Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-1424-883/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-15
Bylos Nr.: 2-1424-883/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stasiūnienė
Ieškovas: V. V. A.
Atsakovas: A. V.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1424-883/2014Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00531-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 113.1;116.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,sekretoriaujant O. B.,dalyvaujant ieškovei V. V. A. ir jos atstovui advokatui J. N.,atsakovui A. V. ir jo atstovei advokatei D. L. – M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. A. ieškinį atsakovui A. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. V. A. ieškiniu prašo nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.

Ieškovė ir atstovas posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad po mamos A. V. mirties(duomenys neskelbtini)ieškovė su broliais V. V. ir A. V. (atsakovas) paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Savo dalį V. V. 2013-09-10 perleido šalims ir šiuo metu ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto. Atsakovas faktiškai naudojasi mansardoje esančiomis patalpomis, taip pat dalimi gyvenamojo namo, dalį gyvenamojo namo pavertė sandėliu, garažą ir įvažiavimą užstatė dviem savo automobiliais, todėl ieškovė negali tinkamai įgyvendinti savo teisės naudotis jai priklausančia nuosavybe. Atsakovas neatsako į ieškovės pasiūlymus nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, todėl ieškovė prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką pagal VĮ Registrų centras Šiaulių filialo 2013-10-31 parengtą projektinį planą:

ieškovei paskirti naudojimuisi 0.1047 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą geltona spalva (472.30 kv. m.), atsakovui paskirti sklypo dalį, plane pažymėtą žalia spalva (472.30 kv. m.);

ieškovei paskirti naudojimui gyvenamojo namo dalis: patalpas (su pastoge) 1-1(1.69 kv. m.), 1-2 (4,82 kv. m.), 1-3 (5,12 kv. m.), 1-4 (11.48 kv. m.), 1-5 (16.53 kv. m.), 4-1(1.84 kv. m.), 4-2 (1.65 kv. m.), 4-3 ( 16.69 kv. m.), viso 59.82 kv. m., plane pažymėta geltona spalva;

atsakovui paskirti naudojimuisi gyvenamojo namo dalis: patalpas R-1(6,00 kv. m.), 1-2(2.35 kv. m.), 1-6(3,59 kv. m.), 2-1 (6.12 kv. m.), 2-2 (16.18 kv. m.), 2-3 (16.96 kv. m.), 3-1 (18.10 kv. m.),3-2 (1,58 kv. m.), 4-1 (1.07 kv. m.), 4-2 (1.66 kv. m.), viso 73.61 kv. m., plane pažymėta žalia spalva;

atsakovui paskirti naudojimuisi pastatą sandėlį 2I1/1p, pastatą garažą 3G/1p, statinį b1(šaligatvį) ir lauko tualetą v1/v2, plane pažymėta žalia spalva;

bendram šalių naudojimuisi paskirti šulinį ir tvorą pagal projekte nurodytas ribas;

priteisti ieškovei iš atsakovo 12766,50 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią naudojimuisi didesnę nekilnojamojo turto dalį.

Šalies argumentai

Atsakovas A. V. su ieškinio reikalavimais nesutiko, priešieškiniu taip pat prašė nustatyti naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarką, vėliau šio reikalavimo atsisakė ir galutiniu patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės: priskirti atsakovui natūra ieškovės nuosavybės teise priklausančią ½ gyvenamojo namo, sandėlio, garažo, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros, kiemo aikštelės), žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų ieškovės vardu, kurių rinkos vertė 50 500 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovei 50 500 Lt piniginę kompensaciją už jos turėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kurią atsakovas sumokės tokia tvarka: 20 000 Lt teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną ir 30 500 Lt per 18 mėnesių (68–71 b. l.).

Posėdžio metu atsakovas patikslintą priešieškinį palaikė, nurodė, kad sutinka sumokėti 60000 Lt kompensaciją: 30000 Lt sprendimo įsiteisėjimo dieną ir 30000 Lt per 18 mėnesių. Atsakovas nurodo, kad šalims nepavyksta sutarti dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, todėl bendrai naudojantis turtu nuolatos tvyros įtampa; ieškovė jau apie 30 metų gyvenamajame name negyvena; realiai natūra atidalinti žemės sklypo, gyvenamojo namo bei priklausinių neįmanoma dėl šių daiktų nedalumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esantys: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį registruoti ieškovės V. V. A. ir atsakovo A. V. vardu. Nuosavybės teisę į minėtą turtą šalys įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (6-10 b. l.). Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota bendraturčių naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarka. Gyventojų registro duomenimis atsakovo A. V. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir priklausiniais tvarką ir pateikė VĮ Registrų centras Šiaulių filialo 2013-10-31 parengtą Nekilnojamojo turto objektų naudojimosi tvarkos nustatymo projektą (14–23 b. l.), už didesnę atsakovo naudojimuisi tenkančią turto dalį prašė priteisti 12766,50 Lt piniginę kompensaciją.

