- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- e2A-1046-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04881-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orem“
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“ ieškinį atsakovei G. J. dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Orem“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės G. J. (toliau – atsakovė) 1 150 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos buvo atliktas 1 150 Eur sumos mokėjimo pavedimas atsakovei, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“. Minėtas mokėjimo pavedimas atsakovei atliktas nepagrįstai, kadangi atsakovė nebuvo suteikusi ieškovei paskolos, kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė turėtų prievolę grąžinti atsakovei 1 150 Eur, šalių nesiejo. Pastebėjusi neatitikimus buhalterijoje ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė į pranešimus nereagavo, su ieškove nebendradarbiavo, vengė grąžinti pervestas pinigines lėšas.
3. Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. birželio 13 d. ieškovė suteikė jai įgaliojimą Nr. 001 atstovauti bendrovei tvarkant visus su žirgais susijusius dokumentus bei sutartis. Minėto įgaliojimo pagrindu atsakovė 2018 m. liepos 4 d. ieškovės naudai iš ūkininkės R. M. įgijo žirgą už 484 Eur. Atsakovė už žirgą pardavėjai sumokėjo savo piniginėmis lėšomis. Žirgas buvo nupirktas Rietavo savivaldybėje, todėl jį reikėjo nugabenti į ieškovės nurodytą vietą Kretingos rajone. Teigė, kad už žirgo transportavimą atsakovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo apie 150 Eur. Taip pat nurodė, kad iš AB „Lytagra“ ieškovei pirko įvairių prekių, už kurias atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė pažymėjo, kad 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu ieškovė atlygino jai faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su žirgo pirkimu, transportavimu ir kitų prekių pirkimu, tačiau atsakovei nėra žinoma, kodėl mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Atsakovė nėra apmokėjusi ieškovės išlaidų iš savo asmeninių piniginių lėšų. Pažymėjo, jog nors atsakovė perkant žirgądalyvavo kaip ieškovės įgaliotoji atstovė, sudarė žirgo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau už žirgą sumokėjo ieškovė, taip pat ieškovė sumokėjo už žirgų transportavimą bei jų išlaikymą. Atsakovės nurodytos prekės iš AB „Lytagra“ buvo įgytos už ieškovės pinigines lėšas, o įsigyjant šias prekes atsakovė dalyvavo tik dėl to, jog šios prekės buvo skirtos jos asmeniniam naudojimui. Pažymėjo, kad atsakovė nebuvo ieškovės darbuotoja, todėl ji negali pretenduoti į piniginių lėšų grąžinimą pagal avansinę apyskaitą. Ieškovė teigė, kad atsakovė suklaidino ieškovės buhalterę dėl neva tarp šalių sudarytos paskolos sutarties, pažadėjo kitą dieną šią sutartį pateikti ir primygtinai reikalavo pervesti tariamoje paskolos sutartyje nustatytą 1150 Eur sumą. Ieškovės buhalterė pasitikėdama atsakove atliko atsakovės prašomą mokėjimo pavedimą, tačiau, siekdama ateityje išvengti nesusipratimų, mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai paskolos grąžinimas. Ieškovės įsitikinimu, paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo, ieškovės finansinė padėtis yra gera, ji turi pakankamai apyvartinių lėšų, todėl neturėjo poreikio skolintis piniginių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė 1150 Eur pinigines lėšas įgijo be pagrindo.
5.2. Aplinkybę, kad atsakovė, veikdama pagal suteiktą įgaliojimą, atstovavo ieškovei tvarkant su žirgų įsigijimu susijusius klausimus, patvirtino ir pati atsakovė bei ieškovės atstovas G. U.. Ši aplinkybė taip pat nustatyta ir ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis.
5.3. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė nebuvo ieškovės darbuotoja ir ieškovė nebuvo suteikusi jai paskolos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šalių nesiejo teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė įgijo 1150 Eur pinigines lėšas.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. liepos 24 d. 1150 Eur mokėjimo pavedimas atsakovei buvo atliktas nepagrįstai, jai suklaidinus mokėjimo pavedimą atliekančią įmonės darbuotoją, vertintinos kaip nepagrįstos.
