis (duomenys neskelbtini), puikiai pagal savo amžių geba bendrauti ne tik anglų, bet ir lietuvių kalba, todėl vaiko interesai bus pažeidžiami ne tuomet, jei dukra ir toliau lankys (duomenys neskelbtini), o priešingai, jei ugdymo įstaiga bus pakeista paliekant ją lietuviškame darželyje. Ieškovė savo sprendimą pakeisti vaiko ugdymo įstaigą motyvuoja tuo, kad jai ši ugdymo įstaiga yra per brangi. Tačiau šis argumentas nėra reikšmingas, nes apeliantas yra apmokėjęs (duomenys neskelbtini) sąskaitą už vaiko ugdymą šiems mokslo metams ir sutinka dengti papildomas vaiko lietuvių kalbos pamokas, jei toks poreikis būtų vaiką grąžinus į ankstesnę ugdymo įstaigą.
20. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
20.1. Ieškovė nurodo, kad ugdymo įstaiga buvo keičiama tik dėl vaiko interesų, nes vaikas nesusikalbėdamas lietuvių kalba su savo bendraamžiais kieme, su savo artima aplinka/giminaičiais (seneliais, tetomis, pusseserėmis) jaučia didelį stresą, diskomfortą, verkdavo ir būtent dėl to vaiko psichologinė būklė blogėdavo, todėl ugdymo kalbos keitimas buvo būtinas. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju A. būtina nuolatinė aplinka kur kalbama lietuviškai, nes tik tada vaikas „persilauš“, išmoks lietuvių kalbą ją naudodama kasdien ugdymo įstaigoje ir tam tinkamas laikas kaip tik dabar, kai vaikas ugdomas darželyje, pradinėje mokykloje, o vėlesnis ugdymo kalbos parinkimas ir mokykla jau bus parenkami atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir norus ir poreikius. Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka su tokia ieškovės pozicija ir neina į jokius kompromisus.
Šalies argumentai
20.2. Ieškovės nuomone, atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes pateiktas prašymas yra analogiškas prieš tai teiktiems (analogiški tik kitaip perfrazuoti argumentai, papildomi, bet esmės nekeičiantys įrodymai, kurie netgi ne tiesioginiai, o šalutiniai) ir teismų jau išspręstas aukščiau įsiteisėjusiomis nutartimis, nuo paskutinės nutarties praėjo tik 4 dienos iki naujo 2023 m. spalio 30 d. prašymo pateikimo, nors faktiškai jokios naujos papildomos aplinkybės neatsirado, kurios leistų konstatuoti iš esmės pasikeitusią situaciją ir pagrindą taikyti atsakovo nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovas kaip naują esminę aplinkybę nurodo vaiko psichologinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, tai grįsdamas psichologės M. K. pažyma „Informacija apie A. B. psichologinę būklę“. Teismas pagrįstai šią išvadą įvertino kaip galimai subjektyvią, be to pagrįstai konstatavo, kad vaiko emocinė būklė nesusijusi su ugdymo įstaigos pakeitimu.
20.3. Ieškovė nurodo, kad vaikas turi problemą ir poreikį būti ugdomas lietuvių kalba būtent dabar, nes vaikas nekalba lietuviškai, būtent dėl to patiria nerimą, stresą, nes negeba komunikuoti su savo aplinka, dėl to patiria neigiamų emocijų. Vaiko ugdymo poreikių tenkinimas turi būti vykdomas čia ir dabar, kada yra tinkamas momentas pasiekti geriausių rezultatų, o ne derinant prie tėvų skyrybų proceso ir trukmės. Vaiko ugdymo įstaigos keitimas yra natūralus procesas, nes visi vaikai po darželių keičia ugdymo įstaigas ir lanko naujas mokyklas, tokiu būdu labiau išmoksta socializuotis, o ne visą laiką augti toje pačioje aplinkoje ir neišmokti prisiderinti prie pokyčių. Ugdymo įstaigos pakeitimas A. jau davė teigiamų pokyčių, iki tol vaikas visai nekalbėjo lietuviškai, o dabar po 2 mėnesių praleistų naujoje ugdymo įstaigoje jos žodyne atsirado nemažai lietuviškų žodžių, su savo artimaisiais jau bando kalbėti lietuviškai, nors su dideliu akcentu ir gramatiškai neteisingai, bet jau bando.