Ieškovė nurodė, kad nors ginčo gyvenamajame name šiuo metu negyvena, tačiau ji rūpinasi paveldėtu turtu, jį tvarko, prižiūri daržus, aplinką, nori turėti jai priklausančią turto dalį savo žinioje ir juo naudotis. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė rūpinasi nekilnojamuoju turtu, nors šiuo metu praktiškai visu gyvenamuoju namu, kiemu ir garažu naudojasi atsakovas, patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai M. Č., P. B., E. A..

Atsakovas prašė atidalinti bendrasavininkius iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam paskiriant nekilnojamąjį turtą natūra, o ieškovei sumokant piniginę kompensaciją.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėjamu atveju iškilus tarp šalių ginčui dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ir atsakovui prašant atidalinti gyvenamojo namo patalpas, prioritetas turėtų būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais.

CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad, nepaisant jos pastangų ir daugkartinių kreipimųsi, susitarti su atsakovu dėl naudojimosi tvarkos jai nepavyko. Proceso metu ieškovė buvo paruošusi taikos sutarties projektą, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Teismo vertinimu, ieškinio pareiškimas teismui ir ta aplinkybė, kad nepaisant pastangų šalims proceso metu nepavyko suderinti savo valios dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra, t. y. pirmenybė teikiama būtent tokiam atidalijimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.). Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Atsakovas siekia atidalyti nekilnojamąjį turtą, jam paskiriant turtą natūra, o ieškovei išmokant kompensaciją, motyvuodamas tuo, kad natūra atidalinti nekilnojamojo turto negalima dėl jo nedalumo, turto padalinti negalima be neproporcingos žalos jam padarymo. Taip pat akcentuoja, kad jis gyvena šiame name, nurodo, kad jo pastangomis buvo suremontuota dalis namo, sutvarkyta santechnika, o ieškovė minėtoje namų valdoje negyvena ir gyvenamasis plotas jai nėra reikalingas.

Teismas nesutinka, kad visas ginčo turtas yra nedalus, tačiau pripažįsta, kad gyvenamojo namo atidalijimas natūra dėl jo suplanavimo, bendros komunikacijų įrangos buvimo yra komplikuotas, atidalinant turtą natūra reikėtų papildomų lėšų gyvenamojo namo rekonstrukcijai atlikti, o pastato rekonstravimo darbų atlikimas, šalims tarpusavyje nesusitariant, būtų apsunkintas arba netgi neįmanomas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad turto atidalijimo natūra nei viena ginčo šalis neprašė. Ieškovė nepasinaudojo savo teise įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir neteikė jokio atidalijimo projekto. Pažymėtina, kad ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu akcentavo, kad ji nori turėti nuosavybę ir naudotis jai priklausančia turto dalimi, tačiau nenurodė, kad ji nori name apsigyventi. Siekdama kompromiso, ieškovė svarstė taikos sutarties sudarymo galimybę ir sutiko su atsakovo nurodytu atidalijimo būdu su sąlyga, kad jai bus išmokėta jos prašomo 70 000 Lt dydžio kompensacija neatidedant kompensacijos sumokėjimo. Nors proceso metu šalys iš esmės pripažino, kad geriausias atidalijimo būdas yra piniginės kompensacijos išmokėjimas kitam bendrasavininkiui, tačiau šalys esmingai nesutarė dėl kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo terminų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką analogiškos kategorijos bylose, pažymėjo, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pvz. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

Nagrinėjamojo byloje ieškovė remiasi VĮ „Registrų centras“ nurodoma turto vidutine rinkos verte (150 110 Lt, 7-10 b. l.), kurios nustatymo data yra 2013-08-12, ir už ½ dalį prašo priteisti 70000 Lt kompensaciją. Grįsdamas priešieškinį atsakovas pateikė UAB korporacija „Matininkai“ 2014-05-12 vertinimo ataskaitą. Turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, todėl turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, atitinkanti rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (LR CPK 197 str. 1 d.). Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad visas ginčo turtas įvertintas 101000 Lt (72 b. l.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas vadovaujasi būtent vertinimo ataskaitoje užfiksuotais duomenimis dėl atidalijamo turto vertės ir nesiremia VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta verte. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teismas atsižvelgia taip pat į tą aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko sumokėti 60000 Lt kompensaciją, be to, posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad šalys savo broliui V. V. už 1/3 dalį paveldėto turto sumokėjo po 20000 Lt, t.y. paveldėtojai ginčo nekilnojamąjį turtą jau buvo tarpusavyje įvertinę 120000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės sutiko, jog už jai tenkančią turto dalį būtų sumokėta piniginė kompensacija, ir atsakovui reikalaujant taikyti turto atidalijimo būdą, kai jam atitenka turtas natūra, o ieškovei išmokama piniginė kompensacija, teismas sprendžia, kad toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principas taikytinas ir ieškovei turi būti sumokėta 60000 Lt kompensacija.

Sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją būtina nustatyti bendraturčių galimybę tokią kompensaciją sumokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad iki savo mamos mirties 2013 metais, jis trejus metus ją slaugė, todėl nedirbo ir neturėjo pajamų. Taip pat nurodė, kad yra sveikas, turi specialybę, ir gali dirbti. Teigė, kad užsidirbti jis važiuoja į užsienį. Posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V. patvirtino, kad kartu su atsakovu dirbo Danijoje, kur atsakovas užsirekomendavo kaip geras meistras, jis yra laukiamas darbdavių ir turi galimybę užsidirbti iki 15 000 Lt per mėnesį. Liudytojas V. V. taip pat nurodė, kad esant atsakovui palankiam teismo sprendimui, jis turi galimybę paskolinti atsakovui 15 - 16 tūkstančių litų. Nors jokių tiesioginių įrodymų apie savo turimas lėšas atsakovas teismui nepateikė, teismas atsižvelgia į tai, kad po mamos mirties atsakovas už jam perleidžiamą turto dalį broliui sumokėjo 20000 Lt, o dabar nurodė galintis sumokėti 30 000 Lt sprendimo įsiteisėjimo dieną. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovas nėra finansiškai pajėgus sumokėti kompensaciją, pateiktame naudojimosi turtu nustatymo projekte jam priskiria didesnę turto dalį, prašydama priteisti 12766,50 Lt piniginę kompensaciją. Teismo nuomone, taip formuluodama savo reikalavimą, atsakovė įvertino ir netiesiogiai pripažino atsakovo finansinį pajėgumą mokėti kompensaciją, nors ir žymiai mažesnio dydžio.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad 60000 Lt kompensaciją išmokėtų dalimis: 30000 Lt sprendimo įsiteisėjimo dieną ir 30000 Lt per 18 mėnesių. Ieškovė su tokia kompensacijos mokėjimo tvarka kategoriškai nesutiko. Teismo nuomone, tenkinti atsakovo prašymo dėl kompensacijos mokėjimo termino nėra pagrindo. Pats atsakovas priešieškiniu prašė jam priteisti turtą natūra, o ieškovei priteisti kompensaciją. Posėdžio metu nurodė, kad priešingas variantas (kad turtas atitektų ieškovei, o atsakovui būtų priteista kompensacija) jam visiškai nepriimtinas. Atsakovas po šalių mamos mirties faktiškai naudojasi visu gyvenamuoju namu bei priklausiniais, gauna tam tikrą turtinę naudą, už kurią ieškovei nėra niekaip kompensuojama, nors jo teisė naudotis gyvenamuoju namu yra visiškai tokia pat, kaip ir ieškovės. Atsakovas nori ir toliau šiuo turtu naudotis bei jo neprarasti, todėl atsakovas, gaudamas turtą, neturi teisėto pagrindo tikėtis, kad kompensacijos nereikės išmokėti arba jos mokėjimas bus išdėstytas taip kaip patogu jam, neatsižvelgiant į ieškovės teisėtą interesą gauti kompensaciją už turtą, kurio ji teismo sprendimo pagrindu netenka.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, turintis esminį interesą naudotis turtu, turi realias galimybes išsaugoti ir neprarasti nekilnojamojo turto, todėl turto atidalinimas natūra, ieškovei išmokant kompensaciją, geriausiai apgina bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vienos iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

Vadovaujantis išdėstytu, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkių V.V. A. ir A. V. atidalintinas taip:

atsakovui (bendrasavininkiui) A. V. nuosavybės teise priskirtinas šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

atsakovas A. V. įpareigotinas už ieškovei (bendrasavininkei) V. V. A. priklausančio aukščiau išvardinto turto ½ dalį sumokėti 60000 Lt kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė notarui už atliktus veiksmus sumokėjo 67 Lt (13 b. l.), VĮ Registrų centras už parengtus dokumentus sumokėjo 600 Lt (11–12 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos sudaro 3500 Lt (24, 92 b. l.), viso 4167 Lt. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius.

Atsakovui 2014-02-05 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų (31 b. l.), už priešieškinį dėl turto atidalijimo, sumokant kompensaciją, mokėtinas žyminis mokestis yra 1800 Lt (CPK 80 str.), antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 3270 Lt (93 b. l.).

Ieškinys atmestas, o priešieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1042 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės valstybei priteistina 818 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti ir 900 Lt už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 2297 Lt žyminio mokesčio. Ieškinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo yra neturtinio pobūdžio, už ieškinį turėjo būti sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str.), todėl ieškovei grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis - 2153 Lt (CPK 87 str. 1d. 1 p.). Užskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus dėl žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo ir jo grąžinimo, ieškovei grąžintina 1253 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 5,6 Lt. Iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės negu 10 Lt (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti bendrasavininkiams V. V. A. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taip:

priteisti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo A. V. ieškovei V. V. A. 60000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) kompensaciją už ieškovei (bendrasavininkei) V. V. A. priklausančio aukščiau išvardinto turto ½ dalį.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei V. V. A. iš atsakovo A. V. 1042 Lt (tūkstantis keturiasdešimt du litai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. V. A. valstybei 818 Lt (aštuoni šimtai aštuoniolika litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Grąžinti ieškovei V. V. A. 1253 Lt (viena tūkstantis du šimtai penkiasdešimt trys litai) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-01-20 mokėjimo nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Irena Stasiūnienė