- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-410-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01019-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- A. Z.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais B. Z. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje G. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Z. pateikė ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuriuo prašė: pripažinti, kad ieškovės tėvas yra atsakovas; priteisti iš atsakovo 5 220,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki trečiojo asmens ieškinio padavimo dienos (2014-08-12), t. y. išlaikymo skola, skaičiuojama kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur; priteisti iš atsakovo 1 532 Eur išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-08-12) iki (duomenys neskelbtini) gimnazijos baigimo (2015-06-30) (už 10 mėnesių ir 18 dienų laikotarpį po 145 Eur kas mėnesį); priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 20 Eur kas mėnesį nuo 2015-09-01 iki ieškovė įsidarbino (2016-06-01).
2. Trečiasis asmuo B. Z. su savarankiškais reikalavimais pateikė ieškinį, kuriuo prašė: nustatyti, kad atsakovas yra A. Z. tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai A. Z., mokamą periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 5 220,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės A. Z. ieškinį patenkino iš dalies, trečiojo asmens B. Z. ieškinį atmetė. Pripažino, kad atsakovas A. G. yra A. Z. tėvas. Nustačius tėvystę, A. Z. paliko pavardę „Z.“. Priteisė iš atsakovo A. G. 840,00 Eur išlaikymą pilnametei A. Z. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-06-30. Priteisė iš atsakovo 180,00 Eur išlaikymą pilnametei A. Z. už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-06-01. Kitą dalį A. Z. ieškinio atmetė. Priteisė iš atsakovo 72,00 Eur žyminio mokesčio ir 28,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai. Priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, valstybės naudai.
4. Teismas pripažino, kad ieškovė A. Z. turi teisę reikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas atsisakė ekspertizės. Teismas vertino, kad atsakovas nepaneigė ir nenuginčijo objektyvios galimybės pradėti vaiką, priešingai, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su B. Z. susipažino bedirbant, jie kurį laiką susitikinėjo ir intymiai bendravo, todėl atsakovas pripažino, jog jis gali būti A. Z. tėvas. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, atsakovui atsisakius ekspertizės atlikimo, tokį atsakovo atsisakymą vertino kaip tėvystės įrodymą. Teismas darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas yra ieškovės A. Z. biologinis tėvas.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės priteisti iš atsakovo 5 220 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 36 mėnesius iki trečiojo asmens ieškinio teismui padavimo dienos (iki 2014-08-12). Taip pat teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2014-08-12 iki (duomenys neskelbtini)ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014-10-18 iki 2015-06-30 mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Teismas, įvertinęs ieškovės amžių, tai, kad ieškovė buvo gimnazijos moksleivė, į tuo laikotarpiu nustatytą minimalų darbo užmokestį (300 Eur), pripažintino, kad ieškovės išlaikymui per mėnesį buvo būtina 300 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė gimnazijoje mokėsi pažangiai, besimokydama neturėjo galimybės dirbti, neturėjo turto ir savarankiškų pajamų, jai buvo būtinas išlaikymas iš abiejų tėvų, o išlaikymą ieškovei teikė viena mama, pripažino, kad yra pagrindas ieškovei išlaikymą priteisti ir iš atsakovo. Teismas sprendė, jog nors atsakovė prašomos 20 Eur sumos ir nepagrindė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma suma, kurios pagal ieškovės paskaičiavimus trūko ieškovei pragyvenimui pirmaisiais studijų metais, yra nedidelė ir dėl to nebus pažeistas ieškovės poreikio ir jos tėvų materialinės padėties proporcingumo principas bei nepadarys esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių interesams. Teismas nustatė, kad yra pagrindas reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 20 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2015-09-01 (studijų pradžios) iki 2016-06-01 (įsidarbinimo pradžios), iš viso už ginčo laikotarpį priteisiant 180,00 Eur (už devynių mėnesių laikotarpį).