20.4. Vaiko teisių ir apsaugos įvaikinimo tarnybos kartu su išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikta 2023 m. spalio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-6121 patvirtina, kad vaikas tarnybos atstovėms pasakojo, kad jai patinka naujas darželis. Naujoji ugdymo įstaiga, t. y. Vilniaus lopšelio darželio – (duomenys neskelbtini), pateikė savo vertinimą tarnybai atliekant vaiko situacijos įvertinimą, kuriame nurodyta, kad A. puikiai prisitaikė prie naujos ugdymo įstaigos ir ugdymas vyksta sklandžiai. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 28 d. pasiimdamas dukrą iš naujos ugdymo įstaigos parašė ieškovei, kad A. nenori išeiti iš darželio ir nori dar žaisti. Ieškovė 2023 m. spalio 31 d. fiksavo A. nuotaikas darželyje. Taigi, akivaizdu, kad vaikas dėl ugdymo įstaigos pakeitimo nejaučia jokio diskomforto, nerimo, A. psichologinė būklė tikrai nepablogėjo. Ieškovės nuomone, ugdymo įstaigos pakeitimas ginčo aplinkybėmis atitinka Vaiko teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies tikslus.
Šalies argumentai
20.5. Atsakovas labai akcentuoja tarptautinių programų naudą vaikams ir kritikuoja lietuvišką ugdymo/švietimo sistemą, cituoja straipsnius (kurių tikslas daugiau reklama) apie tai kokių rezultatų vaikai pasiekia vaikai baigę tarptautines mokyklas. Tačiau akivaizdu kad viso to vaikai pasiekia mokydamiesi ir lietuviškose mokyklose (privačiose ar valstybinėse), kuriose ugdymas vyksta lietuvių kalba, vaikai įstoja į aukščiausio lygio užsienio universitetus ir baigę lieka dirbti užsienio valstybėse. Todėl vaiko ugdymas lietuvių kalba niekaip neigiamai neįtakoja jo ateities.
20.6. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė pakeisdama vaiko ugdymo įstaigą siekia finansinės naudos iš atsakovo. Toks teiginys prieštarauja logikai vien todėl, kad ieškovė moka pati tiek už vaiko darželį tiek ir būrelius/šokių pamokas darželyje, o atsakovui nebereikia mokėti itin didelės sumos už privačią mokyklą, už kurią žadėjo ir dabar deklaratyviai nurodo kad visada mokėjo ir mokės, tačiau teisminio proceso metu iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisiant laikiną išlaikymą atsakovas atsisakė teikti vaiko išlaikymą argumentuodamas kad šia dalimi užskaito ieškovės pareigą mokėti dalį privačios ugdymo įstaigos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir prašė prijungti prie bylos. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai priimtini.
24. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
25. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Tam tikri klausimai, susiję su šalių dukra (įskaitant ugdymo vietos parinkimą) galutinai bus išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas ugdymo vietos parinkimui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaikų, bet ir jų tėvų teisės bei teisėti interesai.
26. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti analogiški atsakovo prašymai taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę nekeisti vaiko A. B. ugdymo įstaigos be vaiko tėvo atsakovo D. B. sutikimo, užtikrinant kad vaikas A. B. toliau lankys (duomenys neskelbtini). Teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis atsisakė taikyti byloje atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Dėl minėtų teismo nutarčių atsakovas pateikė atskiruosius skundus. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtus atsakovo pateiktus atskiruosius skundus, 2023 m. spalio 5 d. ir 2023 m. spalio 26 d. nutartimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliko nepakeistas. Teismai nenustatė, jog nepritaikius atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali kilti grėsmė atsakovo ar šalių nepilnamečio vaiko interesams. Teismų vertinimu, atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, asmeniui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1068-236/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-893-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-987-407/2020; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-302/2020 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas, kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomų aplinkybių, lemiančių tokio prašymo naują svarstymą. Šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014).
