Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovei Panevėžio rajono savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojui R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra ūkininkas, ūkininko ūkį įregistravęs 2004m. kovo 10d.(Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0080307). Jis 2018 m. gegužės 31 d. kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoją - seniūno pavaduotoją R. G. dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, kuri turėjo būti pateikta Nacionalinei mokėjimo agentūrai, užpildymo. Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde ir teismo posėdyje (garso įrašas: 9 min. 54 sek. – 10 min. 05 sek.), trečiojo suinteresuoto asmens seniūno pavaduotojo paaiškinimų teismo posėdyje (garso įrašas: 1 val. 21 min. 54 sek. – 1 val. 22 min. 05 sek.), Paraiškos 10 lentelės duomenų nustatyta, kad kreipdamasis į seniūno pavaduotoją dėl Paraiškos užpildymo, pareiškėjas taip pat siekė gauti ir kompensacinę išmoką už 2017 m. žuvusius ir negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus.

Byloje nustatyta, kad jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacinė išmoka, nes jis neįvykdė Paramos už žuvusius ir (ar) negalėtus pasėti pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių 6.3 papunkčio reikalavimo įbraižyti 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą šių plotų nustatymo funkciniame komponente. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018m. gegužės 31d. pareiškėjo Paraiškos duomenis įvedė, tačiau žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente pareiškėjo žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto neįbraižė trečiasis suinteresuotas asmuo.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad deklaruojant, t. y. pildant Paraišką, jis sėdėjo šalia seniūno pavaduotojo ir jam sakė, kuriame lauke kas yra pasėta, o seniūno pavaduotojas pildė Paraišką pagal šiuos pareiškėjo nurodymus (garso įrašas: 9 min. 12–35 sek.). Trečiasis suinteresuotas asmuo patikslino, kad pildant Paraišką, buvo deklaruojami pareiškėjo pasėlių laukai, taip pat naujai įbraižyti kai kurie žemės sklypai (garso įrašas: 1 val. 22 min. 22 sek. – 1 val. 23 min. 22 sek.), o pareiškėjas sėdėjo šalia ir rodė jam pirštu, kaip įbraižyti (garso įrašas: 1 val. 23 min. 45 sek. – 1 val. 24 min. 00 sek.), taigi tokiu būdu buvo pildomos Paraiškos dalys tiesioginėms išmokoms gauti. Baigiant pildyti Paraišką, pareiškėjas pareiškė, kad jis pageidauja gauti ir kompensacinę išmoką už 2017 metais dėl kritulių žuvusius bei nepasėtus pasėlius, todėl buvo užpildyta 10 lentelė, uždedant kryžiuką, tai yra pažymint, kad pareiškėjas pageidauja gauti kompensacinę išmoką už 2017 m. žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus (garso įrašas: 1 val. 24 min. 34–52 sek.). Tačiau dėl to, kad jau buvo labai vėlus laikas, atėjo vidurnaktis, pareiškėjas nepateikė duomenų apie žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių plotus, buvo nuspręsta , jog pareiškėjas dėl žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių įbraižymo ateis pas seniūno pavaduotoją kitą dieną (garso įrašas: 1 val. 24 min. 22 sek. – 1 val. 25 min. 10 sek.). Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino šiuos trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus, todėl nustatyta, kad pareiškėjas žinojo, jog dėl žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių įbraižymo jis pas seniūno pavaduotoją turėjo ateiti kitą dieną (garso įrašas: 7 min. 07–09 sek.).

Iš pareiškėjo paaiškinimų (garso įrašas: 7 min. 10–17 sek.), trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų (garso įrašas: 1 val. 25 min. 50 sek. – 1 val. 26 min. 08 sek.), 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjo prašymų Agentūrai „Dėl visos paraiškos ar dalies paramos atsisakymo“ kopijų nustatyta, kad pareiškėjas dar kartą į (duomenys neskelbtini) seniūniją atvyko tik 2018 m. birželio 8 d. dėl dalies paramos (tiesioginių išmokų) atsisakymo. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad antrą kartą atvykęs į (duomenys neskelbtini) seniūniją, klausė seniūno pavaduotojo, ar viskas gerai su tais išmirkusiais pasėliais, o pastarasis pareiškėjui atsakė, kad viskas gerai, įbraižyta(garso įrašas: 7 min. 10–17 sek., 13 min. 08 sek. – 14 min. 00 sek.). Priešingai pareiškėjo paaiškinimui, trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje aiškino, kad 2018 m. birželio 8 d. jis priminė pareiškėjui, kad pastarasis nepateikė duomenų, reikalingų žuvusių pasėlių ar negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui, sakė, kad ši diena yra paskutinė tokių duomenų pateikimo diena (1 val. 25 min. 50 sek. – 1 val. 27 min. 02 sek.). Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens teismo posėdyje duotais paaiškinimais, 2018m. birželio 8d. pareiškėjas dar kartą buvo informuotas apie būtinumą 2018m. birželio 8d. įbraižyti žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių plotus funkciniame komponente, tačiau pareiškėjas išėjo taip ir nepateikęs duomenų, nepasakęs ir neparodęs koks pasėlių plotas buvo užmirkęs ir žuvo ar liko neapsėtas (garso įrašas: 1 val. 31 min. 55 sek. – 1 val. 32 min. 43 sek.).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojas R. G. 2018 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. IS-201 „Dėl kompensacinės išmokos už 2017 metais pasėtus ir žuvusius, bei negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus“ Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui rašė, jog jis, pildydamas pareiškėjo Paraišką, dėl žmogiškos klaidos – patirties trūkumo, didelio darbo krūvio ir vėlaus paros laiko (dokumentas patvirtintas 2018 m. gegužės 31 d. 23.27 val.) informacinės sistemos posistemėje neįrašė/neįbraižė pasėtų ir žuvusių ir (arba) nepasėtų plotų. Šiame 2018m. rugsėjo 11d. rašte seniūno pavaduotojas pateikė duomenis apie minėtus plotus ir prašė ištaisyti klaidą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje bei išmokėti pareiškėjui kompensaciją už 2017 m. pasėtus ir žuvusius bei negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus. Prie rašto, be kita ko, buvo pridėtas ir pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymas toms pačioms institucijoms „Dėl kompensacinės išmokos už 2017 metais pasėtus ir žuvusius, bei negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus“, kuriame pareiškėjas taip pat prašė ištaisyti seniūno pavaduotojo netyčinę klaidą, dėl kurios informacinės sistemos posistemėje nebuvo įrašyti/įbraižyti pasėtų ir žuvusių ir (arba) nepasėtų augalų plotai, pateikė duomenis apie minėtus plotus bei prašė išmokėti jam kompensaciją už 2017 m. pasėtus ir žuvusius bei negalėtus pasėti žieminius pasėlius.

Agentūra 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. BR6-12848 „Dėl atsakymo į prašymą“ pareiškėją informavo, kad į šį jo prašymą atsižvelgti negali, nes po teisės aktuose nustatytų terminų pabaigos paraiškų duomenys nekeičiami, taip pat, kad nenustatyta, jog buvo padaryta akivaizdi klaida, nebuvo nenugalimos jėgos aplinkybių, o dėl žuvusių ir (arba) nepasėtų plotų nebraižymo neva kaltas pats pareiškėjas. Agentūra 2018 m. lapkričio mėn. rašte Nr. BR6- „Dėl atsakymo į raštą“ advokato padėjėjai Vilijai Bukelienei prieš tai nurodytos pozicijos nepakeitė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-629/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019). Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas arba biudžetinė įstaiga (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 31 straipsnio 1 dalis). Tad jeigu šiuo atveju būtų nustatyta, kad pareiškėjui jo nurodoma turtinė žala kilo dėl Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo), Panevėžio rajono savivaldybei kiltų prievolė atlyginti pareiškėjui šią žalą (CK 6.271, 6.273 straipsniai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019).

Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/108 „Dėl neatidėliotinos priemonės – paramos nuo potvynių bei liūčių nukentėjusiems tam tikrų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vietovių ūkininkams“ preambulės 7 punkte nurodyta, kad parama gali būti teikiama tik pagal paraišką, pateiktą laikantis atitinkamų valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytų metodų ir terminų. Tad šis reglamentas valstybėms narėms suteikia teisę pačioms nustatyti metodus, pagal kuriuos bus teikiama parama ūkininkams.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3D-173 patvirtintos Paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklės, kurių tikslas yra nustatyti paramos už 2017 m. pasėtų ir dėl 2017 m. rugpjūčio–spalio mėn. Lietuvoje iškritusių gausių kritulių žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą mokėjimo sąlygas ir tvarką (šių taisyklių 2 punktas).

Paramos už žuvusius ir (ar) negalėtus pasėti pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių 4 punktas nustato, kad paramos patirtai žalai kompensuoti gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių 2017 m. pasėti žieminiai pasėliai žuvo ir (arba) negalėjo būti pasėti dėl 2017 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais iškritusių gausių kritulių ir toks plotas sudaro ne mažiau kaip 30 proc. viso fizinio ar juridinio asmens 2017 m. skirto ploto žieminiams pasėliams sėti. Pagal šių taisyklių 5 punktą, fiziniai arba juridiniai asmenys gali gauti paramą, jei 4 punkte minimai žalai kompensuoti negavo jokios kitos nacionalinės paramos, draudimo išmokų arba Europos Sąjungos finansinės paramos. Šių taisyklių 6 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. birželio 7 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti kompensacinę išmoką už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) iki 2018 m. birželio 4 d. turi: deklaruoti žemės ūkio naudmenas; turi būti deklaruojami ir plotai, už kuriuos prašoma 4 punkte nurodytos paramos (6.1 papunktis); pateikti prašymą, užpildydamas 19 lentelę, kurios pildymo instrukcija pateikiama Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priede (6.2 papunktis); žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižyti 2017 m. pasėtų ir žuvusių (sutartinis ženklas – ŽŽA) ir (arba) negalėtų pasėti (sutartinis ženklas – NŽA) žieminių pasėlių plotą; po birželio 4 d. įbraižyti arba tikslinti 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente negalima (6.3 papunktis). Šių taisyklių 6 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) įtvirtino analogiškas nuostatas, tik kitas datas: pareiškėjas, norėdamas gauti kompensacinę išmoką, turi atlikti nurodytus veiksmus iki 2018 m. birželio 8 d., įbraižyti arba tikslinti pasėlių ploto nebegalima po 2018 m. birželio 8 d.

Nagrinėjamu atveju buvo neįvykdytas būtent Paramos už žuvusius ir (ar) negalėtus pasėti pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių 6.2 papunkčio reikalavimas, t. y. žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente neįbraižytas pareiškėjo 2017 m. pasėtų ir žuvusių pasėlių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotas. Pareiškėjo teigimu, tai turėjo padaryti seniūno pavaduotojas ir dėl to, kad šis neįvykdė šios pareigos, pareiškėjas negavo 2830,80 Eur kompensacinės išmokos.

Paramos už žuvusius ir (ar) negalėtus pasėti pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklėse nėra detaliai reglamentuojama plotų, už kuriuos prašoma paramos žalai kompensuoti, deklaravimo tvarka, taip pat nėra detaliai reglamentuota ir žuvusių pasėlių plotų elektroninio įbraižymo tvarka, todėl, remiantis Paramos už žuvusius ir (ar) negalėtus pasėti pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių 1 punkto ir 6.2 punkto nuorodomis į Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, jų 2 priedą, daroma išvada, kad sprendžiant prieš tai įvardintus klausimus, susijusius su Paraiškos pildymu, taikomos ir atitinkamos Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių normos.

Nors Paramos už žuvusius ir (ar) negalėtus pasėti pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių 26 punktas ir nustato, kad už paraiškos duomenų įvedimą ir už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto įbraižymą PPIS(Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje) yra atsakingos savivaldybės (seniūnijos), tačiau tų pačių taisyklių 25 punktu atsakomybė už paraiškos ir kitus duomenis numatyta patiems pareiškėjams. Nagrinėjamu atveju taikytinų Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priedo 4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai paraišką užpildo seniūnijos darbuotojas, jis tai daro pagal pareiškėjo pateiktus duomenis. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pats buvo atsakingas už tai, kad visi reikalingi duomenys būtų pateikti, o seniūnijos darbuotojas – trečiasis suinteresuotas asmuo, į kurį pareiškėjas kreipėsi, turėjo įvesti, įbraižyti tokius duomenis, kokius jam pateikė pareiškėjas.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, kad yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjas kreipdamasis pagalbos Paraiškos užpildymui į trečiąjį suinteresuotą asmenį iki termino nustatyto Paramos už žuvusius ir (ar) negalėtus pasėti pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių 6.3 punkte pabaigos, pateikė visus duomenis, reikalingus jo 2017m. pasėtų ir žuvusių pasėlių ir(arba)negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto įbraižymui žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, jog atvykęs į seniūniją 2018m. birželio 8d., tai yra pirmą kartą po 2018m. gegužės 31d. ir nuo 2018m. gegužės 31d. žinodamas, jog jo žuvusių pasėlių bei nepasėtų pasėlių plotų elektroninis įbraižymas nėra atliktas(šiuo klausimu abiejų šalių paaiškinimai sutampa), jis įvykdė savo pareigas, tai yra pareiškėjas neįrodinėjo, jog 2018m. birželio 8d. pateikė seniūno pavaduotojui duomenis apie visus žuvusių pasėlių plotus bei duomenis apie negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus, kad pageidavo visus šiuos plotus seniūno pavaduotojui parodyti elektroniniame žemėlapyje ir prašė juos įbraižyti šių plotų nustatymo funkciniame komponente bei pan. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nei iki 2018m. birželio 8d., nei pačią 2018m. birželio 8d. visu tuo nesirūpino. Todėl liko nepaneigti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, jog 2018m. birželio 8d. pareiškėjas duomenų, reikalingų žuvusių ir nepasėtų pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui seniūno pavaduotojui nepateikė, nors pastarasis apie tokių duomenų būtinumą ir jų pateikimo termino pabaigą pareiškėją informavo.

Taigi, būtent pareiškėjas šiuo atveju elgėsi ypatingai neatsargiai ir neapdairiai, nes žinodamas, kad jis dėl elektroninio žuvusių pasėlių plotų įbraižymo į seniūniją turėjo ateiti dar kartą bei žinodamas šių duomenų pateikimo galutinį terminą, pas trečiąjį suinteresuotą asmenį atvyko tik paskutinę termino dieną, tai yra 2018m. birželio 8d., be to, nors ir atvyko į seniūniją, duomenų, reikalingų žuvusių ir nepasėtų pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui, seniūno pavaduotojui vis tiek nepateikė.

Nagrinėjamojo byloje pareiškėjas savo negautas pajamas sieja su kompensacinės išmokos negavimu ne tik už žuvusių pasėlių plotus, bet ir už negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus. Tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo, jog iki 2018m. birželio 8d. trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė duomenis apie pareiškėjo negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą. Pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjektų(pareiškėjų) 2017metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą, dėl kurios pateikimo seniūno pavaduotojui datos šalys nesutaria, nebuvo jokių duomenų apie negalėtų pasėti pareiškėjo žieminių žemės ūkio augalų plotą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmą kartą duomenys apie negalėtų pasėti žieminių žemės ūkio augalų plotus, kuriais remiantis skunde yra skaičiuojama negautos kompensacinės išmokos suma(turtinės žalos atlyginimo dydis), buvo paminėti tik 2018m. rugsėjo 11d. pareiškėjo prašyme dėl kompensacinės išmokos Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Todėl byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas pateikė duomenis ir/ar parodė trečiajam suinteresuotam asmeniui negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus.

Taip pat nepaneigtas trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimas teismo posėdyje, kad jis Pažymą iš pareiškėjo gavo tik 2018 m. rugsėjo 11 d. Kad labiau tikėtina, jog šie trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai yra teisingi, patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens ranka padarytas Pažymos kopijos patvirtinimo datos „2018-09-11“ įrašas Pažymos kopijoje ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl Pažymos patekimo pas jį datos bei priežasties: tai yra, kad nesulaukęs kompensacinės išmokos, pareiškėjas 2018m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydamas padėti jam gauti šią išmoką. Būtent tada pareiškėjas ir pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui Pažymą, kurios kopiją patvirtino trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat tuo pačiu metu pareiškėjas pateikė ir duomenis apie negalėtus pasėti žieminių žemės augalų plotus. Taigi, tik 2018m. rugsėjo mėnesį seniūno pavaduotojui buvo pateikti visi duomenys(išskyrus grafinius, elektroniniam įbraižymui reikalingus duomenis, tai yra išskyrus duomenis, kuriose konkrečiose dirbamų laukų dalyse buvo žuvę pasėlių plotai ir pan.) apie pareiškėjo žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių), už kuriuos pareiškėjas pageidavo gauti kompensacinę išmoką, plotus.

Nors trečiojo suinteresuoto asmens 2018m. rugsėjo 11d. parengtame rašte Nr. IS-201 buvo nurodyta, kad jis dėl žmogiškos klaidos neįbraižė informacinės sistemos posistemėje pasėtų ir žuvusių ir(arba)nepasėtų plotų, tačiau iš jo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad tokią plotų neįbraižymo priežastį seniūno pavaduotojas įrašė tik spiriamas pareiškėjo ir stengdamasis labiau jam pagelbėti, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai seniūno pavaduotoju trečiasis suinteresuotas asmuo dirbo nuo 2017m. lapkričio mėnesio ir aptariamu laikotarpiu jau buvo sukaupęs pakankamą patirtį pildant paraiškas paramai gauti, o 2018m. gegužės 31d. kompetetingai paaiškino pareiškėjui apie būtinumą žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižyti žuvusių ir nepasėtų žieminių pasėlių plotus ir šalys neginčija, kad dėl to pareiškėjui reikėjo dar kartą kreiptis į seniūno pavaduotoją, jeigu pageidavo, kad tą atliktų seniūno pavaduotojas. Pažymėtina, jog seniūno pavaduotojas neturėjo jokių įgalinimų įpareigoti pareiškėją pateikti elektroniniam įbraižymui būtinus duomenis. Todėl teismas daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens klaidų prisiėmimas 2018m. rugsėjo 11d. rašte Agentūrai, bylos aplinkybių kontekste nėra pakankamas trečiojo suinteresuoto asmens neteisėto neveikimo įrodymas.

Taigi, byloje surinkti įrodymai: pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, dėl to, kad pareiškėjui 2018m. gegužės 31d. buvo išaiškinta, jog dėl žuvusių pasėlių ir negalėtų pasėti pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui reikalingų duomenų pateikimo ir paties įbraižymo pareiškėjas pas seniūno pavaduotoją turėjo ateiti dar kartą; įrodymai, iš kurių galima spręsti, kad žuvusių žemės ūkio pasėlių plotų nustatymo Pažymos kopija trečiajam suinteresuotam asmeniui galėjo būti pateikta tik 2018m. rugsėjo 11d. , kaip ir įrodymai, kad duomenys apie pareiškėjo 2017metais negalėtų pasėti žieminių žemės ūkio augalų plotus trečiajam suinteresuotam asmeniui taip pat pirmą kartą buvo pateikti tik 2018m. rugsėjo 11d., tai yra tik tuomet, kai pareiškėjo pageidavimu trečiasis suinteresuotas asmuo rengė prašymą Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui dėl kompensacinės išmokos pareiškėjui išmokėjimo; duomenys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo be pareiškėjo pateiktų duomenų negalėjo iki Paramos už žuvusius ir (ar) negalėtus pasėti pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių 6.3 punkte pabaigos įbraižyti tiek žuvusių, tiek ir nepasėtų pareiškėjo pasėlių plotų šių plotų nustatymo funkciniame komponente, teismo įvertinti, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 punkto nuostatomis, įrodymų pakankamumo taisyklėmis bei pagal visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus reikšmingas bylos aplinkybes susiformavusį vidinį teismo įsitikinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.), sudaro pagrindą išvadai, kad priežastis, dėl kurios trečiasis suinteresuotas asmuo žuvusių ir negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente neįbraižė vėlesniame 2018m. rugsėjo 11d. pareiškėjo prašyme Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, o taip pat ir skunde teismui nurodytų 2017 metais žuvusių ir nepasėtų žemės ūkio pasėlių(augalų) plotų, buvo paties pareiškėjo nesirūpinimas savalaikiu duomenų, reikalingų žuvusių ir nepasėtų žieminių pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui, pateikimu trečiajam suinteresuotam asmeniui, tai yra paties pareiškėjo ypatingai neapdairus ir nerūpestingas elgesys.

Atsižvelgdamas į nustatytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė neteisėto Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojo neveikimo(veiksmų). Nenustačius neteisėtų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojo veiksmų(neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos savivaldybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas neturėjo pagrindo atsakovės atstovės prašymu pakeisti atsakovę į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kadangi pareiškėjas skunde atsakove įtraukė Panevėžio rajono savivaldybės administraciją (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (2019 m. birželio 12 d. teismo nutartimi, pareiškėjui sutinkant, ji pakeista į atsakovę Panevėžio rajono savivaldybę, atstovaujamą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos), bei 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovai teigė, jog žala pareiškėjui kilo dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojo R. G. neteisėto neveikimo.

Kadangi pareiškėjas atsakove pasirinko Panevėžio rajono savivaldybę, o ne Nacionalinę mokėjimo agentūrą, teismas nepasisako dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmų, susijusių su kompensacinės išmokos pareiškėjui neišmokėjimu.

Pareiškėjo T. D. skundas atmetamas, todėl negali būti tenkinamas jo prašymas priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo prašo priteisti trečiasis suinteresuotas asmuo R. G.. ABTĮ 40 straipsnis nustato: kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (straipsnio 3 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas būtų buvęs patenkintas ir jam iš atsakovės būtų priteistas žalos atlyginimas, tai ši, pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, turėtų teisę reikšti regresinį (atgręžtinį) reikalavimą į žalą padariusį asmenį – į trečiąjį suinteresuotą asmenį. Todėl pareiškėjo skundą atmetus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Į bylą trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įtrauktas pareiškėjo inciatyva. Bylinėjimosi išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė dėl to, kad gynė savo teises pareiškėjui inicijavus teismo procesą. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė šiuos dokumentus: 2019 m. sausio 15 d. atstovavimo sutarties kopiją; 2019 m. kovo 14 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 3 kopiją; 2019 m. kovo 14 d. pinigų priėmimo kvito kopiją, kurie patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 350 Eur išlaidų už teisinių konsultacijų teikimą, atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovavimą šioje administracinėje byloje (už 5 val., po 70 Eur už 1 val.).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso(toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatant galimą priteisti užmokesčio dydį už atsiliepimo į skundą parengimą, taikomas Rekomendacijų 8.2 papunktis, kuris, be kita ko, numato, kad už atsiliepimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra susijęs su koeficiento 2,5 taikymu. Nustatant galimą priteisti užmokesčio dydį už atstovavimą teismo posėdyje, taikomas Rekomendacijų 8.19 papunktis, kuris numato, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra susijęs su koeficiento 0,1 taikymu. Atsiliepimas į skundą teismui buvo pateiktas 2019 m. sausio 22 d. (2019 m. I ketvirtį), teismo posėdis įvyko 2019 m. kovo 14 d. (taip pat 2019 m. I ketvirtį), todėl skaičiuojant maksimalų priteistiną užmokestį už atsiliepimo į skundą parengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje, taikytinas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,70 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčiais, nagrinėjamu atveju rekomenduojama priteisti maksimali suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra 2339,25 Eur (935,70 Eur x 2,5), o už atstovavimą teismo posėdyje – 93,57 Eur (2 val. x 935,70 Eur x 0,1). Rekomendacijų 8.19 papunktis, be to, numato, kad už vieną teisinių konsultacijų valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra susijęs su koeficiento 0,1 taikymu. Sąskaitoje už teisines paslaugas nėra duomenų, kokia buvo teisinių konsultacijų trukmė, tačiau susumavus už atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje nagrinėjamu atveju rekomenduojamas pagal Rekomendacijų 8.2, 8.19 papunkčius priteisti maksimalias sumas, matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – iš viso 350 Eur – neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių sumų. Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistinas 350 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3, 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.