- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- e1-910-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17402-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- E. V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį; skirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda; skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus bei turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią piniginių sumą – 730 Eur;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį; skirta galutinė bausmė – 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda; skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) penkerius metus bei turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. V. 2022 m. gegužės 17 d. apie 23.40 val. Elektrėnų sav., magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 29 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – 2,28 promilės.
2. Be to, E. V. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam dvejų metų laikotarpiui, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, taip pat žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam penkerių metų laikotarpiui, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, būdamas pasirašytinai supažindintas su numatyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, tyčia, piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2022 m. gegužės 17 d. apie 23.40 val. magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 29 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
4. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už jų nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
6. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo, esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau naujausioje teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021).
7. Kaltinamojo E. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
7.1. Kaltinamasis E. V., 2022 m. gegužės 18 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad nuo 2022 m. gegužės 13 d. kasdien vartojo alkoholį, suvartodavo maždaug du butelius 0,5 l talpos degtinės. Turi priklausomybę alkoholiui. Neprisimena, kokiu laikotarpiu nuvyko į jo mamai nuosavybės teise priklausančią sodybą, neturinčią tikslaus adreso, t. y. (duomenys neskelbtini). Į sodybą važiavo automobiliu „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo klasiokui V. S.. Į minėtą sodybą išvyko kartu su draugais – J. ir S.. Minėtą automobilį vairavo jis. 2022 m. gegužės 17 d., būdamas minėtoje sodyboje, kartu su minėtais draugais vartojo alkoholį. Kokį kiekį alkoholio suvartojo, negali nurodyti, tačiau kiekis buvo didelis. Nuo suvartoto alkoholio jis jautėsi normaliai, bet suvokė, kad yra nuo jo apsvaigęs. Kadangi ruošėsi savo gimtadieniui, todėl su minėtais draugais nusprendė grįžti į namus, (duomenys neskelbtini). Todėl jis (tikslaus laiko neprisimena, tačiau tai buvo šviesus paros metas) sėdo į automobilio „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą, J. – į priekinę keleivio vietą, o S. – į galinę keleivio vietą. Niekas iš asmenų neprieštaravo dėl to, kad jis vairuoja neblaivus, asmenys taip pat buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, kelionės metu konfliktavo. Išvažiavus iš minėto kaimo, jie važiavo per (duomenys neskelbtini)., po ko apylankos keliu važiavo iki magistralė. Įvažiavęs į magistralės kelią Vilnius–Kaunas, važiavo Vilniaus kryptimi. Jam važiuojant ties Rykantų kaimo teritorija (magistralės keliu), sugedo automobilis – dingo trauka, dėl ko jis įsijungęs avarinį signalą lėtai važiavo kelkraščiu iki to momento, kai išgirdo bei pastebėjo įspėjamuosius policijos garso ir šviesos signalus, dėl ko sustojo. Policijos pareigūnams priėjus, jie pasiteiravo, kas atsitiko, jis jiems paaiškino, kad sugedo automobilis, galimai kuro filtras, nes automobilis važiavo lėtai. Policijos pareigūnams pasiteiravus, ar jis vartojo alkoholį, jis prisipažino, kad vartojo, dėl ko jam alkotesterio matuokliu buvo patikrintas neblaivumas. Pirmo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2,25 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Kiek truko kelionė nuo sodybos iki įvykio vietos, negalėjo pasakyti. Jis suvokė, kad automobilį vairuoja neblaivus ir to norėjo. Vairuotojo pažymėjimo neturi – jį prarado dėl to, kad anksčiau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip pat teismo nutartimi jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, laikotarpis nėra pasibaigęs.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Kaltinamasis E. V. 2022 m. birželio 3 d. įtariamojo apklausos metu papildomai parodė, kad ankstesnės apklausos metu nurodė, jog transporto priemonė „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo draugui V. S., kadangi jis suvokė atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos bei aplinkybę, kad automobilį iš jo gali konfiskuoti, ir to nenorėjo. Iš tiesų minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jam, tikslaus laikotarpio, kada jį įsigijo iš V. S., negali nurodyti, kadangi neprisimena. Kitas aplinkybes, dėl ko vairavo transporto priemonę nurodytą dieną, nurodė pirminės apklausos metu. Dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonę – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikė, vis tiek, turėdamas asmeninių reikalų, vairavo transporto priemones daug kartų – tiek būdamas blaivus, tiek ir būdamas neblaivus. Po neilgo laiko tarpo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu jam penkerių metų laikotarpiui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas iki šiol nėra pasibaigęs, tačiau po nurodyto teismo sprendimo jis vis tiek vairavo automobilį – tiek būdamas blaivus, tiek ir būdamas neblaivus. Tiek pirmu, tiek antru atveju, į jį kreipėsi probacijos tarnyba, jis buvo pasirašytinai supažindintas su numatyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės esmę, pažeidimo atsakomybę suvokė, tačiau visais atvejais vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kiek iš viso kartų yra vairavęs, negali nurodyti, tačiau daug ir dažnai. Dažnai važiavo slapstydamasis, manydamas, kad nebus sustabdytas policijos pareigūnų, kartais važiuodavo nuošaliais keliais, miškais ir pan.. Po 2022 m. sausio 17 d. teismo sprendimo priėmimo, vairuodamas automobilį, visais atvejais važiuodavo savo automobiliu „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitų automobilių nevairavo. Visais atvejais važiavo vienas. Jo pažįstami yra matę jį planuojantį važiuoti ir važiuojantį, dėl ko sakydavo jam nevažiuoti, tačiau į jų nurodymus jis nekreipdavo dėmesio, važiuodavo, elgdavosi savanaudiškai. Važiuodamas neblaivus suvokė, kad dėl jo elgesio gali kilti padariniai, tačiau tikėjosi jų išvengti. Turi priklausomybę alkoholiui. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų ir nevairuoti kelių transporto priemonių. Sutinka ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.
7.3. V. S. liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra buvęs transporto priemonės „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas. Minėtą transporto priemonę jis 2022 m. gegužės 9 d. pardavė savo draugui E. V., kadangi ja apie pusę metų laiko nesinaudojo. Kai E. V. įsigijo iš jo automobilį, jis jo vairuojančio nematė. Kai automobilio savininku tapo E. V., jis yra matęs, kad minėta transporto priemonė stovėjo prie E. V. darbovietės.
7.4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Egidijaus Buivydavičiaus 2022 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. gegužės 17 d. apie 23.40 val., patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju Artūru Blaževičiumi, kelyje Vilniaus–Kaunas–Klaipėda, 29 kilometre, pastebėjo kelkraščiu lėtai važiuojantį automobilį „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais avarinės šviesos signalais. Sustabdžius minėtą automobilį, buvo nustatyta, kad jį vairavo E. V., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, nekoordinuotai judėjo, teigė, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko. Išlipęs iš transporto priemonės E. V. eiti tiesia linija nesugebėjo. Blaivumo tikrinimo metu 23.41 val. E. V. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, 2022 m. gegužės 18 d. 00.05 val. antro tikrinimo metu – 2,28 promilių neblaivumas. Apie neblaivų vairuotoją buvo pranešta Vilniaus apksr. VPK budėtojui, E. V. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. 2022 m. gegužės 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas – automobilis „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi kelkraštyje, Elektrėnų sav., magistraliniame kelyje A1 „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ kairėje pusėje, 29 kilometre. Automobilyje matomos dvi tuščios alaus „Kalnapilis“ skardinės ir tuščias stiklinis, 0,7 l talpos, degtinės butelis. Po apžiūros automobilis priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje.
7.6. 2022 m. gegužės 17 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, E. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija–pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. E. V. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ 7510 Nr. ARJK – 0070, patikros sertifikato Nr. 1660037 (galiojantis iki 2022 m. liepos 21 d.), pirmo tikrinimo metu 2022 m. gegužės 17 d. 23.41 val. E. V. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 2022 m. gegužės 18 d. 00.05 val. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas.
7.7. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S..
7.8. Iš liudytojo V. S. pateiktos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2022 m. gegužės 9 d. V. S. pardavė E. V. automobilį „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
7.9. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės I. Z. pranešimo duomenimis, 2021 m. gruodžio 13 d. į asmenų, kuriems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, duomenų registrą įtrauktas E. V., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Taip pat gautas ir antras nuosprendis, kurio pagrindu 2022 m. vasario 10 d. asmuo vėl buvo įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, duomenų registrą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo asmeniui uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, penkerius metus).
Žemesnės instancijos teismas
7.10. E. V. 2021 m. gruodžio 27 d. susisiekė, jis buvo supažindintas su BPP tvarka ir sąlygomis, 2021 m. gruodžio 28 d. jam buvo išsiųstas raštas Nr. 5S-20911 „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, minėtą raštą E. V. pasirašė 2022 m. sausio 17 d. ir jį grąžino. Gavus antrą baudžiamąjį įsakymą, asmeniui 2022 m. vasario 14 d. buvo išsiųstas raštas Nr. 8S-1622 „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, tačiau pasirašytas raštas nėra grąžintas.
7.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio duomenimis, E. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtu nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 11 d..
7.12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamojo įsakymo duomenimis, E. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtu baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d..
7.13. 2021 m. gruodžio 22 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-5099 kopijos duomenimis, E. V. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, kurio 4.6 punkte nurodyta, kad E. V. supažindintas su teismo paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo teisinėmis pasekmėmis; 5.3 punkte „Vykdymas ir pokyčiai“ nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 7 d. E. V. susisekė, buvo supažindintas su BP tvarka ir sąlygomis, raštas išsiųstas pasirašyti. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius pateikė 2021 m. gruodžio 28 d. E. V. siųstą pranešimą Nr. 5S-20911, kuriuo jam buvo pranešta, jog gautas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendis, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visas transporto priemonės dvejus metus. 2021 m. gruodžio 13 d. jis įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą ir, iki jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 10 d., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuos ir rinks reikiamą informaciją iš jo ir atitinkamų duomenų registrų apie paskirtos poveikio priemonės vykdymą. E. V. buvo informuotas, kad baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo metu jis privalo visą teismo skirtą laikotarpį nevairuoti transporto priemonių, pažymėta, kad, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės fakto nevykdymą, Vilniaus regiono skyrius kreipsis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Šiame rašte – skiltyje „susipažinau“, yra įrašas: E. V., parašas, 2022 m. sausio 17 d..
Žemesnės instancijos teismas
7.14. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimo duomenimis, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2022 m. vasario 14 d. E. V. siuntė pranešimą Nr. 8S-1622, kuriuo jam buvo pranešta, jog vykdymui yra gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti visas transporto priemonės penkerius metus. 2022 m. vasario 10 d. E. V. įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą ir, iki jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos, t. y. iki 2026 m. lapkričio 23 d., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuos ir rinks reikiamą informaciją iš jo ir atitinkamų duomenų registrų apie paskirtos poveikio priemonės vykdymą. E. V. buvo informuotas, kad baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo metu jis privalo visą teismo skirtą laikotarpį nevairuoti transporto priemonių, pažymėta, kad, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės fakto nevykdymą, Vilniaus regiono skyrius kreipsis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
8. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,28 promilių neblaivumas – kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; taip pat jis (žinodamas, kad jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė, būdamas pasirašytinai supažindintas su numatyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu) vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones) – kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.
9. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, skirti galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę – 50 parų arešto bausmę, taip pat skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – penkiems metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant E. V. priklausantį automobilį „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
10. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nesutinka su siūloma arešto bausme ir prašo jam skirti baudą.
12. Nors kaltinamasis nesutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – areštu, tačiau vien tai netrukdo užbaigti proceso teismo baudžiamuoju įsakymu (žr. 2015 m. birželio 1 d. Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu 9 punktą). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad galutinės bausmės skyrimas kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką yra išimtinai teismo diskrecija (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas šiuo atveju nenustatė BPK 423 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant byla turėtų būti perduodama nagrinėti teismo posėdyje. Taigi, vien tik kaltinamojo nesutikimas su bausmės rūšimi (areštu) nėra kliūtis užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
13. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
14. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam E. V. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); E. V. dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (pastaroji sunkinanti aplinkybė nenustatytina dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos)) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamasis jau yra du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jam buvo skirta bauda, kas leidžia spręsti, jog kaltinamajam skirtos švelnesnės rūšies bausmės, nesusijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, nepasiekė bausmės tikslų, kaltinamasis toliau sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas – vairuoja transporto priemones, būdamas neblaivus; kaltinamasis per trijų metų laikotarpį taip pat ne vieną kartą baustas ir administracine tvarka.
15. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės vidurkis – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant 75 parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – 30 parų arešto bausmę.
16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 75 parų arešto bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3.
17. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 18 d. 00.05 val. iki 2022 m. gegužės 18 d. 17.14 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, santykiu (1:1).
18. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
19. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
21. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkiems metams.
22. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
23. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
24. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
25. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
26. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
27. Bylos duomenimis, automobilis „V. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam E. V.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė Lietuvoje (su PVM) – 1 080 Eur.
28. Taigi, automobilis „V. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 080 Eur vertės), pripažintinas nusikalstamų veikų priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcingu padarytam nusikaltimui.
29. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „V. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
30. E. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.
E. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, E. V. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 18 d. 00.05 val. iki 2022 m. gegužės 18 d. 17.14 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, santykiu (1:1).
E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. gegužės 18 d.
Konfiskuoti E. V. priklausantį automobilį „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 1 080 Eur vertės.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
E. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, E. V. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba Kauno tardymo izoliatorių raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.