Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-09-11 · Civilinė byla Nr. 2S-587-357/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
2S-587-357/2018
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01019-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
A. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-587-357/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01019-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-62-1048/2017 pagal atsakovo A. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje, kurioje ieškovė – A. Z., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – B. Z., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-62-1048/2017 pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais B. Z. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje G. G.. 2017 m. sausio 31 d. teismo sprendimu ieškovės A. Z. ieškinys tenkintas iš dalies, trečiojo asmens B. Z. ieškinys atmestas; pripažinta, kad atsakovas A. G. yra A. Z. tėvas; nustačius tėvystę, A. Z. palikta pavardė „Z“; iš atsakovo A. G. priteistas 840 Eur dydžio išlaikymas pilnametei A. Z. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovė tapo pilnamete) iki 2015-06-30 (gimnazijos užbaigimo) (po 100 Eur per mėnesį už 8 mėnesių ir 12 dienų laikotarpį); iš atsakovo A. G. priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas pilnametei A. Z. už laikotarpį nuo 2015-09-01 (studijų pradžios) iki 2016-06-01 (įsidarbinimo pradžios) (po 20 Eur per mėnesį už devynių mėnesių laikotarpį); kitoje dalyje A. Z. ieškinys buvo atmestas; iš atsakovo A. G. priteista 72 Eur žyminio mokesčio ir 28 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai; iš atsakovo A. G. priteista 200 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, valstybės naudai.

2017 m. kovo 6 d. teisme buvo priimtas atsakovo A. G. apeliacinis skundas dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. sausio 31 d. sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjo, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, iš atsakovo A. G. priteista valstybei 169,07 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei A. Z. ir trečiajam asmeniui B. Z. išlaidų.

2017 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas atsakovo A. G. kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties. Skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarta: 1) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti; 2) atleisti bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo; 3) grąžinti atsakovui A. G. 98 Eur žyminio mokesčio.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, neatsižvelgė ir neįvertino, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl minėtus teismų procesinius sprendimus panaikino.

Teismas nurodė, kad civilinė byla iškelta teismui priėmus ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Teismas pažymėjo, kad byla yra nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; sprendė, kad yra pagrindas grąžinti byloje dalyvaujantiems asmenims jų sumokėtą žyminį mokestį ir atleisti bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo.

2018 m. balandžio 26 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo A. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriame atsakovas prašė: 1) paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir priteisti atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas abiejų instancijų teismuose; 2) įpareigoti A. Z. grąžinti A. G. 1020 Eur, sumokėtų vykdant Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. sausio 31 d. spendimą.

Atsakovas nurodė, jog kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, todėl sprendė, jog yra pagrindas grąžinti dalyvaujantiems asmenims jų sumokėtą žyminį mokestį ir atleisti bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo. Atsakovas akcentavo, kad šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tik kasacinės instancijos teisme ir liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, jog vykdant teismų sprendimus, yra sumokėjęs valstybės naudai priteistą žyminį mokestį, taip pat už dokumentų įteikimą, suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat pažymėjo, jog vykdydamas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. sausio 31 d. sprendimą, ieškovei A. Z. sumokėjo 1020 Eur priteistą išlaikymo įsiskolinimą, kurį ieškovė turėtų grąžinti.

Atsakovas nurodė, kad praėjus 14 metų po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl A. G. pripažinimo A. Z. tėvu, jos mama B. Z. pateikė teismui pakartotinį ieškinį, prašydama nustatyti, kad A. G. yra A. Z. tėvas. Vykstant teisminiam nagrinėjimui, A. Z. sulaukė pilnametystės, pasikeitė jos procesinė padėtis ir ji pateikė teismui ieškinį savo vardu, prašydama nustatyti, kad atsakovas yra jos tėvas, bei prašydama priteisti išlaikymą.

Atsakovas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia daugiau nei 6000 Eur, patyrė būtent dėl ieškovės A. Z. ir trečiojo asmens B. Z. veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turėtų tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus.

