Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo M. K.atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei, kitiems asmenims nedalyvaujant,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo LDB KU „Baltija“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2015 m. lapkričio 18 d. atsakovas ir ieškovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15-00079, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 10 000,00 Eur vartojimo kreditą iki 2020 m. spalio 31 d. (b.l. 7-15)¹. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą kredito sumą ir sumokėti 2587,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, tačiau atsakovas savo pareigą vykdė nereguliariai. Kredito sutarties priedas Nr. 1 numatė paskolos grąžinimą fiksuojant mokamų įmokų dydį, įmokų laiką ir mokėtinas palūkanas. (b.l. 16, 17).

Ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. Č. Ieškovo nemokumo administratorius siuntė atsakovui pranešimus vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau skolininkas į pranešimus nereagavo, susidariusios skolos ieškovui negrąžino.

Tarp atsakovo ir ieškovo susiklostė paskolos santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditorius vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovui suteikė paskolą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino ir palūkanų bei kitų privalomų mokėti sumų nesumokėjo. Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Be to, įstatymai draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir tvarką šalys nustato susitarimu.

Bylos nagrinėjimo pagal dokumentinio proceso taisykles (CPK XXII Skyrius) specifika lemia tai, kad atsakovas iš esmės yra išklausomas po to, kai byloje remiantis rašytiniais įrodymais yra priimamas preliminarus sprendimas. Teismas vertindamas ieškovo teiktų rašytinių įrodymų pakankamumą, byloje priima preliminarų sprendimą. Taigi atsakovas šiame procese turi pateikti tokius įrodymus ir nurodyti tokias aplinkybes, kurios teismui leistų daryti kitokias išvadas, nei teismas darė priimant preliminarų sprendimą. Taigi teismas priimdamas galutinį sprendimą turi įvertinti, ar atsakovo teikiami įrodymai ir nurodomos aplinkybės paneigia ar iš dalies paneigia priimto preliminaraus sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Šioje byloje teismas tokios išvados padaryti negali, todėl teismas sprendžia galutinį sprendimą palikti nepakeistu, nes atsakovas nepateikė, teismo vertinimu, jokių duomenų, kurie teismui leistų padaryti kitokias išvadas, nei teismas padarė priimant preliminarų sprendimą.

Atsakovas iš esmės nurodė dvi aplinkybes, kurias vertinant reikėtų panaikinti ar pakeisti preliminarų sprendimą.

Pirma - savo prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas tuo pagrindu, kad atsakovas nebuvo informuotas apie prievolės perleidimą (b.l. 31-33). Teismas pažymi, kad šioje byloje jokio prievolės perleidimo nėra įvykę. Tai, kad ieškovui buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto (nemokumo) administratorius ir ieškovas yra likviduojamas dėl bankroto nereiškia, kad yra įvykęs koks nors prievolės perleidimas ar asmenų pasikeitimas prievolėje, apie kurį turėjo būti informuotas atsakovas. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų neteko unijos valdymo organai ir šias funkcijas perėmė paskirtasis bankroto administratorius. Tačiau tai, kaip minėta nereiškia prievolės perleidimą ar naujų asmenų prievolėje atsiradimą. Bankroto bylos iškėlimas negali būti vertinamas kaip kokia nors kliūtis, dėl kurios atsakovas neteko galimybės ar pareigos vykdyti savo kaip skolininko pareigų. Jokių aplinkybių, įtakojančių skolos grąžinimą, po bankroto bylos iškėlimo neatsirado. Vertinant šias atsakovo nurodomas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jos nėra ir negali būti pagrindu panaikinti ar keisti priimtą preliminarų sprendimą.

Antra – jau vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės atsakovas nurodė, kad jis yra atlikęs du mokėjimus 1000 Eur ir 800 Eur, kurie ieškovo nėra įskaityti, todėl priteistina skolos suma mažintina, o delspinigiai ir palūkanos nepriteistinos, nes jos turėtų būti perskaičiuotos, o perskaičiuotos jos nebuvo. Teismas šiuos argumentus taip pat nelaiko nei teisėtais, nei pagrįstais, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas preliminarus sprendimas. Teismas sutinka, kad iš tiesų atsakovas pateikė duomenis, jog jis 2021 m. gruodžio 30 d. yra ieškovui pervedęs 1000 Eur, o 2022 m. sausio 18 d. – 800 Eur (116, 118 b.l.), tačiau atsakovas klaidingai vertina, kad šie mokėjimai ieškovo nėra fiksuoti. Atsakovas apsiriboja tik deklaratyviu pareiškimu aiškiai nenurodydamas, kokiame dokumente tokie duomenys turėjo būti fiksuoti, tačiau tame dokumente jie fiksuoti nebuvo. Teismas vertindamas visą bylos medžiagą tokios išvados nedaro ir, teismo vertinimu, minėti mokėjimai ieškovo yra ir fiksuoti, ir apskaityti.

