- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-187-856/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- V. V. A.
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. A. teisių perėmėjo E. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10452-1004/2015, kuria išdėstytas sprendimo įvykdymas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas A. V. prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu priteistą 17377,20 Eur kompensaciją V. V. A., kurios likusi dalis sudaro 6563,55 Eur 24 mėnesių laikotarpiui, mokant po 273,48 Eur per mėnesį, pradedant mokėti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir baigiant 2017 m. lapkričio 1 d. (122–123 b. l.).
Nurodė, kad siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, jis deda visas įmanomas pastangas tai padaryti: būdamas pensinio amžiaus, jis įsidarbino UAB „Eirta“, gauna minimalią mėnesio algą, kurią sutinka sumokėti ieškovės teisių perėmėjui, o jam pačiam liktų 148,16 Eur pensija, santaupų neturi, vienintelis nekilnojamasis turtas yra gyvenamas namas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimu į prašymą ieškovės V. V. A. teisių perėmėjas E. A. prašė atmesti atsakovo A. V. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo (149–150 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, išdėstė 2014-10-15 Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1424-883/2014 priimto sprendimo įvykdymą ir nustatė, kad atsakovas A. V. ieškovės V. V. A. teisių perėmėjui E. A. 6635,56 Eur skolos sumą turi sumokėti per 24 mėnesius, 23 mėnesius mokant po 280 Eur, o paskutinį mėnesį – 195,56 Eur, pirmą įmoką sumokant nuo 2015-11-01 (151 – 152 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovas yra garbaus amžiaus, jis turi nekilnojamojo turto, kuris priteistas 2014-10-15 sprendimu. 2015-08-14, 2015-08-25 V. V. A. teisių perėmėjui mokėjimo nurodymais yra sumokėjęs 3000 Eur sumą. A. V. likusi skolos dalis yra 6635,56 Eur. Nuo 2015-10-06 A. V. dirba, numatytas darbo užmokestis 1 MMA dydžio, jis gauna 148,16 Eur senatvės pensiją, turi 1995 m. pirmos registracijos automobilį. A. V. suteikta 100 procentų apmokama valstybės antrinė teisinė pagalba. Teismas konstatavo, kad priimto teismo sprendimo atsakovas negali įvykdyti dėl šiuo metu susidariusios sunkios turtinės padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės V. V. A. teisių perėmėjas E. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir atsakovo A. V. prašymą atmesti (156–157 b. l.).
6.1. Atsakovas A. V. privalo įvykdyti ne 2014-10-15 Šiaulių apylinkės teismo priimtą sprendimą, bet Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-18 nutartį, kuri prilygsta teismo sprendimui atsiskaityti su ieškovės teisių perėmėju, nevilkinti skolos grąžinimo ir laiku mokėti palūkanas. Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi iki šiol neatsiskaitė pagal 2014-12-18 nutartį. Patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jo nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai.
6.2. Pirmosios instancijos teismas išvis neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti atsakovo A. V. prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, galiojant Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-18 nutarčiai dėl taikos sutarties pavirtinimo.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.
9. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1424-883/2014 teismas ieškovės V. V. A. ieškinį atmetė, o atsakovo A. V. priešieškinį tenkino iš dalies – atidalino bendrasavininkiams V. V. A. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamąjį turtą, priteisdamas atsakovui A. V. nuosavybės teise gyvenamąjį namą, sandėlį, garažą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei V. V. A. 60000 Lt kompensaciją už ieškovei (bendrasavininkei) V. V. A. priklausančio aukščiau išvardinto turto ½ dalį.
11. Iš bylos duomenų matyti, jog priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo teismui pateikė atsakovas A. V., kuris, patikslinęs priešieškinį, atsisakė reikalavimo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, pareikšdamas reikalavimą atidalinti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto V. V. A. vardu, o ieškovei priteisiant 50 500 Lt piniginę kompensaciją (68–71 b. l.). Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad 50 500 Lt kompensaciją ieškovei sumokės tokia tvarka: 20 000 Lt teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, likusią sumą, t. y. 30 500 Lt, per 1,5 metų (18 mėnesių). Taigi, bylos iniciatorius dėl nekilnojamojo turto atidalijimo buvo atsakovas A. V.. Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu atsakovo reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patenkintas, jam priteistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė 120 000 Lt (34754,40 Eur). Taigi, atsakovas jau 2014 metais teikdamas priešieškinį, turėjo suprasti, kad nekilnojamasis turtas galimai bus priteistas jam, todėl turėjo įvertinti savo galimybes sumokėti kompensaciją ieškovei ir imtis visų būtinų ir skubių veiksmų tokiems įsipareigojimams įvykdyti (CPK 7 straipsnis). Be to, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei du metai, t. y. pakankamas terminas, per kurį atsakovas turėjo galimybę sukaupti lėšas teismo sprendimo įvykdymui.
12. 2014 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovės V. V. A. ir atsakovo A. V. sudaryta taikos sutartis, kurią pirmosios instancijos teismas patvirtino 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi (158–159 b. l.). Taikos sutartyje atsakovas A. V. įsipareigojo 30 020,99 Lt sumokėti iki taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d., likusią sumą - 29279,01 Lt, kas sudaro 8682,52 Eur, sumokėti iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. (sutarties 2 p.). Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti 2014 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, jog santaupų neturi, turto, kurį parduotų ir galėtų įvykdyti skolinius įsipareigojimus, taip pat neturi, yra tik vienintelis nekilnojamasis turtas – gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), priteistas 2014-10-15 sprendimu. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino. Ieškovės V. V. A. teisių perėmėjas su šia teismo nutartimi nesutinka.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas gauna 148,16 Eur senatvės pensiją, dirba UAB „E“, gauna minimalų mėnesio atlyginimą, duomenų apie tai, kad jis turėtų rimtų sveikatos problemų, byloje nėra (136–137, 138 b. l.). Nors atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad jis turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kurį gali įkeisti ir gauti paskolą įsipareigojimų įvykdymui pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimą. Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovas elgiasi ne visai sąžiningai, kadangi taikos sutartimi buvo įsipareigojęs visą likusią kompensaciją (8682,52 Eur) sumokėti iki 2015-08-01 (158–159 b. l.). Toks pat terminas buvo nustatytas ir 2014-11-28 taikos sutartyje, kuri teismui buvo pateikta tvirtinti pasibaigus apskundimo terminui (114–115 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis tiek Šiaulių apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu 2014-10-15, tiek teikiant prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo (2015-11-05) yra nepablogėjusi, netgi priešingai – pagerėjusi: jis pradėjo dirbti UAB „E“, teismo sprendimu įgijo vertingą nekilnojamąjį turtą. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi, todėl nėra pagrindo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėsčius sprendimo vykdymą 2 metų laikotarpiui, būtų nusižengta šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, ieškovės teisės būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribotos.
14. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, sutinka su atskirojo skundo argumentais, todėl tenkina ieškovės V. V. A. teisių perėmėjo E. A. atskirąjį skundą – panaikina pirmosios instancijos teismo 2015-11-30 nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsakovo A. V. prašymą atmeta (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo A. V. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.