Ieškovė A. Z., atsiliepdama į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies – atleisti A. G. nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo, likusioje dalyje atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, jog byla buvo nutraukta ir baigta ne dėl ieškovės kaltės, kasacinės instancijos teismas nenustatė jokio ieškovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės ar trečiojo asmens B. Z. veiksmai šioje civilinėje byloje negali būti laikomi atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų susidarymo priežastimi. Ieškovė pažymėjo, jog sutinka ir neprieštarauja, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo. Ieškovė akcentavo, jog jos, kaip išlaikymo gavėjos, negalima vertinti, kaip veikusios nesąžiningai, nes 1020 Eur pinigų suma ieškovei, kaip išlaikymas, buvo sumokėta paties atsakovo iniciatyva.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais B. Z., atsiliepdama į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė jį tenkinti iš dalies – atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo; likusioje dalyje atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl atsakovo prašyme nurodyti teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys faktinių aplinkybių ir prieštaraujantys teismo padarytoms išvadoms. Trečiasis asmuo neprieštaravo ir sutiko, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose būtų skirstomos analogiškai, kaip buvo paskirstytos kasacinės instancijos teisme, t. y. atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo. Trečiasis asmuo akcentavo, jog ieškovės, kaip išlaikymo gavėjos, negalima vertinti kaip veikusios nesąžiningai, kadangi 1020 Eur pinigų suma atsakovo buvo sumokėta ieškovei kaip išlaikymas paties atsakovo iniciatyva, išlaikymo sumos grąžinimo reikalavimas neturėtų būti laikomas bylinėjimosi išlaidomis bei teikiamas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. G., atsiliepdama į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos, kurios siekia daugiau nei 6000 Eur, buvo patirtos dėl ieškovės A. Z. ir trečiojo asmens B. Z. veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti būtent šiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi A. G. prašymą tenkino iš dalies; įpareigojo A. Z. grąžinti A. G. 1020 Eur sumą, sumokėtą vykdant A. G. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi paliktą nepakeistu) pagal 2017 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. G. šias pinigines sumas, sumokėtas vykdant A. G. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį: 200 Eur pagal 2017 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); 100 Eur pagal 2017 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); 169,07 Eur pagal 2017 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, jog atsakovas yra visiškai įvykdęs Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą nutraukė, todėl, vadovaujantis CPK 760 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas atsakovui A. G. grąžinti viską, ką yra įvykdęs pagal panaikintus teismų procesinius sprendimus.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje konstatavo, kad byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nei iš ieškovės A. Z., nei iš trečiojo asmens B. Z. priteisti A. G. jo turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas (apeliantas) A. G. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir priteisti atsakovui iš ieškovės A. Z. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais B. Z. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nurodė, kad nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo advokato pagalbai apmokėti. Pažymėjo, jog šioje byloje buvo sprendžiamas tėvystės nustatymo klausimas, nors tas pats pirmosios instancijos teismas dar 2000 m. balandžio 4 d. sprendimu pagal ieškovės mamos (šioje byloje trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) ieškinį dėl atsakovo pripažinimo ieškovės tėvu ir išlaikymo priteisimo atmetė. Praėjus 14 metų po sprendimo priėmimo, teismui buvo pateiktas analogiškas ieškinys. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia daugiau nei 6000 Eur, atsakovas patyrė būtent dėl ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais veiksmų, todėl joms turėtų tekti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.

Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, jog kasacinės instancijos teismas šioje byloje nesprendė klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė A. Z. prašo palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje pasisakė, jog ši civilinė byla iškelta teismui priėmus ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį; kad byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pažymėjo, jog esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nei iš ieškovės, nei iš trečiojo asmens B. Z. priteisti A. G. jo turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais B. Z. prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų G. G. prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti ir priteisti A. G. iš ieškovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, jog minėtos išlaidos buvo patirtos būtent dėl ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų, todėl joms turi tekti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo našta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje atsakovo (apelianto) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Kaip minėta, civilinė byla pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais B. Z. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje G. G., buvo išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą nutraukė. Atleido bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad civilinė byla iškelta teismui priėmus ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Pažymėjo, jog byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Išsprendęs klausimą dėl bylos baigties, kasacinės instancijos teismas nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pasisakė dėl byloje dalyvaujančių asmenų sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo ir sprendė, jog yra pagrindas atleisti bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kasaciniame skunde suformulavo prašymą – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-410-569/2017 ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-62-1048/2017 bei priimti naują sprendimą – ieškovės A. Z. ieškinį atmesti. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo klausimą, nutarė civilinę bylą nutraukti, konstatavęs, jog byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės, taip pat atleisti bylos šalis nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo. Klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teismas nesprendė, tokio prašymo kasatorius A. G. nebuvo pareiškęs.

Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino priežastis, dėl kurių proceso dalyviai patyrė bylinėjimosi išlaidų, ir nurodė, jog byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidos šios bylos procese susidarė pirmosios instancijos teismui priėmus ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į kasacinės instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo iš ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamojo byloje tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais pasinaudojo įstatyme numatyta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis), šis procesinis šalių elgesys negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atsakovo (apelianto) atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė