- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-2585-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01085-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- G. G., A. G.
- Trečiasis asmuo
- R. T., V. B., A. B., T. G., P. K., E. S., R. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovams G. G., A. G., tretiesiems asmenims R. T., V. B., A. B., T. G., P. K., E. S., R. B. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu ir savavališkos tvoros statybos miško ūkio paskirties žemės sklype padarinių pašalinimo bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovus G. G. ir A. G. netrukdyti ieškovei M. P. naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu – statybiniu vagonėliu, pastatytu 123/745 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., dalyje; 2) įpareigoti atsakovus savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą miško ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)., bei sutvarkyti statybvietę po tvoros konstrukcijų šalinimo darbų; 3) atsakovams nurodytu terminu neišmontavus tvoros miško ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), leisti ją išmontuoti bei sutvarkyti statybvietę po tvoros konstrukcijų šalinimo darbų ieškovei M. P. savo nuožiūra atsakovų G. G. ir A. G. sąskaita; 4) iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 350 Eur dydžio nuostolius už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – netrukdyti patekti prie 123/745 miško ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies ir prie turto – statybinio vagonėlio apkalto lentomis, esančio šio miško sklypo dalyje, bei sudaryti galimybę naudotis šiuo nurodytu turtu. Prašymą grindė tuo, kad:
2.1. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 123/745 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Jame yra įsiterpęs namų valdos paskirties žemės sklypas, kurį iš visų pusių juosia miško ūkio paskirties žemės sklypas. Namų valdos naujieji savininkai (atsakovai) ieškovės naudojamoje ir valdomoje miško sklypo dalyje su ieškovei nuosavybės teise priklausomais statiniais pastatė tvorą pagal nepatvirtintus ir neregistruotus Nekilnojamojo turto registre kadastrinius matavimus;
2.2. pastatyta tvora trukdo ieškovei patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. statybinio vagonėlio apkalto lentomis, esančio miško sklypo dalyje, ir juo naudotis, taip pat trukdo patekti ir naudotis ieškovei priklausančia miško sklypo dalimi, kurią ieškovė nuolat naudojo ir valdė. Ieškovė su 2024 m. birželio 21 d. pretenziją dėl kliūčių pašalinimo kreipėsi į atsakovus, prašė išmontuoti/išardyti savavališkai pastatytas tvoros konstrukcijas ieškovės naudojamoje ir valdomoje miško sklypo dalyje, nepadarant žalos sklypui, ir sutvarkyti statybvietę po tvoros konstrukcijų šalinimo darbų iki 2024 m. birželio 27 d. bei taip pat atlyginti ieškovės patirtus nuostolius už antstolio bei advokato paslaugas, tačiau atsakovai iki šios dienos nėra pašalinę kliūčių, kurios trukdo naudoti ir valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto bei miško sklypo dalį, t. y. neišmontavo/neišardė savavališkai pastatytos tvoros konstrukcijų ieškovės naudojamojoje ir valdomojoje miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalyje;
2.3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyrius skyrė atsakovams privalomąjį nurodymą pašalinti tvorą iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. dalyje, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastre registruotu miško žemės plotu ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės aktuose nustatyta kompetencija. Atsakovai privalomąjį nurodymą įvykdė ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. nurodytos tvoros dalį pašalino, tačiau toks pažeidimo pašalinimas nėra tiesiogiai susijęs su tvoros dalimi, kuri ir toliau trukdo ir neleidžia ieškovei patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio turto – miško sklypo dalies ir statybinio vagonėlio apkalto lentomis, esančio miško sklypo dalyje bei juo naudotis, jį tvarkyti ir prižiūrėti, jame būti ir leisti laiką, pasiimti daiktus iš statybinio vagonėlio ir kt.;
2.4. Aplinkos apaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Mišų kontrolės departamentas pažymėjo, kad ribų tarp valdų nustatymas ir tikslinimas nėra jo kompetencijoje, todėl turėtų būti taikoma prašoma laikinoji apsaugos priemonė.
Atsiliepimas
3. Atsakovai G. G. ir A. G. pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas bei kitos paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Šalims priklauso po 123/475 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklausantis žemės sklypas visomis kraštinėmis ribojasi su miškų ūkio paskirties žemės sklypu;
3.2. atsakovams priklausančiame žemės sklype savavališkai pastatytas statybinis vagonėlis, nors faktiškai jokios statybos nevyksta. Statybinio vagonėlio naudotojai nuolat pažeidžia atsakovų nuosavybės teises ir savavališkai naudojasi atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, todėl siekdami apsaugoti savo privačią nuosavybę nuo trečiųjų asmenų neteisėto naudojimosi atsakovams priklausančiu žemės sklypu, atsakovai sklypą aptvėrė tvora;
Šalies argumentai
3.3. ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinio dalyku, t. y. tiek ieškiniu, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma įpareigoti netrukdyti ieškovei naudotis statybiniu vagonėliu ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalimi, kuriame anot ieškovės stovi statybinis vagonėliais, tačiau prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos ir ginčo šalių padėtį;
3.4. ieškovė nepagrindė atsakovų tariamo nesąžiningumo. Iš ieškovės pateiktų ir aptartų dokumentų matyti, kad atsakovai gerbia Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus ir savalaikiai vykdo teisėtus valdžios institucijos nurodymus. Ieškovė niekaip nepagrindė, kaip nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės prašymą. Nors ieškinys, atsakovų įsitikinimu, nepagrįstas, svarstant hipotetiškai, ieškinio patenkinimo atveju ieškovės reikalavimus būtų galima įvykdyti po sprendimo įsiteisėjimo ir sprendimo vykdymas niekaip nebūtų apsunkintas;
3.5. ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog yra vagonėlio savininkė, tik deklaratyviai teigė, jog vagonėlis yra neva nekilnojamasis daiktas ir ji yra šio vagonėlio savininkė. Statybinis vagonėlis yra kilnojamasis daiktas ir nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų turimomis žiniomis vagonėlio valdytojas ir savininkas yra J. I., o ne ieškovė. Ieškovei neįrodžius, kad ji yra vagonėlio savininkė, nenurodžius, kokiu pagrindu ji įgijo nuosavybės teises, ieškinio reikalavimai vertintini kaip tikėtinai nepagrįsti, kas taip pat sudaro pagrindą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
3.6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento rašte nustatyta, kad vagonėlis pastatytas ne miškų ūkio paskirties žemės sklype, bet privačiame atsakovų žemės sklype, todėl ieškovės prašymas neturi dalyko. Atsakovai nėra aptvėrę ir niekaip netrukdo naudotis miškų ūkio paskirties žemės sklypu jokioje šio žemės sklypo dalyje, o ieškovė, reikalaudama netrukdyti patekti prie 123/745 dalies miškų ūkio paskirties žemės sklypo, tinkamai neapibrėžė, kuria konkrečiai sklypo dalimi prašoma netrukdyti naudotis. Šalys kartu su kitais asmenimis yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiai, šiame žemės sklype nėra nustatyta naudojimosi tvarka ir ieškovės dalis sklype nėra identifikuota, todėl prašomas nustatyti įpareigojimas leisti naudotis ieškovei priklausančia idealiąja miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalimi yra neįmanomas įgyvendinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės M. P. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus, nurodytas faktines aplinkybės bei joms pagrįsti pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, priešingai nei atsiliepime nurodo atsakovai, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pagal ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus ieškinys galėtų būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu, o palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja. Taigi, laikė esant egzistuojančią pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
7. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos - grėsmės, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), teismas vadovavosi teismų praktikoje įtvirtintais kriterijais, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl šios antrosios sąlygos egzistavimo.
8. Teismas laikė, jog prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė jokių duomenų, kaip nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas vykdyti ateityje, taip pat nenurodė ir kokie faktiniai duomenys ar kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų esamą ar būsimą grėsmę, galimą atsakovų nesąžiningumą. Pažymėjo, kad iš ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių bei prie jo pridėtų įrodymų nustatyta, jog atsakovai vykdydami valstybės institucijos privalomąjį nurodymą 2024 m. rugpjūčio 9 d. pašalino tvorą iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastre registruotos miško žemės, kas patvirtina, kad atsakovai tinkamai ir laiku vykdo valstybės institucijų sprendimus, o vien ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, kad atsakovai neįvykdė jos 2024 m. birželio 21 d. pretenzijos, esant tarp šalių iškilusiam ginčui, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovai turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
9. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nevaržomai naudotis sklypu bei jame esančiu turtu, net ir tuo atveju, jei ieškovės ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, niekaip nedarytų įtakos šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui, kadangi tokio teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Laikė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė skirta būsimo galimai ieškovei palankaus šioje byloje teismo sprendimo vykdymui užtikrinti ir spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju yra reali grėsmė, jog galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas.
10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė faktiškai atkartoja vieną iš ieškinio reikalavimų (pirmą reikalavimą). Nurodė, kad šioje bylos stadijoje teismas negali iš anksto pasisakyti dėl bylos esmės, pripažįstant, jog atsakovai atlieka neteisėtus veiksmus, kadangi tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, taip pat pagrindiniams civilinio proceso principams. Teismo vertinimu, nors nagrinėjant civilinį ginčą gali būti taikomos ir tokios apsaugos priemonės, kurios gali sutapti su ieškinio reikalavimu, tačiau tokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos išimtiniais ir ypatingais atvejais, t. y. tik tuo atveju, kai jų netaikius teismo sprendimo vykdymas gali esmingai pasunkėti, nes tokiu atveju ieškovas savo reikalavimų patenkinimą de facto gautų anksčiau nei yra išnagrinėjama byla, bei tokias priemones taikant ieškinio nagrinėjimo stadijoje, ieškovas gautų ieškinio reikalavimo patenkinimą de facto anksčiau, nei teismui taptų žinomos visos bylos aplinkybės, reikalingos sprendimui priimti. Karu pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės, jei jos būtų taikomos, turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovei priklausantis statybinis vagonėlis pastatytas atsakovams priklausančiame namų valdos sklype, kadangi jis pastatytas miško sklypo dalyje, kurią atsakovai neteisėtai atitvėrė ir paskyrė prie namų valdos ribos. Be to, ieškovės statiniai stovi miško ūkio paskirties žemės sklype, tačiau nepatenka į miško teritoriją;
11.2. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, jų tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nors atsakovai dalį tvoros miško sklypo dalyje pašalino, tačiau atsakovų likusi pastatyta tvoros dalis ir toliau trukdo bei neleidžia ieškovei patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio turto, juo naudotis, jį tvarkyti ir prižiūrėti bei leisti jame laiką. Atsakovai savavališkai ir piktybiškai trukdo ieškovei naudotis savo turtu, o pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas faktines aplinkybes, pernelyg siaurai aiškino CPK 145 straipsnyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus bei paskirtį.
12. Atsakovai atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
12.1. kitos paskirties žemės sklypo planas parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovai yra užtvėrę miškų ūkio žemės sklypą. Statybinio vagonėlio tikrasis valdytojas ir savininkas, atsakovų žiniomis, yra ne ieškovė, naudotojai nuolat pažeidžia atsakovų nuosavybės teises ir savavališkai naudojasi sklypo dalimi, todėl, siekiant būtino saugumo, sklypas aptvertas tvora;
12.2. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio reikalavimais, kai tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Taigi, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra prevencinis ieškinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis), kadangi prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Tuo tarpu ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodė, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų būti pateisinamas. Taigi vien šiuo aspektu atmestinas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
Šalies argumentai
12.3. ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra suderinamos su laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtimi. Pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Tuo tarpu ieškovės pateikti ir aptarti dokumentai patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovai geranoriškai vykdo valstybės institucijų nurodymus. Ieškovė nepagrindė atsakovų tariamo nesąžiningumo. Taip pat Ieškovė niekaip nepagrindė, kaip nepritaikius prašomų priemonių teismo pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas teismo sprendimo vykdymas. Tai yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
12.4. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė neįrodinėja, kaip sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas, taip pat nenurodo kaip bent hipotetiškai įmanoma apsunkinti sprendimo vykdymą pagal pareikštus ieškinio reikalavimus;
12.5. ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų tikėtinumo. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), tačiau nenurodo jos nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ir jo neįrodinėja, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog statybinis vagonėlis priklauso ieškovei nuosavybės teise. Kadangi ieškovė neįrodo esanti vagonėlio savininkė, nenurodo, kokiu pagrindu įgijo nuosavybės teises, ieškinio reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Atitinkamai nėra ir pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo;
12.6. ieškovė reikalavimą reiškia remdamasi nurodydama klaidingus duomenis, jog statybinis vagonėlis stovi miškų ūkio sklype, kai tuo tarpu statybinis vagonėlis stovi atsakovams priklausančiame sklype. Taigi, iš atsakovų reikalaujama neįmanomo dalyko įgyvendinimo. Ieškovės prašomas įpareigojimas „netrukdyti“ naudotis vagonėliu yra pernelyg abstraktus ir taikant tokias laikinąsias apsaugos priemones kiltų naujų ginčų dėl įpareigojimų apimties. Statybinis vagonėlis yra kilnojamas daiktas, todėl jei ieškovė jį ketina iškelti, atsakovai tam neprieštarauja;
12.7. laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas netrukdyti patekti prie 123/745 miškų ūkio sklypo dalies yra nepagrįstas, kadangi nėra tinkamai apibrėžta konkreti miškų ūkio sklypo dalis, kuria prašoma netrukdyti naudotis. Miškų ūkio sklypas visų bendraturčių valdomas bendrai, nėra nustatytų izoliuotų bendraturčių atskirai valdomų sklypo dalių, ieškovė kartu su atsakovais ir kitais asmenimis yra miškų ūkio sklypo bendraturtė, o naudojimosi tvarka ir ieškovės dalis nėra identifikuota sklype. Ieškovė šioje byloje taip pat neprašo nustatyti naudojimosi žeme tvarkos. Įvertinus tai, prašomas nustatyti įpareigojimas leisti naudotis ieškovei priklausančia idealiąja miškų ūkio sklypo dalimi yra neįmanomas įgyvendinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo ir rašytinių paaiškinimų
16. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2024 m. liepos 11 d. raštą Nr. 2D-15482 bei 2024 m. rugpjūčio 23 d. raštą dėl numatomo patikrinimo Nr. 2D-18989. Atsakovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia Kadastro žemėlapio kopiją ir pranešimą policijai. Šiais papildomais rašytiniais įrodymais remiasi aptardami faktines aplinkybes. Taip pat atsakovai pateikė papildomus rašytinius įrodymus – duomenis apie įregistruotus kadastrinius matavimus, nurodo, jog tokie įrodymai buvo gauti tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti argumentuotą prašymą, patvirtinantį poreikį jam taikyti šią išimtį iš bendrosios taisyklės.
20. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas atskiras procesinis klausimas – laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas. Tuo tarpu tiek ieškovės, tiek atsakovų teikiami papildomi rašytiniai įrodymai susiję su atitinkamomis faktinėmis aplinkybės bei jų vertinimu, įrodinėjant aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku, kas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šiuo atveju nėra vertinama. Faktines aplinkybes grindžiantys įrodymai ir vertinimas atliekamas sprendžiant kilusį ginčą iš esmės, todėl šiuo atveju tiek ieškovės, tiek ir atsakovų teikiami rašytiniai įrodymai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teisinės reikšmės neturi. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės ir atsakovų teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Kartu pažymėtina, jog šie įrodymai, esant poreikiui, gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, kuris nagrinėja kilusį ginčą ir atlieka išsamų įrodymų vertinimą.
21. CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama.
23. Apeliantė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais iš esmės siekiama papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais. Kaip minėta, bylos apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės prašyme nurodytus rašytinius paaiškinimus, kaip atskirojo skundo papildymą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, laikė, jog ieškinio reikalavimas prima facie (liet. preliminariai) nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir vertino esant tikėtiną aplinkybę, jog pagal preliminarų vertinimą galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, t. y. laikė egzistuojant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinąją sąlygą, t. y. ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminarus) pagrįstumas. Nors atsakovai teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą kelia klausimą dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos nustatymo, nepritardami pirmosios instancijos teismo argumentams, tačiau pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teisme ginčo ribas apibrėžia atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, byla apeliaciniame teisme nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl, ieškovei atskirajame skunde nenurodant argumentų dėl ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimu. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Todėl, priešingai nei teigia atsakovai, į jų argumentus, ieškovės toks pasirinktas jos galimai pažeistų teisių gynimo būdas, bei tai, ar ieškovės teisės naudotis statybiniu vagonėliu ir jai priklausančia miškų ūkio sklypo dalimi iš tiesų pažeistos, bus atsakyta tik išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės.
26. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
27. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.).
28. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės – egzistavimo.
30. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nenurodė jokių duomenų ir kartu nepagrindė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas įvykdyti ateityje. Tokių argumentų apeliantė nenurodė ir pateiktame atskirajame skunde. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantė akcentuoja aplinkybę, kad dėl atsakovų pastatytos ir likusios nepašalintos tvoros miško sklypo dalyje ieškovė negali patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio turto, juo naudotis, jį tvarkyti ir prižiūrėti bei leisti jame laiką, tačiau šie argumentai iš esmės sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalį, bet ne pagrindžia grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasunkės arba pasidarys neįmanomas įvykdyti, aplinkybę. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde neužsimena apskritai apie aplinkybes, kurios galimai apsunkintų būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje ar padarytų apskritai jį neįmanomą įvykdyti. Byloje taip pat nėra, o ieškovė nenurodo ir faktinių duomenų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų galimą sprendimo neįvykdymo riziką, kuri ir turi būti vertinama sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
31. Teismų praktikoje grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui siejama su atsakovo elgesiu – siekiu išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).
32. Byloje esantys duomenys ar apeliantės argumentai nesudaro pagrindo atsakovus ar jų veiksmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste vertinti kaip galimai nesąžiningus. Kaip minėta, apeliantė teigia, jog atsakovai tvorą aptvėrė nepagrįstai, tokiu būdu apribojo jos galimybę naudotis statybiniu vagonėliu bei jai priklausančia miško slypo dalimi, tačiau šie argumentai, kaip jau minėta, susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės ir nepagrindžia galimo atsakovų nesąžiningumo. Atsakovų nesąžiningumo nepagrindžia ir apeliantės teiginiai, jog ieškovės teikta pretenzija atsakovams nėra įvykdyta ir galimai ieškovei kliudanti naudotis statybiniu vagonėliu bei jai priklausančia miško sklypo dalimi tvoros dalis nėra pašalinta, kadangi tai, be kita ko, vėlgi sudaro nagrinėjamo ginčo pagrindą. Kita vertus, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovai įvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus privalomąjį nurodymą pašalinti tvorą iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., pašalino 2024 m. rugpjūčio 9 d. tvorą iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastre registruotos miško žemės, kas paneigia aplinkybę, jog atsakovai turi ketinimų nesąžiningais veiksmais išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo. Taigi, apibendrinant laikytina, jog apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme nepagrindė atsakovų nesąžiningumo kaip grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.
33. Pritartina ir teismo argumentui, jog ieškovės reikalavimas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nevaržomai naudotis sklypu bei jame esančiu turtu, net ir tuo atveju, jei ieškovės ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, niekaip nedarytų įtakos šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui. Iš tiesų, tokio teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė skirta būsimo galimai ieškovei palankaus šioje byloje teismo sprendimo vykdymui užtikrinti.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas, teigiant jog nepagrįstai kliudoma naudotis turtu, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
35. Kiti apeliantės atskirajame skunde ir atsakovų atsiliepime išdėstyti argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako ir nevertina.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nėra galimas. Todėl vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.