6. Teismas vertino, kad B. Z. yra netinkama ieškovė reikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, todėl pripažino, kad yra pagrindas B. Z. reikalavimo dėl tėvystės nustatymo netenkinti.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad B. Z. neužtikrino savo nepilnametės dukros teisėto intereso žinoti savo tėvą, B. Z. savo dukrą iki pilnametystės išlaikė pati ir tiek metų nesikreipė į dukros tėvą dėl išlaikymo teikimo, byloje nėra duomenų apie tai, kad B. Z. turėtų kažkokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams dėl dukros išlaikymo, pripažino, kad B. Z. turi prisiimti atsakomybę už suteiktą išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo už laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014-08-12) iki dukros pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino A. Z. ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo A. G. atžvilgiu atmesti arba bylą nutraukti. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas byloje ir priteisti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.147 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodytas materialines teisės normas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte nurodytas procesines teisės normas. Teismas padarė pažeidimą, teigdamas, jog nėra pagrindo išvadai, kad sulaukusi pilnametystės A. Z. neturi teisės reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir kad ieškovas civilinėje byloje Nr. 2⁴-246/2000 ir šioje byloje sutampa.
8.2. Bent vienam iš CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų pasinaudojus teise pateikti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir teismui šiuo klausimu priėmus sprendimą, kitas sąraše numatytas asmuo tokios teisės nebetenka. Kadangi vaiko motina B. Z. 2000 m. pasinaudojo šia teise ir kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir dėl to jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, tai joks kitas įstatyme numatytas asmuo tokios teisės nebeturi, ji jau yra išnaudota. Nei pilnametystės sulaukusi A. Z., nei jos motina B. Z., nebeturi teisės teisme reikšti atsakovui tuos pačius reikalavimus, dėl kurių jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2⁴-246/2000 nagrinėjimo dalykas ir pagrindas yra tas pats – tėvystės nustatymas ir išlaikymo A. Z. priteisimas. Tiek 2000 m. byloje, tiek šioje byloje, ieškovu materialine teisine prasme yra A. Z., o atsakovas yra A. G. – šalys tos pačios. B. Z. ir A. Z. tapatūs reikalavimai negalėjo būti nagrinėjami iškeliant naują bylą tam pačiam atsakovui A. G..
Atsiliepimas
8.3. Trečiojo asmens nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovo tėvystės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių atsakovo tėvystę. Tėvystės nustatymas ieškovei yra tik formalumas, suteiksiantis teisę reikalauti piniginių išmokų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas nesutiko atlikti pakartotinės DNR ekspertizės ir antrą kartą dėl to duoti savo biologinius mėginius. Todėl atsakovo atsisakymo ekspertizės priežastys teismo turėjo būti laikomos svarbiomis.
8.4. Kadangi klausimas dėl išlaikymo priteisimo jau yra neigiamai išspręstas įsiteisėjusiu 2000-04-04 sprendimu ir šioje byloje tenkinti tokį reikalavimą nėra pagrindo, todėl ir reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo teismo turėjo būti atmestas. Atsakovas teikia išlaikymą savo 2 nepilnamečiams vaikams. Nagrinėjamu atveju išlaikymo teikimo prioritetas turi būti teikiamas atsakovo nepilnamečiams vaikams K. G. ir R. G., o ieškovei, kuri jau yra pilnametė, skiriamos tik tokios lėšos, kurios atitiktų atsakovo galimybes. Atsakovo gaunamas pajamas sudaro 327,67 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Teismo tiriamu laikotarpiu iš atsakovo darbo užmokesčio pragyveno 4 asmenys, tai kiekvienam teko po 81,92 Eur mėn. Atsakovo šeima per mėnesį bankui sumoka 143,16 Eur. Atsakovas objektyviai neturi galimybių teikti teismo priteisto dydžio paramą ieškovei. Ieškovė neišnaudojo galimybių pati užsidirbti lėšų, nesimokė taip gerai, jog įstotų į nemokamą studijų vietą.
