- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-626-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01821-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- M. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7909-1031/2022 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kredito unija (toliau – ir KU) ,,Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 7 172,99 Eur negrąžinto kredito, 2 160,39 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki galutinio kredito grąžinimo termino (2020 m. spalio 31 d.) pagal sutartį, 759,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. K., nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, kuriuose iš esmės sutiko ir neginčijo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis. Atsakovas sutiko, kad savo prievolę yra įvykdęs iš dalies, tačiau pažymėjo, jog dvejomis įmokomis atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 1 800 Eur, kurie ieškovės teikiamuose dokumentuose nesimato. Todėl laikytina, kad mokėtina paskolos dalis mažintina 1 800 Eur. Šią sumą įskaičius į pagrindinės prievolės įvykdymą, turėtų būti perskaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, tačiau ieškovė tokio perskaičiavimo nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, prašomas priteisti palūkanų ir delspinigių dydis yra nepagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 2 d. galutiniu sprendimu: Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei likviduojamai dėl bankroto KU „Baltija“ iš atsakovo M. K. priteista 7 172,99 Eur negrąžinto kredito, 2 160,39 Eur mokėjimo palūkanų, 759,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 092,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos - 665,50 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir iš atsakovo priteista valstybei 114 Eur žyminio mokesčio - paliko nepakeistu; priteisė ieškovei iš atsakovo 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteistos 10 092,42 Eur sumos mokėjimą išdėstė dešimčiai mėnesių, mokant po 1 009,24 Eur.
5. Teismas pažymėjo, kad jau vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės atsakovas nurodė, jog jis yra atlikęs du mokėjimus – 1 000 Eur ir 800 Eur, kurie ieškovės nėra įskaityti, todėl priteistina skolos suma mažintina, o delspinigiai ir palūkanos nepriteistinos, nes jos turėtų būti perskaičiuotos, o perskaičiuotos jos nebuvo. Teismas nurodė, kad šių argumentų nelaiko nei teisėtais, nei pagrįstais, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas preliminarus sprendimas. Teismas sutiko, kad iš tiesų atsakovas pateikė duomenis, jog jis 2021 m. gruodžio 30 d. yra pervedęs ieškovei 1 000 Eur, o 2022 m. sausio 18 d. – 800 Eur, tačiau atsakovas klaidingai vertina, kad šie mokėjimai ieškovės nėra fiksuoti. Atsakovas apsiriboja tik deklaratyviu pareiškimu aiškiai nenurodydamas, kokiame dokumente tokie duomenys turėjo būti fiksuoti, tačiau tame dokumente jie fiksuoti nebuvo. Teismas vertino, kad minėti mokėjimai ieškovės yra ir fiksuoti, ir apskaityti.
6. Teismas iš KU „Baltija“ pateikto atsakovo sąskaitos išrašo, kuris parodo kaip vyko lėšų judėjimas atsakovo sąskaitoje, nustatė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. atsakovui buvo išmokėta 10 000 Eur paskola. Šios sąskaitos paskutinės dvi operacijos būtent ir yra atsakovo nurodomos operacijos. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovas pervedė 1 000 Eur, o 2022 m. sausio 18 d. – 800 Eur. Šios sumos fiksuotos pajamų stulpelyje, t. y. lėšos pateko į sąskaitą bei išlaidų stulpelyje, ieškovė jas įskaitė. Taip pat aiškiai matyti kaip šios lėšos yra įskaitomos – abi įmokos įskaitomos kaip delspinigiai nurodant, kad apmokami delspinigiai delspinigių sąskaitoje (duomenys neskelbtini).
7. Teismas pažymėjo, kad sudarytos sutarties priedas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kokias įmokas mokant atsakovas grąžina skolą ir sumoka palūkanas, o minėtas sąskaitos išrašas parodo, kaip realiai buvo atliekamos įmokos. Pavyzdžiui, laikotarpyje nuo paskolos suteikimo iki 2016 m. kovo 21 d. atsakovas atliko tokias įmokas: 700 Eur, 600 Eur, 555 Eur, 600 Eur, 200 Eur, šios lėšos buvo įskaitytos kaip paskolos grąžinimo įmokos. Nuo 2016 m. kovo 21 d. dalis sumokamų lėšų įskaitomos kaip „Apmokami delspinigiai“. Atsakovas nesilaikė sutarto mokėjimo grafiko, sumokėdavo rečiau, tačiau didesnėmis ir apvaliomis sumomis, todėl šios sumos buvo įskaitomos tiek kaip paskolos grąžinimas, tiek kaip palūkanos, tačiau praleidus konkrečios įmokos terminą buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai.
8. Teismas nurodė, kad šalys yra sutarusios dėl netesybų – delspinigių (Sutarties 8 Skyrius), kurie skaičiuojami nuo tos dienos, kurią turėjo būti įvykdyta prievolė. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymo tvarką, pagal kurią kreditoriaus gautos sumos vykdant prievolę pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Pagal šalių sutarties turinį ir minėtą reguliavimą prievolės įskaitymas, šiuo atveju paskolos įmokos, yra įskaitomos paskutine eile. Atsakovui pradėjus vėluoti mokėti įmokas, kreditorius pirmiausiai įskaitė palūkanas ir delspinigius.
9. Esant minėtoms aplinkybėms teismas laikė nepagrįsta atsakovo poziciją, kad 1 000 Eur ir 800 Eur įmokos turėjo būti įskaitytos kaip dalies paskolos dengimas šia suma mažinant priteistiną sumą. Teismas laikė, kad atsakovas praleido paskolos ir palūkanų sumokėjimo terminus, todėl ieškovė įmokas pirmiausiai įskaitydavo kaip palūkanas bei delspinigius, ir natūralu, kad minėta 1 800 Eur buvo įskaityta delspinigiams padengti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. galutinio sprendimo dalį dėl priteistos 10 092,42 Eur sumos ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti 8 292,42 Eur, kitoje sprendimo dalyje proporcingai paskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas, o sprendimo dalį dėl išdėstymo palikti nepakeistą; atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas, nuoseklus, įvertinant ir ištiriant visus priimtus įrodymus, išvadas ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautines materialinės teisės normas, liečiančias šį ginčo objektą. Sprendime nurodyta teismų praktika nėra individualizuota ir aktuali šiam konkrečiam ginčui.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, kas liečia betarpiškumo principą bei įrodymų ištyrimo būtinumą.
10.3. 2022 m. liepos 11 d. ieškovės pateiktame išraše iš paskolos (duomenys neskelbtini) sąskaitos akivaizdžiai matosi, kad 1 000 Eur ir 800 Eur mokėjimai už kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įskaityti, tad atsakovo atstovė 2022 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu prašė teismo įvertinti šiuos neatitikimus ir atitinkamai priteisti mažesnę skolos dalį bei atitinkamai atmesti palūkanas ir delspinigius, nes nėra pateiktas jų perskaičiavimas įvertinant 1 000 Eur ir 800 Eur mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovės prašymą ir priimdamas sprendimą niekuo nepagrindė savo teiginių.
10.4. Pirmosios instancijos teismo teiginys, abstrakčiai nurodant, kad buvo padengti delspinigiai, pažeidžia sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes akivaizdu, jog savavališkai buvo padengtas kitas kreditas. Atsakovas, gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo papildomai pirkti buhalterines paslaugas iš šalies ir įvertinti tokius pirmosios instancijos teismo teiginius, ką įrodo su apeliacinius skundu pridedama 2022 m. rugpjūčio 16 d. sąskaita faktūra SG Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškinimas. Atsakovas padengė kreditą „pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini)“, o ieškovė įskaitė šias lėšas kito kredito dengimui, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir nesumažino priteistos sumos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė KU ,,Baltija“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Unija pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo dėl susidariusio įsiskolinimo, kylančio būtent iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios grąžinimo terminas pasibaigė 2020 m. spalio 31 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.10 p. nustatyta, jog esant situacijai, jeigu yra susidariusi skola pagal kelias kredito sutartis (kaip ir yra šiuo atveju, kadangi tarp Unijos ir atsakovo buvo sudarytos dvi kredito sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) (vartojimo kredito sutartis) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (būsto kredito sutartis)), Unija turėjo teisę pati pasirinkti, pagal kurią kredito sutartį susidariusiam įsiskolinimui dengti bus skiriamos kredito gavėjo Unijai pervedamos lėšos. Todėl, atitinkamai, atsakovui dengiant skolą pagal būsto kredito sutartį, įmokos buvo užskaitomos ir vartojimo kredito dengimui.
11.2. Atsakovo įsipareigojimai pagal turimas paskolos sutartis buvo pradelsti: įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradelsti, kadangi atsakovas nuo 2017 m. nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal šią paskolos sutartį, o terminas grąžinti kreditą pasibaigė dar 2020 m. spalio 31 d.; įsipareigojimai pagal būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo pradelsti, kadangi ši paskolos sutartis su atsakovu buvo nutraukta, Unijos naudai buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Atitinkamai, Unijos naudai išduoto vykdomojo įrašo pagrindu yra pradėta vykdomoji byla dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo įsipareigojimai Unijai tiek pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pagal būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradelsti.
11.3. Tiek vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.8 p., tiek būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 19 p. yra nustatytas skolos dengimo eiliškumas, t. y. nurodoma, jog pirmiausia yra dengiamos netesybos bei kiti mokėjimai, tuomet palūkanos ir negrąžinta kredito dalis. Atitinkamai, esant atsakovo skolai pagal kelias kredito sutartis, iš atliktų įmokų pirmiausia buvo dengiami susikaupę delspinigiai (pagal abi sutartis), tada palūkanos (pagal abi sutartis) ir tuomet kredito dalis.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad atsakovo nurodomi mokėjimai Unijos yra ir fiksuoti ir apskaityti. Taip pat teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovo pervestos sumos yra fiksuotos pateiktame atsakovo sąskaitos išraše, pajamų stulpelyje, t. y. lėšos pateko į sąskaitą bei išlaidų stulpelyje, kad Unija jas įskaitė. Sprendime teismo paaiškinta, kaip atsakovo atlikti mokėjimai buvo įskaityti – abi įmokos įskaitytos kaip delspinigiai, nurodant, kad apmokami delspinigiai sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl naujų įrodymų
13. Atsakovas M. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą faktūrą SG Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d. S. G. paaiškinimą dėl kreditui (duomenys neskelbtini) skirtų 2021 m. gruodžio 30 d. 1 000 Eur ir 2022 m. vasario 18 d. 800 Eur įmokų neįskaitymo c. b. Nr. e2-7909-1031/2022, 2022 m. rugpjūčio 16 d. bankinio mokėjimo išrašą.
14. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
15. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
16. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, taip pat nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Kartu pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami teismo sprendimui įtakos galintys turėti įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Be to, apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamus įrodymus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2022 m. liepos 11 d. ieškovės pateiktame išraše iš paskolos (duomenys neskelbtini)sąskaitos akivaizdžiai matosi, kad 1 000 Eur ir 800 Eur mokėjimai už kreditą Nr. (duomenys neskelbtini)nėra įskaityti, tad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo įvertinti šiuos neatitikimus ir atitinkamai priteisti mažesnę skolos dalį bei atitinkamai atmesti palūkanas ir delspinigius. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovės prašymą ir priimdamas sprendimą niekuo nepagrindė savo teiginių. Pirmosios instancijos teismo teiginys abstrakčiai nurodant, kad buvo padengti delspinigiai, pažeidžia sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes akivaizdu, jog savavališkai buvo padengtas kitas kreditas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
19. Įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog priešingai nei teigė atsakovas, minėti mokėjimai ieškovo yra ir fiksuoti, ir apskaityti. Iš KU „ Baltija“ pateikto atsakovo sąskaitos išrašo nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovas pervedė 1 000 Eur, o 2022 m. sausio 18 d. – 800 Eur. Šios sumos fiksuotos pajamų stulpelyje, abi įmokos įskaitytos kaip delspinigiai nurodant, jog apmokami delspinigiai delspinigių sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido paskolos ir palūkanų sumokėjimo terminus, ieškovė, remdamasi vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) 8 Skyriuje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnyje reglamentuojama įmokų paskirstymo tvarka, įmokas pirmiausiai įskaitydavo kaip palūkanas bei delspinigius, todėl ginčijama atsakovo sumokėta 1 800 Eur suma buvo įskaityta delspinigiams padengti. Analogiškas išvadas ginčijamame teismo sprendime padarė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas apeliacinio skundo argumentais minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, jog ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis savavališkai padengė kitą kreditą. Kaip nustatyta ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 7.10 punkte, kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su Kredito unija, Kredito unija turi teisę vienašališkai pasirinkti, kurių įsipareigojimų (pagal kurią sutartį) vykdymui bus panaudotos kredito gavėjo sumokėtos piniginės lėšos, nepriklausomai nuo to, kokią mokėjimo paskirtį nurodė Kredito gavėjas, ar nuo kitų aplinkybių. Šiuo aspektu, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kadangi atsakovas buvo sudaręs dvi kredito sutartis – vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovė turėjo teisę pasirinkti, pagal kurią kredito sutartį susidariusiam įsiskolinimui dengti bus skiriamos atsakovo ieškovei pervedamos lėšos.
21. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Šiame kontekste pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino kitaip nei atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sprendimo motyvavimo taisykles. Pažymėtina, kad teismas privalo ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus bei juos įvertinti, ką, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ir padarė. Jei pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nepasisakė dėl kiekvieno atsakovo nurodyto argumento ar dėl kiekvieno iš į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios galios, tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymo tyrimo ir vertinimo rezultatų aiškiai ir išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, kas nagrinėjamu atveju laikytina pakankamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu.
23. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą. Pažymėtina, kad civilinio proceso betarpiškumo principas reiškia, jog teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, priimdamas sprendimą neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 14 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių argumentų, kuo pasireiškė betarpiškumo principo pažeidimas, todėl apelianto argumentas dėl betarpiškumo principo pažeidimo atmestinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautines materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą taip pat atmeta kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas teismas pažeidė ir kuo šis teisės normų pažeidimas pasireiškė.
25. Galiausiai apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismų praktika nėra individualizuota ir aktuali šiam konkrečiam ginčui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nenustatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą, būtų pasirėmęs kokia nors teismų praktika.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai jas kvalifikavęs priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 584,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl netenkinus apeliacinio skundo šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 584,43 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 43 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.