Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-802/2017 pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui M. S. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas netinkamai įvertino ieškovės paaiškinimus, liudytojo S. L. parodymus, policijai adresuotą prašymą, kurie pagrindė ieškovės reikalavimą.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu paskleidė ne žinią, o išsakė subjektyvų požiūrį – kritiką. Ginčo teiginys gali būti patikrintas taikant tiesos kriterijų, todėl jis negali būti vertinamas kaip nuomonė. Net ir įvertinus, kad teiginys yra nuomonė, reikėjo vertinti, ar ji nepažeidė ieškovės garbės ir orumo, peržengdama įstatymo nustatytas ribas.

Teismui nenustačius, kad paskleista informacija atitinka tikrovę, darytina išvada, kad atsakovas iš anksto žinojo apie skleidžiamų žinių klaidingumą ir turėjo vidinį motyvą šia informacija įžeisti, pažeminti ir pakenkti ieškovei kaip asmeniui.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo teiginiu ieškovės garbė ir orumas nebuvo sumenkinti. Ginčo teiginys vertintinas kaip klaidinga ir diskredituojanti ieškovę informacija, kurioje teigiama apie ieškovės padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą.

Ginčo teiginio žeminantis pobūdis tuo pačiu reiškia ir neturtinės žalos, pasireiškusios ieškovės pažeminimu, buvimą, todėl teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovei padarytos neturtinės žalos faktas nebuvo įrodytas.

Teismas aptarė visus įrodymus ir tinkamai juos įvertino. Ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, nors jai teko pareiga pagrįsti kokia tiksliai frazė buvo ištarta susirinkimo metu. Tuo tarpu, teismas detaliai išsiaiškinęs visą tarp ieškovės ir atsakovo įvykusio konflikto eigą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas išsakė subjektyvųjį požiūrį – kritiką ieškovės atžvilgiu.

Kokią neigiamą įtaką ieškovės garbei ir orumui padarė atsakovo žodžiai, apeliantė neakcentavo. Po konflikto nei vienas iš susirinkime dalyvavusių dviejų asmenų nei kitų bendrijos gyventojų požiūris į ieškovę nepakito.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens garbės ir orumo pažeidimo, iš kurio pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, klausimas.

Nustatyta, kad 2016 m. birželio 27 d. vykusio SB ,,Krūvelių liepaitė“ narių neeilinio visuotinio susirinkimo metu, kuriame turėjo būti svarstomas buvusios bendrijos pirmininkės N. S., kuri yra atsakovo sutuoktinė, atšaukimo iš sodų bendrijos pirmininkės pareigų klausimas, tarp ieškovės ir atsakovo kilo konfliktas. Ieškovė teigia, kad atsakovas jos atžvilgiu išsakė tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie žemina jos garbę bei orumą: ,,Tu pardavei bendrijos elektros tinklus“. Atsakovas nurodo, kad išsakė tik savo nuomonę, kuri susiformavo dėl ankstesnių ieškovės veiksmų ir buvo išsakyta klausiamaja forma: ,,kodėl dokumentų apie tinklų perleidimą ieškovė nepristatė, jei jau ji tokia gera”. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovės atžvilgiu buvo išsakyta kritika, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, padariusiais žalos ir taikyti jam civilinę atsakomybę. Su tuo nesutinka ieškovė, o skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo apginti jos garbę ir orumą dviem būdais – pripažinti garbės ir orumo pažeidimą atsakovui paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo pagrindu priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą.

Asmens asmenines neturtines teises ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t., gina įstatymas (CK 1.114 str.). Todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byloje ieškovė neįrodė, kad: 1) atsakovas būtent taip suformulavo savo teiginį, kaip ji nurodo (,,Tu pardavei bendrijos elektros tinklus”); 2) atsakovo teiginys žemina jos garbę ir orumą.

Byloje nustatyta, jog ieškovės pateikiamą faktinį aplinkybių vertinimą, t. y., kad atsakovas nurodė: ,,Tu pardavei bendrijos elektros tinklus”, patvirtino tik liudytojas S. L., su kuriuo ieškovė yra geruose santykiuose. Kitų susirinkime dalyvausių asmenų liudytojais apklausti ieškovė neprašė, jos rašytas pareiškimas policijai tikslaus teiginio turinio taip pat neatskleidžia. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas kilusio konflikto aplinkybes ir eigą, taip pat ir atsakovo paaiškinimus apie tai, kad visų aplinkybių apie ieškovės veiklą bendrijoje iki tol, jos aktyvumą, pasklidusias kalbas apie tinklų pardavimą, kontekste jis išsakė susirūpinimą apie tai, išreikšdamas savo mintį klausiamąja forma. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė, turėjusi pareigą įrodyti, kad tokie duomenys pažeidė jos garbę ir orumą, to neįrodė. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimui ir pažymi, kad ieškovės nurodomi faktai yra pagrindžiami tik subjektyviais paaiškinimais, kurie savo esme skiriasi, todėl laikytini neturinčiais pakankamos įrodomosios galios. Tokių įrodymų nepatvirtinus jokiais kitais duomenimis (įrašais, didesniu skaičiumi liudijimų), t. y. nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 str.)

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su kitais apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto faktinio aplinkybių vertinimo laikant atsakovo išsakytą teiginį ne žinia, bet nuomone.

Pažymėtina, kad nuomonė bendraja prasme reiškia išsakytą požiūrį, supratimą, mintis arba komentarus apie tam tikras idėjas, faktus, duomenis, reiškinius ar įvykius. Nuomonė paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Tačiau ir ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, t. y. turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti visą įvykių seką, pokalbio kontekstą, formuluotes, ar iš viso to galima suprasti, kad teikiama informacija yra neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką)

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dar prieš penkerius metus tarp bendrijos narių buvo kalbama apie tai, jog bendrijos elektros tinklai yra parduoti. Tuo metu ieškovė, nors ir nėjo bendrijos pirmininkės pareigų, atliko aktyvius veiksmus bendrijoje, ką pripažino ir ji pati. Visa tai sudarė prielaidas atsakovui, kaip ir daugeliui kitų bendrijos narių, manyti, kad tinklai yra parduoti ir su tuo susijusi būtent ieškovė. Įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, jog susirinkime dalyvavo tik 4 bendrijos nariai, kuriems visa įvykių seka buvo žinoma iš anksto, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovo išsakytas teiginys suprantamas, kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

Apeliantė teigia, kad net ir tuo atveju, jei atsakovo išsakytas teiginys yra nuomonė, reikėtų vertinti, ar juo nėra pažeidžiama ieškovės garbė ir orumas. Kad atsakovo teiginys nepažeidė ieškovės garbės ir orumo, patvirtina ne tik aplinkybė, jog apie galimai parduotus elektros tinklus ir esą su tuo susijusią ieškovę tarp bendrijos narių buvo kalbama jau seniai, tačiau, kaip pripažino ir pati ieškovė, po šio teiginio jos bendravimas su bendrijos nariais nepasikeitė, ką tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

Byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, jo civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kaip išvestinis ir kildinamas iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens (ieškovės) garbę ir orumą paskleistus teiginius, negali būti tenkinamas (CK 6.245‑6.249 str.). Kartu pažymėtina, kad apeliantė, siekdama prisiteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą, jos dydžio ir pagrindo apskritai neįrodinėjo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 170 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovo nurodytos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo turėtos 170 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.