5.5. Labiau tikėtina, kad 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimas buvo atliktas tarp šalių susiklosčiusių atstovavimo teisinių santykių pagrindu, todėl šis klausimas spręstinas vadovaujantis ne CK 6.237 straipsnio nuostatomis, reiškiant reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, o vadovaujantis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis atstovavimo teisinius santykius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus pirmojo reikalavimo – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu atsakovė turtą gavo, kokiu pagrindu kyla prievolė šį turtą grąžinti ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų CK 6.237 straipsnio taikymui būtinų sąlygų, nepagristai nesprendė, kokiu pagrindu kyla prievolė atsakovei gražinti iš ieškovės gautus 1150 Eur, ir tai nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
6.3. Pinigus už žirgą sumokėjo G. Ū., o ne atsakovė, tačiau teismas dėl šių aplinkybių teismo sprendime nepasisakė.
6.4. Byloje esantis rašytinis ūkininkės R. M. 2018 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimas ir teismo posėdžio metu G. Ū. duoti paaiškinimai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji iš savo piniginių lėšų sumokėjo už žirgą 484 Eur.
6.5. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pirko iš savo piniginių lėšų ieškovei priklausančių žirgų priežiūrai reikalingas prekes.
6.6. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsakovė kaip įgaliotas asmuo turėjo išlaidų, kurios buvo būtinos ir susijusios su pavedimo vykdymu ir kad šias išlaidas privalo atlyginti ieškovė.
6.7. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų, nenustatinėjo visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nepadarė teisinių išvadų ir nenustatė visų teisinių (juridinių) faktų, kurie turi esminės reikšmės taikant materialinės teisės normas ginčo teisiniams santykiams.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu ieškovė atlygino atsakovei faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su žirgo pirkimu, transportavimu ir kitų prekių pirkimu, tačiau atsakovei nėra žinoma, kodėl mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“.
7.2. Vien aplinkybė, jog ieškovė mokėjimo paskirtyje nurodė „paskolos grąžinimas“, o bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, jog tarp jų paskolinių santykių nebuvo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė iš ieškovės 1150 Eur gavo nepagrįstai.
7.3. Teismo nustatytos aplinkybės rodo, jog pati atsakovė niekaip nesuklaidino ieškovės, ieškovės faktinis vadovas G. Ū., kuris sprendė visus su įmonės valdymu susijusius klausimus, taip pat ir dėl įmonės atliekamų mokėjimų, kaip patvirtino liudytoja S. Š., davė pavedimą atlikti atsakovei mokėjimo pavedimą nurodant mokėjimo paskirtį – „paskolos grąžinimas“.
7.4. Ieškovei atliekant mokėjimo pavedimą atsakovei, jas siejo teisiniai santykiai, o būtent 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimas buvo atliktas tarp šalių susiklosčiusių atstovavimo teisinių santykių pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
7.5. Teismas išnagrinėjęs bylą pagrįstai nusprendė, jog visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovė atsakovei pervedė pinigus atstovavimo teisinių santykių pagrindu, o ne kuriuo nors kitu tikslu.
7.6. Konstatavus, jog šalis siejo atstovavimo teisiniai santykiai, ir paneigus ieškovės įrodinėtą aplinkybę, jog ieškovės buhalterė atliko atsakovei mokėjimą, kadangi ji tariamai buvo suklaidinta atsakovės, teismas teisingai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimas buvo atliktas tarp šalių susiklosčiusių atstovavimo teisinių santykių pagrindu.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl 1150 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. liepos 24 d. ieškovės vadovo pareigas ėjo A. R., nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. – S. Š., nuo 2018 m. gruodžio 11 d. – G. U.. 2018 m. birželio 13 d. ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteikė atsakovei įgaliojimą Nr. 001 atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius klausimus ir sutartis. 2018 m. liepos 24 d. iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos buvo atliktas 1150 Eur sumos mokėjimo pavedimas atsakovei, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“.
12. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatytos visos CK 6.237 straipsnio taikymui būtinos sąlygos.
13. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs visų CK 6.237 straipsnio taikymui būtinų sąlygų, nepagristai nesprendė, kokiu pagrindu kyla prievolė atsakovei gražinti iš ieškovės gautus 1150 Eur, ir tai nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taip pat pažymima, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
15. Kaip byloje nustatyta, ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteikė atsakovei įgaliojimą Nr. 001 atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius klausimus ir sutartis. Nors ieškovė 2018 m. liepos 24 d. atlikto mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė „paskolos grąžinimas“, tačiau abi šalys patvirtino, kad tarp jų paskolos sutarties sudarytos nėra ir šalių nesieja sutartiniai paskolos santykiai. Taigi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo atstovavimo teisiniai santykiai.
16. CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo pareiga pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-470-701/2016, 18 punktas).
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo iš ieškovės ginčijamą pinigų sumą – 1150 Eur, taigi byloje atsakovė turėjo pareigą įrodyti jai pervestos 1150 Eur sumos panaudojimą ieškovės reikmėms (CPK 178 straipsnis).
19. Atsakovė teigė, kad jog 2018 m. birželio 13 d. įgaliojimo pagrindu 2018 m. liepos 4 d. ieškovei iš ūkininkės R. M. įgijo arklį (žirgą) už 484 Eur. Atsakovė už žirgą pardavėjai sumokėjo savo piniginėmis lėšomis. Tačiau byloje yra 2018 m. rugsėjo 14 d. ūkininkės R. M. paaiškinimas, kuriame ji patvirtina, kad UAB „Orem“ atstovas pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo grynaisiais, o ant kasos pajamų orderio pasirašė G. J., nors ji faktiškai pinigų nemokėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino ir teismo sprendime dėl jų nepasisakė.
20. Taip pat atsakovė teigė, kad ieškovės naudai įgijo iš AB „Lytagra“ įvairių prekių, už kurias atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, tačiau atsakovė į bylą pateikė tik AB „Lytagra“ elektroniniu paštu siųstą laišką, kuriame ji nurodo, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. ji pirko prekes ir išrašė sąskaitas faktūras, kurias pasirašė G. J., prašo AB „Lytagra“ pateikti šių sąskaitų kopijas, tačiau, bylos duomenimis, šių sąskaitų AB „Lytagra“ atsakovei nepateikė, teismas šių duomenų iš AB „Lytagra“ taip pat neišreikalavo.
21. Iš ieškovės į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų iš AB „Vilniaus Lytagra“ matyti, kad 2018 m. birželio 22 d. UAB „Orem“ pirko prekių už 267,43 Eur, 2018 m. liepos 25 d. pirko prekių už 121,38 Eur, tačiau iš šių duomenų negalima daryti išvados, kad šias prekes už savo lėšas pirko G. J. (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Atsakovė teigė, kad žirgas buvo nupirktas Rietavo savivaldybėje, todėl jį reikėjo nugabenti į ieškovės nurodytą vietą Kretingos rajone. Už žirgo transportavimą atsakovė savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo apie 150 Eur, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).
23. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovei pervestų lėšų panaudojimu, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui tikslinga pasiūlyti šalims pateikti įrodymus ir aiškintis aplinkybes, susijusias su ieškovės atsakovei pervestų 1150 Eur lėšų panaudojimu, tai yra pašalinti prieštaravimus dėl 484 Eur sumokėjimo ūkininkei R. M. už žirgą, aiškintis aplinkybes, susijusias su atsakovės prekių pirkimu ieškovei nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. iš AB „Lytagra“, taip pat siūlyti atsakovei pateikti įrodymus apie išlaidas, susijusias su ieškovei priklausančio žirgo nugabenimu iš Rietavo r. į Kretingos r.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.