Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-07-17 · Civilinė byla Nr. e2-7436-759/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
e2-7436-759/2018
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00939-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Ieškovas
UAB ,,Finansų administravimas“
Atsakovas
N. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7436-759/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00939-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.4; (S) 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2; 3.2.6.6.3
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei N. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės N. D. 420,93 Eur negrąžintą paskolą, 419,25 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovei N. D. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2018 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 15 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove N. D. nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur vartojimo kreditas trisdešimties dienų terminui su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 198,40 proc.). Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovė pratęsė skolos grąžinimo terminą, taip pat sumokėjo dalį sumos, todėl iki 2014 m. spalio 9 d. atsakovė turėjo grąžinti pradiniam kreditoriui 420,93 Eur sumą, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.

2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą I. R. Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovas 2016 m. gegužės 10 d. atsakovei raštu pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kadangi teismo procesiniai dokumentai atsakovei yra įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikytina, kad atsakovė yra tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 420,93 Eur negrąžintą kreditą, yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 419,25 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas taikant 198,40 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2015 m. spalio 28 d. (471 diena). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų paskirtis yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir tokios palūkanos tampa skolininko atsakomybės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais, kredito gavėjo mokamos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną bei skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 37,88 Eur (420,93 Eur X (0,05/100) X 180). Taigi, ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 37,88 Eur palūkanų sumą, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, o likusioje dalyje aptariamas reikalavimas atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 458,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 19 Eur žyminis mokestis. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės priteistina proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (54,61 procento patenkintų reikalavimų) 10,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei N. D. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, 420,93 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų 93 centų) negrąžinto kredito sumą, 37,88 Eur (trisdešimt septynių eurų 88 centų) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (458,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,38 Eur (dešimties eurų 38 centų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Teisėja Snieguolė Bielskienė