8.5. Teismas be jokio pagrindo išliko aktyvus byloje, pats rinko ieškovei A. Z. palankius įrodymus, teikė jai konsultacijas dėl bylos vedimo, įpareigojo ją patikslinti savo ieškinį ir kitaip aktyviai padėjo jai bylinėtis. Palaikydamas ieškovės poziciją ir suteikdamas ieškovei palankesnes procesines sąlygas bylinėtis nei atsakovui, teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
8.6. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškinys buvo tenkintas iš dalies, teismas turėjo atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko 2,5 metų. B. Z. bylą iškėlė prieš 2 mėn. iki vaiko pilnametystės. Dėl ieškovės ir trečiojo asmens tokio procesinio elgesio atsakovas buvo priverstas rašyti naujus atsiliepimus į šiuos naujai pateiktus procesinius dokumentus. Kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai ieškovės išlaidos už advokato pagalbą negalėjo būti priteisiamos. Teismas neįvertino atsakovo sunkios turtinės padėties, kurią liudijančius dokumentus jis buvo pateikęs teismui.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apelianto keliamas reikalavimas apeliaciniame skunde dėl šios bylos nutraukimo yra išspręstas ir nebegali būti keliamas iš naujo apeliaciniame skunde. Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarčiai, civilinės bylos nutraukimo klausimas apelianto nebegali būti keliamas vėl iš naujo. Minėtoje nutartyje aiškiai nurodyta, kad teisiniai santykiai dėl tėvystės nustatymo yra susiję su asmens statusu, todėl ieškovė A. Z., sulaukus pilnametystės ir savo vardu pareiškusi ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo (paramos) priteisimo turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį. Todėl teismas padarė teisingas išvadas, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. 2⁴-246/2000 ir šioje byloje sutampa.
Šalies argumentai
9.2. Apeliantas pirmosios instancijos teisme raštu nurodė, kad nesutinka ir atsisako atlikti DNR ekspertizę, todėl teismas pagrįstai, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, atsižvelgęs į teisminį reglamentavimą tėvystės nustatymo klausimu bei suformuotą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – pripažino, kad apeliantas A. G. yra ieškovės A. Z. tėvas. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai dėl bendro ūkio nevedimo, gimdymo istorijos tam tikrų detalių nesutapimo (kaip rūkantis ar ne rūkantis), nesudaro pagrindo priimtą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti.
9.3. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 4 060,98 Eur neadekvačios ir neprotingai didelės, lyginant su byloje keliamais reikalavimais bei šių reikalavimų teisingu išsprendimu. Teismas atsižvelgė į pareikštų reikalavimų pobūdį bei į tai, kad pagrindinis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo teismo buvo iš esmės patenkintas, o reikalavimai dėl išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo. Nemotyvuotas ir nepagrįstas atsakovo atsisakymas pateikti įrodymus, nesiekimas greito ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, atsisakymas atsakovo atlikti DNR ekspertizę, negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir tinkamas savo procesinės pareigos atlikimas.
Atsiliepimas
10.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir ieškovės A. Z., todėl jų atskirai nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo ir materialinės paramos priteisimo pilnamečiui vaikui.
Dėl naujų įrodymų
11. Nagrinėjamu atveju teismo nurodymu atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, teismas pats pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, kad būtų ištirtos visos bylos aplinkybės, priima šalių teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl ieškovės A. Z. ieškinio reikalavimo nustatyti tėvystę
12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pilnametystės sulaukusi ieškovė A. Z. neturi teisės reikšti jam ieškinį dėl tėvystės nustatymo, nes jos motina B. Z., gindama jos interesus, šia teise jau pasinaudojo, pareikšdama jam analogišką ieškinį civilinėje byloje Nr. 2 ⁴ -246/2000. Apelianto teigimu paminėtoje byloje šalys buvo tos pačios - jis buvo atsakovu, o ieškove materialine teisine prasme – A. Z., ieškinio dalykas buvo tas pats – tėvystės nustatymas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo arba ieškinį atmesti, arba civilinę bylą nutraukti.
13. Iš 2015m. spalio 16d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo matyti (II t. b.l. 46), kad civilinė byla Nr. 2 ⁴ – 246/2000 buvo iškelta pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo A. Z. išlaikymui. Kadangi ši civilinė byla buvo prarasta ir visos civilinės bylos atkurti nepavyko, teismas 2015m. spalio 16d. sprendimu atkūrė tik jos rezoliucinę dalį - ,,ieškinį atmesti‘‘. Teismo sprendime nurodyta ir šalys neginčija aplinkybės, kad nagrinėjant bylą buvo paskirta DNR ekspertizė tikslu nustatyti tėvystę, tačiau nurodytą dieną į ekspertinę įstaigą nuvyko tik atsakovas, vaiko motina B. Z. su vaiku neatvyko.
