Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-238/2015;

Teisėjas: Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00267-2014-1;

2015 m. vasario 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajam R. A., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d., apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš O. B., t. y. sugriebęs ją už kaklo, taip atėmęs galimybę priešintis, iš rankos atimdamas pirkinių krepšį, kuriame buvo pakelis makaronų „JUK“ – 1,29 Lt vertės, pakelis greito paruošimo makaronų „Noris” – 0,49 Lt vertės, skalsioji virta dešra – 3,99 Lt vertės, pakelis greito paruošimo makaronų „Rolton“ – 0,89 Lt vertės, vynas „Ruletė“ – 4,99 Lt vertės, pakuotė sausainių – 3,50 Lt vertės, pagrobė svetimą O. B. priklausantį turtą, taip padarė nukentėjusiajai O. B. 15,15 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką ir sušvelninti bausmę, kadangi jis fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nepanaudojo, padarytą žalą atlygino. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistojo veika kvalifikuota nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, o paskirta bausmė yra teisinga.

LR BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teismo nuosprendžiu, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nustatyta, kad apeliantas, sugriebęs nukentėjusiąją už kaklo, atėmė iš jos pirkinių krepšį. Nors apeliantas ginčija nukentėjusiosios sugriebimo už kaklo veiksmą, taigi ir fizinio smurto panaudojimą, teismas, pagrįstai priimdamas nuosprendį ir spręsdamas padarytos veikos kvalifikavimo klausimą, rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kuri ikiteisminiame tyrime ir teisme parodė, kad apeliantas ją suėmė už plaukų, sprando ir iš karto iš rankos atėmė krepšį. Tokius apelianto veiksmus teismas įvertino kaip plėšimą pagal LR BK 180 straipsnyje numatytą plėšimo požymį – fizinio smurto panaudojimą. Teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto padaryti veiksmai atitinka fizinio smurto panaudojimo plėšimo požymį. Šiuo atveju nukentėjusiosios sugriebimas už kaklo laikytinas fizinio smurto panaudojimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą visuomenei (nusikaltimas apysunkis), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas 3 kartus) į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

R. A. nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti R. A. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 6 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 3 metai, taigi, už padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, negu minėto straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

R. A. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir savo apeliaciniame skunde.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.