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę nekeisti vaiko ugdymo įstaigos be vaiko tėvo atsakovo sutikimo, užtikrinant kad vaikas toliau lankys (duomenys neskelbtini), taikymo. Teismas įvertinęs atsakovo 2023 m. spalio 30 d. prašyme nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas su ankstesniais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, kuriais buvo išnagrinėti ankstesni analogiški atsakovo prašymai, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti šį atsakovo prašymą kitaip, nei jis jau buvo išspręstas. Su nagrinėjamu prašymu atsakovas, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo, kad šalių dukros psichologinė būklė po ugdymo įstaigos pakeitimo yra pablogėjusi. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė psichologės M. K. informaciją apie A. B. psichologinę būklę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą įrodymą, pažymėjo, jog viena vertus, psichologės pateikta informacija negali būti pripažinta objektyvia, nes psichologė bendravo tik su vaiko tėvu ir įvertino tik vaiko tėvo išdėstytą situacijos kontekstą, kita vertus, psichologės nuomonė nėra paremta pakankamais empiriniais tyrimais, o veikiau subjektyviu situacijos vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiuo įrodymu, sutiko su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko psichologinė būklė pablogėjo būtent dėl ugdymo įstaigos pakeitimo, o ne dėl tarp šalių kylančių konfliktinių situacijų, ypač dėl ugdymo įstaigos parinkimo, ir yra tiek pablogėjusi, kad tai lemtų kitokią teismo išvadą dėl atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktas naujas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir jame išdėstyti iš dalies nauji argumentai, atsakovo pateikta psichologės informacija apie A. B. psichologinę būklę, nesudaro pakankamo pagrindo padaryti kitokią nei 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyse teismo padarytos išvados. Atsakovo nesutikimas su teismo išvada, subjektyvus aplinkybių interpretavimas taip pat nesudaro teisinio pagrindo pripažinti laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje proceso stadijoje nenustatė grėsmės, kad šioje dalyje būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovas nenurodo, kokiu konkrečiu būdu jis yra diskriminuojamas arba kaip yra pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumas. Pasak apelianto, teismo sprendimas netaikyti atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, pastato ne tik atsakovą į nelygiavertę padėtį bei pažeidžia jo teises ir interesus, bet diskriminuoja ir mažametį vaiką, kuris turi dvigubą pilietybę ir turi teise į savo identitetą, į šeimos ryšius, į saugią ir stabilią aplinką. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikas moka bendrauti tiek anglų, tiek lietuvių kalba, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog abiejų tėvų bendravimas su vaiku jų gimtąja ar gerai žinoma kalba yra užtikrintas lygiaverčiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui kaip vaiko tėvui būtų ribojamos bendravimo su vaiku galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog teismo sprendimas netaikyti atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, diskriminuoja mažametį vaiką, kuris turi dvigubą pilietybę ir turi teise į savo identitetą, į šeimos ryšius, į saugią ir stabilią aplinką. Ugdymo įstaigos lankymas, kurioje ugdymo procesas vyksta lietuvių kalba, niekaip negali pažeisti vaiko interesų. Ieškovė nurodo, kad ugdymo įstaiga buvo keičiama tik dėl vaiko interesų, nes vaikas nesusikalbėdamas lietuvių kalba su savo bendraamžiais kieme, su savo artima aplinka/giminaičiais (seneliais, tetomis, pusseserėmis) jaučia didelį stresą, diskomfortą, verkdavo ir būtent dėl to vaiko psichologinė būklė blogėdavo, todėl ugdymo kalbos keitimas buvo būtinas. Taigi, būtent atsakovo prašomų laikinųjų priemonių taikymas galimai galėtų pažeisti vaiko teisėtus interesus, t. y. mokytis lietuvių kalbos, tuo pačiu ieškovės teises bendrauti su dukra gimtąja kalba.
32. Apeliantas nurodo, kad ieškovės savavališki veiksmai pakeičiant vaiko ugdymo įstaigą ir anksčiau priimti teismų sprendimai, kuriais įteisinta ieškovės savivalė priimti nevertinant kaip šis esminis vaiko gyvenime pasikeitimas atsilieps tolimesnei vaiko raidai ir tokie teismų sprendimai jokiu būdu nėra vaiko interesų užtikrinimas, todėl būtina taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė 2023 m. spalio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą iš kurios matyti, kad mergaitė tarnybos atstovėms papasakojo, jog naujame darželyje turi draugų, jai ten labai patinka. Iš Vilniaus lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos darytina išvada, kad šalių vaikas prisitaikė prie naujos ugdymo įstaigos, ugdymas vyksta sklandžiai. Įvertinus tai, nėra pagrindo išvadai, kad ugdymo įstaigos pakeitimas daro vaikui kokią nors žalą ar kenkia tolimesnei vaiko raidai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ugdymo įstaigos pakeitimas tikslu ugdyti vaiką lietuvių kalbą atitinka vaiko interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas neįrodė, jog nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti jo ar šalių nepilnamečio vaiko interesai, t. y. neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
33. Kiti apelianto nurodyti argumentai jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendžiant jo ankstesnius prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, patikrinti apeliacinės instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovo nesutikimas su ankstesniais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, kuriais buvo išnagrinėti ankstesni analogiški atsakovo prašymai, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti atsakovo prašymą kitaip, nei jis jau buvo išspręstas. Ta aplinkybė, kad atsakovas nesutikdamas su teismų procesiniais sprendimais savo nurodomas faktines aplinkybes interpretuoja kitaip nei kas vertino teismai, neturi teismui teisinės reikšmės, nes bylos nagrinėjimo procesas priskirtinas išimtinai teismo, o ne byloje dalyvaujančių asmenų diskrecijai.
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.