Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-30 · Administracinė byla Nr. eI-640-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
eI-640-505/2018
Teisminio proceso Nr.
1-98-1-00267-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-640-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01527-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 51.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo R. A. atstovui advokatui Ričardui Lilui,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,

nedalyvaujant pareiškėjui R. A., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN), o nuo 2016 m. vasario 8 d. buvo perkeltas į uždarą zoną 6-ąjį lokalinį sektorių. Nuo to laiko pareiškėjas patiria Alytaus PN administracijos ir pareigūnų persekiojimą, diskriminaciją, pažeminimą. Pareigūnai A. K., A. J., N. F., D. J. siekia palaužti pareiškėjo valią, žeminą jo orumą. Pareiškėjas teigė, kad nuolat yra kviečiamas narkotikų testavimui, jis narkotikų nevartoja, todėl taip jam keršijama už skundų rašymą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuriuose pareiškėjas skundžia netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN. Už tai, kad pareiškėjas rankšluosčiu buvo uždengęs lempą, kurios apšvietimas labai ryškus, jį kvietė tikrintis dėl narkotikų vartojimo.

Pareiškėjas skunde teigia, jog Alytaus PN nesuteikė jam tinkamo gydymo. Dėl to jis siuntė skundą LR Sveikatos apsaugos ministerijai. Taip pat pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl jam nesuteikto gydymo. Nuo 2015 m. kovo mėnesio dėl įvairių sveikatos sutrikimų pareiškėjas ne kartą prašė jį nusiųsti į gydymo įstaigą. Sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos, kol pareiškėjas neparašė daug skundų. Alytaus PN sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nekokybiškai, pažeidžiant teisės aktų normas. Medikai skiria netinkamus arba nekokybiškus, pasibaigusi galiojimo vaistus.

Pareiškėjas nurodė, jog jis skundu kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl to, kad Alytaus PN atvirai vartojami narkotikai, pareigūnai tai žino, tačiau neužkerta tam kelio. Taip pat rašė skundą, jog nuteistieji su pareigūnų žinia vartoja narkotikus.

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą Alytaus PN juristui, kad būtų išduota forma, kurią užpildęs jis galėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Prašymas tenkintas nebuvo, todėl pareiškėjas pats kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių. Tokiu būdu pažeista pareiškėjo teisė gauti teisinę pagalbą.

2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas dalyvavo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tos pačios dienos nutarimu pareiškėjui netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pareiškėjo teigimu, komisijos pirmininkės pavaduotojas A. K. nuteikė komisijos narius prieš pareiškėją. Nutarime buvo nurodyta, kad pareiškėjas palaiko kriminalinę subkultūrą, turi dvejopas nuostatas į prižiūrinčius pareigūnus, tačiau pareiškėjo teigimu, jis nepalaiko subkultūros, o pareigūnas A. K. palaiko artimus santykius su kai kuriais nuteistaisiais, daro jiems išlygas, pažeidinėją įstatymus, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 18 d. ir 2017 m. sausio 27 d. parašė prašymus, kad nori dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Žalioji oazė“, prašė sėklų, indelių bei žemės prieskoniniams augalams auginti. Prašymai nebuvo patenkinti.

Skunde pareiškėjas pažymėjo, kad yra priverstas gyventi kamerose kartu su kitais nuteistaisiais, kurie vartoja narkotikus, atvirai kamerose leidžiasi narkotines medžiagas, serga ŽIV ir tuberkulioze. Pareiškėjui kasdien iškyla grėsmė užsikrėsti šiomis sunkiomis ligomis.

2017 m. liepos 14 d. rytinio patikrinimo metu pareigūnas N. F. išmetė pareiškėjo chalatą į šiukšlių dėžę, tuo viršijo savo įgaliojimus, neteisėtai sunaikino pareiškėjo asmeninį turtą. Dėl šio įvykio pareiškėjas rašė skundus Alytaus PN direktoriui, Žmogaus teisių komitetui, tačiau pareigūnai per kitus nuteistuosius darė pareiškėjui spaudimą, liepė atsiimti skundus.

Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas gyvena nuolatinėje baimėje, jaučia psichologinį spaudimą, jaučiais nevisaverčiu, pažeidžiamu. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Atkreipė dėmesį, kad nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam neleido dalyvauti socialinėje programoje „Žalioji oazė“, atstovas pabrėžė, jog tai yra socialinis projektas, o ne programa. Pareiškėjas pats susigalvojo kaip turėtų būti vykdomas projektas ir prašė jam nupirkti gėlių sėklų ir kitų priemonių jų auginimui. 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 363-825 jam buvo atsakyta, kad socialinį projektą ir priemones jo įgyvendinimui vykdo atsakingi asmenys, o ne patys nuteistieji.

Pareigūnams pastebėjus, kad nuteistieji kabina rankšluosčius, paklodes, užuolaidos miegamuosiuose tarp lovų visada nuimamos kadangi pareigūnams tai trukdo užtikrinti laisvės pataisos įstaigose laikomų asmenų nuolatinę priežiūrą – stebėseną.