14. 2016 m. lapkričio 10d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi konstatavo, kad ši civilinė byla ir byla Nr. 2 ⁴ – 246/2000 nėra tapačios. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės naujų duomenų į bylą nebuvo pateikta. CK 3.147 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.
15. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
16. Apeliantas nurodė, kad B. Z. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo gindama dukters A. Z. interesus, todėl ieškovas šiuo atveju yra tas pats – A. Z.. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė B. Z. kreipėsi į teismą ne tik vaiko interesais (nustatyti vaiko kilmę), bet ir savo interesais – gauti iš tėvo tolygią pagalbą augindama ir auklėdama vaiką. Tačiau vaiko motina ieškovės A. Z. interesų neapgynė – nepriklausomai nuo egzistavusių priežasčių nenuvyko į ekspertinę įstaigą DNR ekspertizės atlikimui, kuri yra pagrindinis įrodymas tokios kategorijos bylose. Duomenų, kad B. Z. ėmėsi kokių nors veiksmų, jog dukters teisė žinoti savo kilmę būtų įgyvendinta, nėra. Nėra duomenų, kad ji informavo teismą apie svarbias neatvykimo į ekspertinę įstaigą priežastis, skundė priimtą teismo sprendimą, kt. Ieškovės A. Z. motina neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais, todėl pilnametystės sulaukusi ieškovė A. Z. turi teisę ginti savo teises ir kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo A. Z. ieškinį dėl tėvystės nustatymo.
17. Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Tai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos, kad jei šalys atsisako ekspertizės, tai pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šiose nuostatose akcentuota, jog įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl šio įrodymo patikimumo ir objektyvumo, jis laikomas pagrindiniu tėvystės nustatymo bylose. Tačiau nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos nuostatas, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (žr. Mikulić v. Croatia, no. 53176/99, 7 February 2002,par. 64) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. balandžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).
18. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad CK 3. 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, ši teisės norma nėra imperatyvi. Paminėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad įstatymas nekonkretizuoja, į kokias konkrečiai aplinkybes esant tokiai situacijai teismas turėtų atsižvelgti. Tačiau pažymima, kad bet kuriuo atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir t. t. Atsakovo nurodytų atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarba turi būti vertinama, atsižvelgiant į jo fiziologines ir asmenines savybes, taip pat teismas turi spręsti, ar vienos vertybės (teisės į privatų gyvenimą) ribojimas kitos vertybės (teisės žinoti savo kilmę) naudai yra proporcingas.
19. Atsakovas nurodė, kad atsisakė atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, nes vieną kartą jau buvo nuvykęs į ekspertinę įstaigą, o B. Z. su dukra ekspertizės atlikimui neatvyko, be to, ieškovė siekia tėvystės nustatymo dėl materialinių priežasčių. Atsakovas pripažįsta, kad turėjo intymių santykių su B. Z., byloje nėra kitų įrodymų, galinčių patikimai paneigti ar patvirtinti atsakovo tėvystę. Kadangi nuo ieškovės gimimo praėjo daug metų, akivaizdu, kad ieškovei sudėtinga pateikti teismui įrodymus (nurodyti liudytojus), kurie patvirtintų jos motinos ir atsakovo artimo bendravimo faktą. Tiek B. Z., tiek atsakovas nenurodė, kad būtų gyvenę kartu ir vedę bendrą ūkį, todėl ieškovei įrodyti šias aplinkybes yra neįmanoma. Atsakovas atsisakė vykti į ekspertizę dėl to, kad vieną kartą jau buvo nuvykęs, tačiau ieškovės motina su ja neatvyko. Kadangi į ekspertinę įstaigą neatvyko ieškovės motina, o ne ieškovė, atsakovo atsisakymas dėl šios priežasties nuo ekspertizės yra nepagrįstas. Atsakovas teigia, kad ieškovė tėvystės nustatymu siekia tik materialinės naudos, nes jokių ryšių tarp jų nėra. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi jau būdama pilnametė. Todėl negalima teigti, kad nustačius tėvystę, įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, ieškovės materialinė padėtis ženkliai pasikeistų ir ji praturtėtų jo sąskaita. Be to, ieškovės teisė pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe gauti materialinę paramą iš tėvo negali būti laikoma pateisinama ir objektyvia priežastimi atsakovui atsisakyti ekspertizės atlikimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę įvertino kaip jo tėvystės įrodymą. Nesant kitų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų arba paneigtų atsakovo tėvystę, ekspertizės atlikimas būtų vienintelis patikimas ir objektyvus įrodymas byloje.
20. Vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, atsakovas nepateikė jokių pateisinamų atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių, pripažino faktą, kad turėjo intymių santykių su ieškovės motina, nėra kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių ar paneigiančių jo tėvystę, todėl atsakovo elgesys vertinamas kaip mėginimas išvengti pagrindinio įrodymo byloje gavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atsisakymą, B. Z. paaiškinimus bei rašytinius įrodymus – įrašus gimdymo akto įraše bei gimdymo istorijoje, vadovaudamasis CK 3.148 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nustatė atsakovo tėvystę.
Dėl ieškovei priteisto išlaikymo
21. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, gimusi (duomenys neskelbtini), pilnametė tapo (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokslas tęsėsi iki 2015m. birželio 30d. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 840 Eur materialinės paramos įsiskolinimą už šį laikotarpį, nustatęs, jog atsakovas šiuo laikotarpiu privalėjo mokėti ieškovei po 100 Eur per mėnesį, ir 180 Eur už laikotarpį nuo 2015m. rugsėjo 1d. iki 2016m. birželio 1 d., nustatęs, kad atsakovas šiuo laikotarpiu privalėjo mokėti ieškovei po 20 Eur per mėnesį. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad įstatymas absoliučią teisę į tėvų išlaikymą suteikė tik nepilnamečiams vaikams, tuo tarpu pilnamečiams vaikams teisė į išlaikymą yra nustatoma tik atsižvelgiant į tėvų bei pačių vaikų galimybes gauti pajamas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie atsakovo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl skirtingo pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.
23. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės tokio išlaikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti galimi išlaikymo besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijai. Prie būtinumo gauti materialinę paramą kriterijų priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
24. Pažymėtina, kad apeliantas sumos, reikalingos ieškovės būtinų poreikių tenkinimui, neginčijo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino būtinumo gauti materialinę paramą kriterijus. Laikotarpiu, už kurį buvo priteistas išlaikymas, ieškovė nedirbo, mokėsi vidurinėje bei aukštojoje mokykloje. Ieškovė besimokydama vidurinėje mokykloje paskolos gauti neturėjo galimybės, o įstojusi į aukštąją mokyklą išnaudojo protingas galimybes gauti lėšų studijoms, nes jai buvo suteikta paskola. Ieškovė besimokydama vidurinėje mokykloje buvo pažangi ir pareiginga vykdydama savo kaip mokinės pareigas.
25. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad jis neturi galimybės teikti ieškovei paramos ir nurodė, kad vienas išlaiko du nepilnamečius vaikus ir nedirbančią sutuoktinę. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro 327,67 Eur, minusavus iš šios sumos 100 Eur ieškovei, likusią lėšų dalį padalinus iš jo šeimos narių, kiekvienam tektų 56,91 Eur. Atsakovo nuomone yra neteisinga, kad jo nepilnamečiams vaikams tenkanti dalis poreikių tenkinimui būtų mažesnė, nei pilnametei ieškovei. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui didesnė vaikų išlaikymo našta tenka todėl, jog jo sutuoktinė nedirba ir neprisideda prie vaikų išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad ji neranda darbo pagal specialybę ir dirbti negalėtų dėl blogos sveikatos. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie sutuoktinės sudėtingą sveikatos būklę 2017m. pavasarį, kas leidžia daryti išvadas apie jos sveikatos būklę po teismo sprendimo priėmimo (III t. b.l. 153). Tačiau viso bylos nagrinėjimo metu į bylą nėra pateikta įrodymų apie jos darbingumo lygį laikotarpiu, už kurį buvo priteistas išlaikymas, ir šiuo metu, duomenų apie jos registraciją darbo biržoje, tokių duomenų atsakovas nepateikė atidėjus bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka ir pasiūlius pateikti informaciją apie turtinę padėtį. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kas ieškovė neišnaudojo galimybių pati užsidirbti lėšų, tačiau, priešingai, byloje nėra įrodymų, kad atsakovo sutuoktinė dėl sveikatos būklės negalėjo gauti jokių lėšų, kad jai buvo būtinas sutuoktinio išlaikymas ir ji negalėjo prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir todėl, kad jis ir sutuoktinė turi prievolę grąžinti būsto paskolą bankui. Tačiau prieš apsispręsdamas pasinaudoti paskola atsakovas privalėjo įvertinti savo finansines galimybes ją grąžinti. Be to, atsakovas nenurodo, iš kokių pajamų moka kas mėnesį moka paskolą bankui, nes šios sumos iš savo pajamų, paskirstomų šeimos nariams, neminusuoja. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, sudarė susitarimą su advokatu dėl atstovavimo ir šias paslaugas apmokėjo pats. Atsakovas yra darbingas žmogus, jam pačiam parama nereikalinga, jis turi galimybes papildomai dirbti ir gauti didesnes pajamas, todėl turi galimybę teikti išlaikymą ne tik nepilnamečiams vaikams, bet ir paramos reikalingai ieškovei. Išlaikymas yra priteistas už terminuotą laikotarpį, todėl iš esmės atsakovo ir jo šeimos narių turtinė padėtis nepablogės. Teisėjų kolegijos nuomone byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės teikti ieškovei teismo sprendimu priteistos paramos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą ieškovei.
Dėl proceso pažeidimo
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, be jokio pagrindo buvo aktyvus, pats rinko ieškovei A. Z. palankius įrodymus, teikė konsultacijas, įpareigojo ją patikslinti ieškinį ir kitaip aktyviai padėjo jai bylinėtis. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad byla dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal CPK XIX skyriaus nuostatas priskirtina prie šeimos bylų. CPK 375 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms. CPK 376 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šios kategorijos bylose iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį (CPK 377 straipsnis). Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą teismas šios kategorijos bylose privalo būti aktyvus. Todėl apelianto argumentai dėl teismo aktyvumo nagrinėjant bylą yra teisiškai nepagrįsti.
27. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš proceso dalyvių nepagrįstai pašalino išvadą teikiančią instituciją Vaiko teisių apsaugos skyrių, nors atsakovas teismo prašė to nedaryti dėl jo nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, interesų apsaugos. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo priteisimo ieškovei iš atsakovo, ginčo išsprendimas turės įtakos atsakovo nepilnamečių vaikų interesams, tačiau vaikus šioje byloje atstovavo jų įstatyminė atstovė – G. G., kuri buvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
28. Apeliantas taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškinys buvo tenkintas iš dalies, teismas turėjo atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas, patenkinta dalis turtinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo teismo buvo iš esmės patenkintas, o reikalavimai dėl išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors reikalaujama išlaikymo suma buvo teismo sumažinta, tačiau iš esmės teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iš ieškovės nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad nors trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais B. Z. reikalavimai yra atmesti, tačiau ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra patenkintas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš trečiojo asmens B. Z. atsakovui nepriteisti atsakovo turėtų išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
Dėl bylos baigties
30. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo klausimui taikytinas teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovei A. Z. ir trečiajam asmeniui B. Z. byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų. Į bylą pateikti įrodymai – 2017-04-05 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4123 ir 2017-04-05 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4121 patvirtinantys, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 99,59 Eur, o už trečiajam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 69,48 Eur. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo valstybei priteistina 169,07 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei ir trečiajam asmeniui išlaidų. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 169,07 Eur (šimtą šešiasdešimt devynis eurus 07 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei A. Z. ir trečiajam asmeniui B. Z. išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.