Byloje yra pateiktas kredito unijos „Baltija“ atsakovo sąskaitos išrašas (61-67 b.l.). Ši sąskaita parodo kaip vyko lėšų judėjimas. Iš šio išrašo matyti, kad 2015 m. lapkričio 18 d. atsakovui buvo išmokėta 10 000 Eur paskola. Šios sąskaitos paskutinės dvi operacijos būtent ir yra atsakovo nurodomos operacijos. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovas pervedė 1000 Eur, o 2022 m. sausio 18 d. – 800 Eur. Šios sumos fiksuotos pajamų stulpelyje, t.y. lėšos pateko į sąskaitą bei išlaidų stulpelyje, kad ieškovas jas įskaitė. Taip pat aiškiai matyti kaip šios lėšos yra įskaitomos – abi įmokos įskaitomos kaip delspinigiai nurodant, kad apmokami delspinigiai delspinigių sąskaitoje S0000405/15.

Sudarytos sutarties priedas Nr. 1. (16, 17 b.l.) nurodė kokias įmokas mokant atsakovas grąžina skolą ir sumoka palūkanas, o minėtas sąskaitos išrašas parodo, kaip realiai buvo atliekamos įmokos. Pavyzdžiui, laikotarpyje nuo paskolos suteikimo iki 2016 m. kovo 21 d. atsakovas atliko tokias įmokas 700 Eur, 600 Eur, 555 Eur, 600 Eur, 200 Eur, šios lėšos buvo įskaitytos kaip paskolos grąžinimo įmokos. Nuo 2016 m. kovo 21 d. dalis sumokamų lėšų įskaitomos kaip „Apmokami delspinigiai“. Atsakovas nesilaikė sutarto mokėjimo grafiko, sumokėdavo rečiau, tačiau didesnėmis ir apvaliomis sumomis, todėl šios sumos buvo įskaitomos tiek kaip paskolos grąžinimas, tiek kaip palūkanos. Tačiau praleidus konkrečios įmokos terminą buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Šalys yra sutarusios dėl netesybų – delspinigių (Sutarties 8 Skyrius), kurie skaičiuojami nuo tos dienos, kurią turėjo būti įvykdyta prievolė. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymo tvarką, pagal kurią kreditoriaus gautos sumos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Pagal šalių sutarties turinį ir minėtą reguliavimą prievolės įskaitymas, šiuo atveju paskolos įmokos yra įskaitomos paskutine eile. Atsakovui pradėjus vėluoti mokėti įmokas kreditorius pirmiausiai įskaitė palūkanas ir delspinigius.

Esant šioms aplinkybėms teismas laiko nepagrįsta atsakovo poziciją, kad 1000 Eur ir 800 Eur įmokos turėjo būti įskaitytos kaip dalies paskolos dengimas, todėl šia suma mažintina priteistina suma. Teismas laiko, kad atsakovas praleido paskolos ir palūkanų sumokėjimo terminus, todėl ieškovas įmokas pirmiausiai įskaitydavo kaip palūkanas bei delspinigius ir natūralu, kad minėta 1800 Eur buvo įskaityta delspinigiams padengti.

Vertindamas šias aplinkybes teismas nenustatė pagrindo panaikinti ar pakeisti priimto preliminaraus sprendimo.

Atsakovas taip pat pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdytą dvylikai mėnesių. CPK 284 straipsnis nurodo, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Atsakovas prieštaravimų dėl tokio prašymo nepateikė. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytus motyvus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prieštaravimų nepateikė sprendžia sprendimo vykdymą išdėstyti dešimčiai mėnesių. Teismas pažymi, kad įmokos dalis turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Tuo atveju, jei atsakovas pavėluoja įmokėti nors vieną įmoką, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nustoja galioti ir vykdomasis raštas gali būti išduotas dėl visos nesumokėtos skolos dalies.

Paliekant preliminarų sprendimą nepakeistu teismas priteisia iš atsakovo 7172,99 Eur negrąžinto kredito, 2160,39 Eur mokėjimo palūkanas, 759,04 Eur delspinigių, viso 10 092,42 Eur, todėl vieno mėnesio įmokos dalis yra 1 009,24 Eur.

Priteistų bylinėjimosi išlaidų tiek ieškovui, tiek valstybei teismas neišdėsto.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prieštaravimų argumentai nepagrįsti, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai patenkinti ieškovo reikalavimai, paliktinas nepakeistu (CPK 430 str. 6 d. 1 p.), bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą papildomai priteisiant 544,50 Eur už atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui LDB KU „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 7172,99 Eur negrąžinto kredito, 2160,39 Eur mokėjimo palūkanų, 759,04 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 092,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 665,50 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista valstybei 114,00 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų) žyminio mokesčio palikti nepakeistu.

Priteisti ieškovui LDB KU „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, iš atsakovo M. K.F, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteistos 10 092,42 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dešimčiai mėnesių mokant po 1 009,24 Eur. (vieną tūkstantį devynis eurus ir 24 ct).

Kiekvienos įmokos dalis turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Tuo atveju, jei atsakovas pavėluoja įmokėti nors vieną įmoką, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nustoja galioti ir vykdomasis raštas gali būti išduotas dėl visos nesumokėtos skolos dalies.

Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pradeda galioti nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir vykdomas iki 2023 m. gegužės 31 d.

Kitų mokėjimų vykdymas nėra išdėstomas.

Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.