Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1559-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-11-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-06Kauno apygardos teismas
  3. T-19-670/2015Nutartis · 2015-03-13Marijampolės apylinkės teismas
  4. T-38-670/2015Nutartis · 2015-04-15Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-20Kauno apygardos teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-01-30Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-20
Bylos Nr.
1S-1559-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-98-1-00267-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1559-290/2015
Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00267-2014-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. A. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-07-21 nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatų taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. A. nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-11-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. A. 2015-05-28 pateikė prašymą Jurbarko rajono apylinkės teismui dėl pasikeitusio BK 75 straipsnio nuostatų jam taikymo.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015-07-21 nutartimi nuteistojo prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

R. A. skundžia šią Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-07-21 nutartį ir nurodo, jog su ja nesutinka. Teigia, kad teismas atmetė jo prašymą motyvuodamas tuo, kad jis pavojingas visuomenei, kad linkęs daryti nusikaltimus, kad prisipažino tik dalinai (jis ir dabar neprisipažintų dėl to, ko nepadarė), kad baustas už administracinės teisės pažeidimus (kadangi Jurbarko kriminalinis skyrius jį persekioja). Jis iš karto prisipažino ką padaręs, bet neprisipažino, ko nepadarė. Ranką jis gali pakelti tik gindamasis, nes smurto niekada nemėgo, nes taip išauklėjo tėvai. Skunde nurodo, kad 2011 metais buvo neteisingai sulaikytas, dėl soduose įvykdytos vagystės, kad jį nusivežė į Jurbarko PK, kur naudojo smurtą, kankino ir išgavo melagingą prisipažinimą. Jam paprašius nuvežti į prokuratūrą, kad dėl šių veiksmų parašytų pareiškimą, Jurbarko PK prašė nieko nedaryti, o jis būdamas sulaikytas sutiko, nes bijojo. Po šio incidento jie niekada nedavė jam ramybės, jį pamatę sulaikydavo, tai ar dėl to jis yra pavojingas visuomenei. Jeigu kiltų karas jis kovotų. Todėl tokiais pareiškimas jog asmuo pavojingas visuomenei yra žlugdomi tikri patriotai. Jį visi kaimynai gerbia, nes jis niekada neatsisako padėti ir nebijo darbo. Pataisos namuose jis dirba ir čia žymiai lengviau nei armijoje, kur jis padarė žmonėms daug gero ir teismas dar teigia, jog jis pavojingas visuomenei. Skunde taip pat nurodo, kad jau prisiteisė neturtinę žalą, ir dar laukia, kol prisiteis už ankstesnę atliktą bausmę. Kuo daugiau laiko jis praleis kalėjime, tuo daugiau pinigų prisiteis. Jam tik dėl savo mamos neramu, nes nėra jos kam prižiūrėti, nes būna, kai ji negali net iki parduotuvės nueiti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas netenkinti nuteistojo prašymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo yra pagrįstas ir teisingas. 2015 m. kovo 19 d. priimtu įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, įtvirtinant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, antisocialinį elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas turi būti derinamas su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai išdėstė, kodėl R. A. negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, apygardos teismas šiai motyvacijai pritaria, t. y. R. A. anksčiau buvo teistas šešis kartus, naują nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., padarė neišnykus teistumui, baustas už administracinės teisės pažeidimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja R. A. asmenybę, rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų, bei įstatymų reikalavimų, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad jis yra pavojingas visuomenei. Šios išvados nepaneigia nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra patriotas ir kovotų už Lietuvą, bei tai, kad jį gerbia kaimynai. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad R. A. iki apkaltinamojo nuosprendžio niekur nedirbo, o dauguma jo daromų nusikaltimų susiję su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nuteistojo teiginiai dėl noro rūpintis motina, neturi reikšmės BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. A. anksčiau buvo taikytas BK 75 straipsnis, tačiau nuo naujų nusikaltimų darymo tai neatgrasino, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas R. A. nėra galimas, jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nusikaltimų darymas, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos keičiant jo mąstymą ir puoselėjamas vertybes, nebus sustabdytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis