- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2-4625-1115/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03933-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- M. B., T. D., I. D.
- Advokatai
- Šarūnas Vegys, Zigmantas Benetis, Valerij Kuvšinčikov
dalyvaujant ieškovui R. B. (R. B.), jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, atsakovės M. B. atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. (R. B.) patikslintą ieškinį atsakovams M. B., T. D., I. D. (I. D.) dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovams M. B., T. D., I. D., kuriuo prašė:
1.1. nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą naudojimosi tvarką su atsakove M. B. dėl turto (duomenys neskelbtini): namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. atidalyti turtą – patikslintame ieškinyje nurodytus žemės sklypus su atsakove M. B., priteisti atsakovei asmeninėn nuosavybėn sklypus, išmokant kompensaciją ieškovui;
1.3. atidalyti turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti 1/6 dalį namo, priklausančio dalinės nuosavybės teise ieškovui, asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis atsakovei M. B., atsakovei T. D., atsakovui I. D.; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų M. B., T. D., I. D. piniginę kompensaciją 3 726,50 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. B. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovai T. D. ir I. D. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei M. B. iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš ieškovo priteisė valstybės naudai teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi pasiūlė atsakovei M. B. inicijuoti teismo ekspertizės dėl turto vertės atlikimą, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau ir VMI), nustatė jam terminą atsiliepimui pateikti.
Atsiliepimas
7. VMI pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
8.1.1. ieškovui skirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo patalpas: 1-4, plotas 28,80 m²; 1-5, plotas 12,64 m²; viso 41,44 m²;
8.1.2. M. B. skirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo patalpas: 1-1, plotas 9,40 m²; 1-3, plotas 20,65 m²; 1-7, plotas 13,05 m²; viso 43,10 m²;
8.1.3. Bendram naudojimuisi skirti šias gyvenamojo namo patalpas: 1-2, plotas 4,95 m²; 1-6, plotas 19,56 m²; 1-8, plotas 13,04 m².
8.2. Atidalyti ieškovui priklausančias turto dalis: ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,27 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,92 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,57 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,80 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove M. B., ir atsakovei M. B. priklausančias turto dalis: ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,92 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,80 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, o M. B. priteisti ieškovui priklausančias turto dalis: ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,27 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,57 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)
8.3. Priteisti iš atsakovės M. B. ieškovo naudai 115,00 Eur dydžio kompensaciją.
8.4. Atidalyti ieškovui priklausančią turto dalį 1/6 d. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais M. B., T. D., I. D., ir ieškovui priklausančią 1/6 d. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovams T. D., I. D., po ½ dalį 1/6 ieškovo namo dalies; o iš atsakovų T. D. ir I. D. ieškovui priteisti 3 900,00 Eur vertės kompensacija, po 1 950,00 Eur iš kiekvieno.
8.5. Priteisti valstybei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas.
Šalies argumentai
9. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad jam ir atsakovei M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka minėtu turtu maksimaliai sumažina galimybes kilti konfliktinėms situacijoms - asmeniniam naudojimuisi prašomos skirti gyvenamojo namo patalpos atskiros, izoliuotos ir išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ar apribotos. Dėl ieškovo prašomo turto atidalijimo varianto ieškinyje nurodoma, jog ieškovui ir atsakovei M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Pažymima, jog ieškovo pasiūlytą variantą atsidalinti išmokant jam kompensaciją bendraturtė M. B. atmetė. Ieškovas išmokėti kompensaciją bendraturtei M. B. nurodė neturintis galimybės, todėl vienintelis racionalus ir optimalus būdas išspręsti bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimą - visiškas daiktų atidalijimas, kaip geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Taigi atidalijus turtą pagal ieškovo siūlomą variantą, kiekvienam bendraturčiui atitenka po 2 sklypus, tik vienam bendraturčiui dėl kainų skirtumų reikia sumokėti kompensaciją už jam atitenkantį brangesnį turtą – 115,00 Eur. Dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo pažymėjo, jog name gyvena ir faktiškai juo naudojasi T. D. ir I. D.. Jiems tai pat nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, jog ieškovas turi mažą šio turto dalį, namo dalimis faktiškai nesinaudoja, ieškovas prašo atidalyti šį ieškovo turtą ir jam priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo priteisti atsakovams T. D. bei I. D. po ½ dalį ieškovo dalies, o iš atsakovų T. D. ir I. D. ieškovui priteisti 3 900,00 Eur kompensaciją (iš kiekvieno atsakovo po 1 950,00 Eur).
Atsiliepimas
10. Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį dėl reikalavimų atsakovei M. B. atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepime atsakovė M. B. pasisakydama dėl pirmojo reikalavimo – turto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodė, jog su reikalavimu nesutinka, nes ieškovas gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), yra pavertęs asocialių asmenų susirinkimo vieta, landyne. Ieškovas nemoka už komunalines paslaugas objekte, tai daro atsakovė M. B.. Šiuo konkrečiu atveju siūloma naudojimosi tvarka įtvirtintų prielaidas kilti konfliktams tarp bendraturčių, būtų neracionali, kadangi ieškovas turtu visiškai nesirūpina, tuo kelia pavojų (gaisras, užliejimas ir t.t.) visam namui. Nustačius konkrečias patalpas, į kurias gali patekti atsakovė, ieškovas turėtų teisę neleisti atsakovei pašalinti gedimų, pasirūpinti patalpomis esant tam poreikiui. Dėl antrojo reikalavimo – atidalyti turtą (duomenys neskelbtini), atsakovė M. B. nurodė, jog ji nesutinka su ieškovo siūlomu žemės sklypų atidalijimo būdu, nes jai nėra žinomos žemės sklypų vertės, o siekiant tokio atidalijimo, duomenis apie vertę į bylą turi pateikti ieškovas.
12. Atsakovai T. D. ir I. D. atsiliepimų į 2023 m. liepos 25 d. pateiktą patikslintą ieškinį nepateikė.
13. VMI nurodė palaikanti savo teiktame atsiliepime jau išdėstytą poziciją.
14. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Ieškovas papildomai pažymėjo, jog atsakovė, nesutikdama su ieškovo prašoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, nenurodė nei vieno argumento, kodėl tokia tvarka yra neracionali, taip pat atsakovė nepateikė savo pasiūlymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė, nesutikdama su žemės sklypų atidalinimu, nepateikė nei vieno teisinio argumento, kodėl ji negalėtų būti atidalyta tokiu būdu, kaip prašo ieškovas, nepateikė savo siūlomo atidalinimo varianto. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovės teiginiai, kad ieškovo nurodoma sklypų vertė yra netinkama, yra nepagrįsti, atsakovė nepateikė jokių tai galinčių pagrįsti įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bendros dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos nustatymo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik pagal įstatymą ar įstatymo pagrindu, arba teismo, jei tai būtina viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ar gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Nuosavybės teisė apsprendžia ir tam tikras savininko pareigas ir ji turi būti įgyvendinama nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių.
16. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011, kt.).
18. Pažymėtina, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019, kt.).
20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos. Ieškovas teigia, kad tarp šalių kyla konfliktinės situacijos, atsakovė M. B. (Namo bendraturtė) trukdo ieškovui naudotis Namu, atjungia jam elektrą.
21. Atsakovė M. B. su Namo naudojimosi tvarkos nustatymu nesutiko. Savo nesutikimą iš esmės grindė tuo, kad ieškovas Namą yra pavertęs landyne. Jis nemoka už komunalines paslaugas, tai daro atsakovė. Atsakovė pažymėjo, kad siūloma nustatyti naudojimosi Namu tvarka įtvirtintų prielaidas kilti konfliktams, būtų neracionali, nes ieškovas turtu nesirūpina ir kelia pavojų visam namui. Įtvirtinus naudojimosi tvarką, ieškovas turėtų teisę neleisti atsakovei pašalinti gedimų, pasirūpinti patalpomis, esant tam poreikiui. Be to, ieškovas ir taip Name gyvena vienas ir kiti bendraturčiai jam niekaip netrukdo naudotis turtu.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. B. ir atsakovei M. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi minėtu gyvenamuoju namu tvarkos. Iš byloje esančios Namo vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad pirmojo Namo aukšto plotas iš viso sudaro 122,09 m². Pirmąjį aukštą sudaro 8 patalpos.
23. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalima kiekvienam bendraturčiui paskirti naudotis realiai daikto dalis atitinkančią jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl teikia siūlymą nustatyti tokią tvarką, kuri, jo manymu, nepažeistų nė vieno iš bendraturčių interesų bei nepagrįstai nesuteiktų prioritetų vienam iš bendraturčių.
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Namo vidaus plotų eksplikacijos, ieškovo siūlomu naudojimosi tvarkos nustatymo variantu ieškovas naudotųsi kambariu, kurio plotas 28,80 m² bei veranda, kurios plotas 12,64 m², o atsakovė M. B. naudotųsi koridoriumi, kurio plotas 9,40 m², kambariu, kurio plotas 20,65 m², taip pat kitu kambariu, kurio plotas 13,05 m². Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos Namu nustatymo variantą bendrai naudojamomis patalpomis Namo pirmame aukšte liktų koridorius, kurio plotas 4,95 m², kambarys, kurio plotas 19,56 m², ir pagalbinė patalpa, kurios plotas 13,04 m².
26. Pažymėtina, kad nors atsakovė M. B. su ieškovo siūlomu naudojimosi tvarkos Namu nustatymo variantu nesutiko nurodydama, kad ieškovas namo neprižiūri, nemoka komunalinių mokesčių, tačiau sprendžiant naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo klausimą, šie argumentai neturi teisinės reikšmės. Bylos duomenimis, ieškovui, kaip ir atsakovei, priklauso ½ dalis Namo, taigi jis turi teisę naudotis savo turtu ir, atsakovės M. B. vertinimu, netinkamai prižiūrimas turtas ar nesumokėti komunaliniai mokesčiai negali paneigti ieškovo teisės tinkamai naudotis ir valdyti savo nuosavybę. Taip pat, nors atsakovė M. B. nurodė, jog siūloma nustatyti naudojimosi Namu tvarka įtvirtintų prielaidas kilti konfliktams, būtų neracionali, tačiau nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl tokia naudojimosi tvarka yra, atsakovės vertinimu, neracionali. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovo pasiūlyta naudojimosi Namu tvarka būtų neracionali, neatitiktų proporcingumo principo ar pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Be to, atsakovė, nesutikdama su ieškovo siūlomu naudojimosi Namu tvarkos nustatymu, galėjo teikti savo siūlomus naudojimosi tvarkos variantus, tačiau to nedarė.
27. Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką nustatant, kad ieškovas naudosis Namo patalpomis, 2011 m. liepos 14 d. UAB „Statkadma“ plane pažymėtomis inicialais 1-4, 1-5, atsakovė M. B. naudosis Namo patalpomis, 2011 m. liepos 14 d. UAB „Statkadma“ plane pažymėtomis inicialais 1-1, 1-3, 1-7, o bendro naudojimo patalpomis liks patalpos, 2011 m. liepos 14 d. UAB „Statkadma“ plane pažymėtos inicialais 1-2, 1-6, 1-8.
Dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
28. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
29. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: pirma, dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas; antra, daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas ir esminis požymis yra tai, kad bendraturčio dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, yra ne materiali, o ideali, t. y. dalis subjektinėje teisėje, nes objektas yra vienas. Bet kuris iš bendraturčių savo dalimi, kaip individualia nuosavybe, gali disponuoti laisvai (t. y. perleisti ją kitam asmeniui), bet valdyti ir naudoti daiktą, kaip bendrąją nuosavybę, gali tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas. Bendrosios nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į bendrą daiktą ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą. Taigi bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019), kad atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai, t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus.
31. Teikiamas atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atidalyti jam ir bendraturtei – atsakovei M. B. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalis priklausančius žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodo, kad jo siūlytą variantą atsidalyti minėtą turtą išmokant ieškovui kompensaciją atsakovė M. B. atmetė. Ieškovas nurodė negalįs išmokėti kompensacijos. Taigi vienintelis racionalus būdas išspręsti bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimą – visiškas daiktų atidalijimas, kuris geriausiai užtikrins maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Todėl ieškovas siūlo atsidalinti minėtą turtą kiekvienam bendraturčiui tenkant po 2 sklypus, o bendraturčiui, kuriam tenka mažesnės vertės sklypai, išmokėti kompensaciją. Tokiu būdu ieškovas siūlo atidalyti sklypus, iš bendrosios dalinės nuosavybės jam atidalinant ½ dalis žemės sklypų - unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. B. iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinant ½ dalis sklypų - unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
33. Atsakovė M. B. su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu nesutiko. Savo nesutikimą iš esmės grindė tuo, kad atsakovei nėra žinomos žemės sklypų vertės, o siekiant atidalijimo tokius duomenis į bylą turi pateikti ieškovas.
34. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė kiekvieno atidalijamo sklypo vertes. Jas grindė VĮ Registrų centro duomenimis. Ieškovas nurodė, kad bendra visų minėtų sklypų vertė – 19 290,00 Eur, taigi kiekvienam iš bendraturčių priklauso 9 645,00 Eur vertės sklypų. Atitinkamai padalijus žemės sklypus pagal ieškovo nurodomą atidalijimo variantą, abu bendraturčiai turėtų po 2 sklypus, o atsakovė M. B. turėtų išmokėti ieškovui 115,00 Eur dydžio kompensaciją.
36. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bendraturčių valdomo turto vertės nustatymo, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis ir bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
37. Iš ieškovo pateiktų VĮ Registrų centro vidutinių turto verčių išrašų matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 400,00 Eur; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 790,00 Eur; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 6 360,00 Eur; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 6 740,00 Eur. Kitų duomenų apie minėto turto vertes, byloje nėra.
38. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti viešo registro duomenys apie norimų atidalyti žemės sklypų vertes, taip pat į tai, jog kitų duomenų byloje, prieštaraujančių viešo registro duomenims apie vidutinę sklypų vertę, byloje nėra, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovo nurodomomis atidalinamų sklypų vertėmis. Pažymėtina, kad vien tik atsakovės M. B. abejonė dėl sklypų verčių atitikties ieškovo nurodomai ir VĮ Registrų centro išrašuose nustatytai vertei, nesudaro pagrindo spręsti, jog patikslintame ieškinyje nurodytos sklypų vertės yra neteisingos. Be to, atsakovė, nesutikdama su VĮ Registrų centro išrašuose nustatytomis ir ieškovo nurodomomis vertėmis, galėjo teikti įrodymus dėl sklypų verčių, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi pasiūlė atsakovei M. B. inicijuoti teismo ekspertizės dėl turto vertės atlikimą, tačiau ji jokių veiksmų tam padaryti nesiėmė.
39. Įvertinus minėtas aplinkybes, šalių argumentus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog bendraturčio teisė atsidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra absoliuti, teismas sprendžia, kad atidalijus minėtus žemės sklypus pagal ieškovo prašomą atidalijimo variantą, bus užtikrintas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas. Teismo vertinimu, ieškovo siūlomas atidalijimo variantas yra neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, įgyvendinamas techniškai, atitinka pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, iš esmės atitinka dalis pagal nuosavybės teisę, nedaro neproporcingos žalos daiktui.
40. Remiantis išdėstytu, ieškovui iš bendros dalinės nuosavybės atidalytinas šis turtas: ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1 395,00 Eur); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3 370,00 Eur); o atsakovei M. B. iš bendros dalinės nuosavybės atidalytinas šis turtas: ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1 700,00 Eur); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3 180,00 Eur) bei iš atsakovės M. B. ieškovo naudai priteistina proporcingai paskaičiuota 115,00 Eur dydžio kompensacija už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtą.
Dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
41. Ieškovas taip pat prašė atidalyti jam priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais M. B., T. D. ir I. D. šią dalį priteisiant atsakovams T. D. ir I. D. po ½ dalį ieškovo dalies, o iš atsakovų T. D. ir I. D. priteisti ieškovui 3 900,00 Eur dydžio kompensaciją, t. y iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 1 950,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad name gyvena ir faktiškai juo naudojasi T. D. ir I. D.. Jiems tai pat nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovas bei atsakovė M. B. turi mažas minėto turto dalis ir faktiškai jomis nesinaudoja, neturi žemės prie namo.
42. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, kt.).
43. Iš ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, 1/6 dalis priklauso atsakovei M. B. asmeninės nuosavybės teise, 1/3 dalis priklauso atsakovei T. D. asmeninės nuosavybės teise bei 1/3 dalis priklauso I. D. asmeninės nuosavybės teise. Bendras namo plotas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sudaro 105,54 m².
44. Spręsdamas dėl atidalijimo būdo, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo turima minėto namo dalis nedidelė, t. y. 1/6, kas sudarytų iš viso 17,59 m², taip pat atsižvelgia į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad šiame name faktiškai gyvena atsakovai T. D. bei I. D.. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju turto atidalijimas natūra neužtikrintų geriausio nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl yra pagrindas spręsti dėl turto atidalijimo ieškovui priteisiant kompensaciją.
45. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovų T. D. ir I. D. 3 900,00 Eur dydžio kompensaciją.
46. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro vidutinės rinkos verčių išrašo matyti, kad visa namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 23 400,00 Eur. Taigi atitinkamai 1/6 dalis sudarytų 3 900,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti kompensacija yra pagrįsta, paskaičiuota proporcingai turimai turto daliai.
47. Pažymėtina, kad atsakovai T. D. bei I. D. nepateikė prieštaravimų nei dėl ieškovo siūlomo namo atidalijimo būdo, nei dėl priteistinos jo naudai kompensacijos dydžio. Atsakovė M. B. prieštaravimų dėl šio ieškovo reikalavimo taip pat neišreiškė.
48. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis ieškovui priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priteisiant 3 900,00 Eur kompensaciją, o atsakovams T. D. bei I. D. priteisiant po ½ dalį ieškovui priklausančios 1/6 minėto turto dalies, tenkintinas.
49. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
51. Ieškovas byloje patyrė 1 700,00 Eur išlaidų advokato Valerijaus Kuvšinčikovo suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (2022 m. kovo 18 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 836436), taip pat 513,00 Eur išlaidų žyminio mokesčio apmokėjimui už pareikštą ieškinį bei apeliacinį skundą.
52. Be to, iš į bylą pateikto prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo bei pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-13058 matyti, kad valstybė patyrė 383,33 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovui.
53. Atsakovė M. B. byloje patyrė 4 743,20 Eur išlaidų susijusių su advokato teisine pagalba. Tai pagrindžia byloje esantys įrodymai.
54. Duomenų apie kitų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
55. Teismas, įvertinęs šalių atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose, byloje pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos.
56. Teismas taip pat vertina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už žyminio mokesčio sumokėjimą taip pat pagrįstos (CPK 79 straipsnis).
57. Nors patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tikslino reikalavimus, t. y. paskutiniu patikslintu ieškiniu iš esmės atsisakė trečiojo reikalavimo atsakovės M. B. atžvilgiu, taip pat keitė reikalavimus dėl sklypų atidalijimo būdo, naudojimosi Namu tvarkos nustatymo žymiai pažeidžiant CPK 141 straipsnyje nustatytą terminą dėl teisės keisti ieškinio pagrindą arba dalyką įgyvendinimo, dėl ko iš esmės bylos nagrinėjimas papildomai užsitęsė, atsakovei teko gintis nuo pakeistų reikalavimų, atitinkamai patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypsta nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidas paskirsto tokiu santykiu – ieškovo naudai priteitina 2/3 išlaidų, atsakovų naudai 1/3 išlaidų.
58. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 475,33 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai (už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui) iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 255,55 Eur; atsakovei M. B. iš ieškovo priteistina 1 581,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
59. Įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovo atsakovės M. B. naudai priteistina 1 089,29 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų T. D. ir I. D. ieškovo naudai priteistina po 491,78 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų T. D., M. B. ir I. D. valstybės naudai priteistina po 85,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
60. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 73,32 Eur, todėl tenkinus patikslintą ieškinį, atsižvelgus į CPK 96 straipsnio 5 dalį bei į tai, kad ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-04887 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, valstybės naudai iš atsakovų M. B., T. D. ir I. D. lygiomis dalimis priteistina 48,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 ir 270 straipsniais,
nusprendė:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką ir:
ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) skirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas 2011 m. liepos 14 d. UAB „Statkadma“ plane indeksais: 1-4 (plotas 28,80 m²), 1-5 (plotas 12,64 m²);
atsakovei M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti naudojimuisi šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas 2011 m. liepos 14 d. UAB „Statkadma“ plane indeksais: 1-1 (plotas 9,40 m²), 1-3 (plotas 20,65 m²), 1-7 (plotas 13,05 m²);
bendram šalių R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimui skirti šias gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas 2011 m. liepos 14 d. UAB „Statkadma“ plane indeksais: 1-2 (plotas 4,95 m²), 1-6 (plotas 19,56 m²), 1-8 (plotas 13,04 m²).
Atidalyti ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias turto dalis - ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,27 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,92 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,57 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,80 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove M. B., ir:
atsakovei M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias turto dalis: ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,92 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,80 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini)
o M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias turto dalis: ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,27 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 0,57 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 115 (šimto penkiolikos) Eur dydžio kompensaciją už jam atidalytą mažesnę turto dalį.
Atidalyti ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendros dalinės nuosavybės su atsakovais M. B., T. D. ir I. D. (I. D.), ir ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovams T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) I. D. (I. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį ieškovui priklausančios 1/6 namo dalies.
Priteisti ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. D. (I. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) 3 900,00 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų 00 ct) dydžio kompensaciją lygiomis dalimis, t. y. priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 1 950,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).
Priteisti atsakovei M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 089,29 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. D. (I. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) 983,56 Eur, t. y. po 491,78 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 78 ct), bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) I. D. (I. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 85,18 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje teikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš atsakovų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) I. D. (I. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 16,29 Eur (šešiolika eurų 29 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.