Šalies argumentai

2017 m. balandžio 5 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos nutarimu Nr. 357-138 pareiškėjui netaikytas lygtinis paleidimas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad lygtinio paleidimo komisijos pirmininkas A. K. nuteikė prieš jį kitus komisijos narius ir pateikė klaidingą informaciją apie pareiškėją. Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 6 dalimi pareiškėjas galėjo apskųsti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą per 7 dienas vietovės, kurioje yra pareiškėjo pataisos įstaiga teismui, šį terminą pareiškėjas yra praleidęs ir kreipėsi ne į tą teismą, todėl šios skundo dalis turėtų būti atmesta.

Pažymėjo, kad dėl A. K. galimai neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu buvo apskundęs Kauno apygardos prokuratūros, Alytaus apylinkės prokuratūrai. Skundą nagrinėjo prokuroras T. B., buvo nenustatyta, kad lygtino paleidimo komisijos pirmininkės pavaduotojas būtų elgęsis netinkamai pareiškėjo atžvilgiu.

Alytaus pataisos namų pareigūnai kasmet privalomai turi pasitikrinti sveikatą, sveikatą tikrina psichologas ir psichiatras, todėl visi Alytaus pataisos namų pareigūnai dirbantys pataisos namuose yra sveiki. Alytaus pataisos namų pareigūnai nežemino pareiškėjo garbės ir orumo, elgėsi su juo pagarbiai, neišskirdami iš kitų nuteistųjų tarpo.

Kalėjimų departamentas prie TM visus pareiškėjo skundus išsprendė tinkamai ir teisingai. Pažymėjo, kad vadovaujantis BVK 183 straipsnio 3 dalimi, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs apskundimo terminus ir nėra teismo prašęs šių terminų atnaujinti.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 straipsniu, Alytaus pataisos namuose yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius, uždaros zonos kamera. Alytaus pataisos namų administracija netoleruoja nuteistųjų bet kokio skirstymo pagal galimai tarp nuteistųjų veikiantį susiskirstymą į kriminalinės subkultūros kąstas. Šių kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko nei Alytaus pataisos namų Nuteistųjų skirstymo komisija, nei pareigūnai ar darbuotojai.

Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl netinkamo pareigūnų elgesio, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paskyrimo gyventi kamerose kartu su kitais nuteistaisiais, kurie vartoja narkotikus, serga ŽIV ir tuberkulioze.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuolat yra kviečiamas narkotikų testavimui, jis narkotikų nevartoja, todėl taip jam keršijama už skundų rašymą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuriuose pareiškėjas skundžia netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN. Už tai, kad pareiškėjas rankšluosčiu buvo uždengęs lempą, kurios apšvietimas labai ryškus, jį kvietė tikrintis dėl narkotikų vartojimo.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio straipsnio 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Teismas, aiškindamas nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymi, kad šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-2055-143/2015).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 1 d.) (toliau - Aprašas) 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – aktas) 1 priedas) surašymas. Pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus (dėl nuolatinio jo testavimo dėl narkotikų vartojimo) išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nenurodė, kada jis buvo tikrinamas dėl narkotikų vartojimo, kokie pareigūnai atliko šią procedūra, kokie nustatyti (nenustatyti) minėto Aprašo reikalavimų pažeidimai, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog 2017 m. balandžio 5 d. jis dalyvavo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tos pačios dienos nutarimu pareiškėjui netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pareiškėjo teigimu, komisijos pirmininkės pavaduotojas A. K. nuteikė komisijos narius prieš pareiškėją. Nutarime buvo nurodyta, kad pareiškėjas palaiko kriminalinę subkultūrą, turi dvejopas nuostatas į prižiūrinčius pareigūnus, tačiau pareiškėjo teigimu, jis nepalaiko subkultūros, o pareigūnas A. K. palaiko artimus santykius su kai kuriais nuteistaisiais, daro jiems išlygas, pažeidinėją įstatymus, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas. Ginčo laikotarpiu galiojusio įstatymo redakcijos 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. To paties straipsnio 4 dalis reglamentavo, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 325¹ punktas numatė, jog prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Pagal Taisyklių 325³ punktą, pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių 325¹ punkte nurodyto prašymo priėmimo pateikia jį ir socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Nuteistųjų rašytiniai atsisakymai dėl šių taisyklių 325¹ punkte nurodyto prašymo nagrinėjimo pateikiami pataisos įstaigos administracijai, kuri nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną juos pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai arba teismui (Taisyklių 325⁴ p.).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. pateikė prašymą Alytaus PN direktoriui dėl jo teikimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 357-138 nutarė pareiškėjui netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą skundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą pripažino pagrįstu ir teisėtu (baudžiamoji byla Nr. TS-17-333/2017, teisminio proceso Nr. 1-98-1-00267-2014-1).

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą (pareiškimas institucijoje gautas 2017 m. gegužės 16 d., nr. AP-12352) dėl pareigūno A. K. neteisėtų veiksmų, t. y., kad minėtas pareigūnas 2017 m. balandžio 5 d. vykusiame Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje, iš anksto nuteikė kitus komisijos narius prieš pareiškėją, teigdamas, jog pastarasis „palaiko kriminalinę subkultūrą, turi dvejopas nuostatas į prižiūrinčius pareigūnus“. Pareiškėjo minėtas pareiškimas 2017 m. gegužės 22 d. (rašto Nr. (AP-12352)3S-28576) buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai. Iš Alytaus PN 2017 m. birželio 9 d. atsakymo į pareiškėjo skundą Nr. 363-896 matyti, jog atlikus 2017 m. birželio 9 d. tyrimą Nr. 16-422 nenustatyta, kad Alytaus PN Lygtinio paleidimo komisijos pirmininkės pavaduotojas A. K. būtų elgęsis netinkamai.

Byloje nepateikta įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėjas, ir atsakovas), jog minėtus procesinius sprendimus pareiškėjas būtų skundęs aukštesniam prokurorui ar teismui, todėl įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl galimai pareigūno netinkamo elgesio su pareiškėju nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala.

Pareiškėjas skunde teigė, jog rašė prašymus, kad nori dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Žalioji oazė“, prašė sėklų, indelių bei žemės prieskoniniams augalams auginti. Prašymai nebuvo patenkinti, taip pat teikė prašymą Alytaus PN juristui, kad būtų išduota forma, kurią užpildęs jis galėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Prašymas tenkintas nebuvo, todėl pareiškėjas pats kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, 2017 m. liepos 14 d. rytinio patikrinimo metu pareigūnas N. F. išmetė pareiškėjo chalatą į šiukšlių dėžę, tuo viršijo savo įgaliojimus, neteisėtai sunaikino pareiškėjo asmeninį turtą. Dėl šio įvykio pareiškėjas rašė skundus Alytaus PN direktoriui, Žmogaus teisių komitetui, tačiau pareigūnai per kitus nuteistuosius darė pareiškėjui spaudimą, liepė atsiimti skundus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 192 punkte nustatyta, jog nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui – nuteistojo nuožiūra.

BVK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. skundu, (registracijos Nr. 6-1268) kreipėsi į Alytaus PN direktorių, kuriame nurodė, jog jis nuo 2016 m. vasario mėnesio negali dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Žalioji oazė“.

Alytaus PN 2017 m. gegužės 29 d. raštais Nr. 363-818 ir Nr. 363-825 atsakė į pareiškėjo skundus ir nurodė, jog „Žalioji oazė“ yra ne „programa“, o socialinis projektas, kaip jis vykdomas ir kokios priemonės projekto įgyvendinimui yra reikalingos sprendžia ne nuteistieji, o projektą vykdantys asmenys. Byloje nepateikta įrodymų, jog minėtus atsakovo raštus pareiškėjas būtų skundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Pažymėtina, jog dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (netenkinto prašymo dėl teisinės pagalbos skyrimo, pareiškėjo chalato išmetimo į šiukšlių dėžę) byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų pažeidimų būtų skundęsis įstaigos administracijai, vėliau pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

Pareiškėjas skundė teigė, jog Alytaus PN nesuteikė jam tinkamo gydymo. Dėl to jis siuntė skundą LR Sveikatos apsaugos ministerijai. Taip pat pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl jam nesuteikto gydymo. Nuo 2015 m. kovo mėnesio dėl įvairių sveikatos sutrikimų pareiškėjas ne kartą prašė jį nusiųsti į gydymo įstaigą. Sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos, kol pareiškėjas neparašė daug skundų. Alytaus PN sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nekokybiškai, pažeidžiant teisės aktų normas. Medikai skiria netinkamus arba nekokybiškus, pasibaigusi galiojimo vaistus, dėl šių veiksmų jis patyrė žalą.

Skundo dalis dėl žalos atlyginimo dėl pareiškėjui netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų paliktina nenagrinėta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Alytaus PN. Byloje keliami reikalavimai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu, nekokybišku sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Alytaus PN ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstatyme nurodyta, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (24 str. 3 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (24 str. 8 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d.).

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šia apimtimi paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjo teigimu, jis yra priverstas gyventi kamerose kartu su kitais nuteistaisiais, kurie vartoja narkotikus, atvirai kamerose leidžiasi narkotines medžiagas, serga ŽIV ir tuberkulioze. Pareiškėjui kasdien iškyla grėsmė užsikrėsti šiomis sunkiomis ligomis.

BVK 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV sergantys asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Priešingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius. Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą, kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012). Atitinkamai, remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Iš byloje pateikto pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo duomenų matyti, jog jis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi dėl sąnarių skausmų įvairiuose sąnariuose (5 kartus), visada buvo skiriamas atitinkamas gydymas ir 2017 m. vasario mėnesį dėl regėjimo sutrikimo – buvo nuvežtas okulistui, išrašytas receptas akiniams. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–336/2012; 2017 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A658–502/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos padarymo fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. sausio 9 d. pateikė į bylą pažymą dėl 235,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2017 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-1066-4894 nuspręsta R. A. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, paskiriant advokatą Ričardą Lilą.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas.

Kadangi pareiškėjo skundas buvo netenkintas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Laisvės vietų atėmimo ligoninėje palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė