Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. 2016 m. birželio 19 d., apie 22.00 val., S. Nėries g. 91, Vilniuje, vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus. Šiais veiksmais D. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126, 222 punktus ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. F. teismo posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta, gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje yra labai sudėtinga su parkavimu, ten nėra vietos. Radus vietą parkavimui, statė automobilį ir nepajautė nei garso, nors yra „parktronikas“, nei susidūrimo, kol šalia važiavęs vairuotojas nepasakė jai, kad užkabino automobilį, net pagalvojo, kad jis kabinėjasi prie jos. Išlipusi nerado jokio įbrėžimo ant savo automobilio, o kitų neapžiūrėjo. Neprisimena, ar apžiūrėjo kitą automobilį. Visada pirma pasižiūri į savo automobilį, nes jei jis apgadintas, reiškia ir kitas automobilis bus apgadintas. Be to, negali įvertinti gal automobilis prieš tai buvo apgadintas. Kai pareigūnai sustatė automobilius, rado minimalius įbrėžimus, kad kampas galėjo būti priliestas prie nukentėjusiojo mašinos, tačiau žmogiškai vertinant, ji tikrai nepagalvojo, kad padarė kokią nors žalą. Ji neįvertino, kad buvo padaryta žala, nes ant jos automobilio nieko nebuvo, tikrai nepagalvojo, kad kitam asmeniui padarė žalos, kitaip tikrai nebūtų nuvažiavusi. Nukentėjusysis net nesikreipė į draudimą, nes nemato žalos. Įbrėžimas yra, bet jis nedidelis. Net komisariate jos paklausė, ar ji jau sutvarkė automobilį, nes nieko nesimato, valė jos automobilį, kad įžiūrėtų, kur tas įbrėžimas. Teigia, kad tikrai nejuto, kad tai įvyko. Jai nebuvo tikslo bėgti, buvo blaivi, yra draudimas. Be to, iš įvykio vietos pasitraukti privalėjo, nes automobilis į tą vietą netilpo ir būtų padariusi kamštį prie gyvenamosios vietos. Nuvažiavo toliau, bet tik todėl, kad pastatytų mašiną toliau. Tikrai neturėjo noro pasišalinti iš įvykio vietos.

Liudytojas M. V. teismo posėdyje nurodė, kad galbūt nurodytą dieną, tiksliai nerpisimena, apie 9 val. vakaro, važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavo sankryžą ir pamatė, kad nuo kalno leidžiasi raudonos spalvos automobilis, tarp stovinčių automobilių buvo viena laisva vieta, tada raudonos spalvos automobilio vairuotoja, kad praleistų kitus atvažiuojančius automobilius, norėjo įvažiuoti į tą vietą. Matė, kaip ji važiuodama pasuko blogu kampu ir savo automobilio dešinės pusės galu perbraukė kitam automobiliui per priekinės kairės pusės bamperį. Jis pavažiavo toliau, pastatė automobilį ir priėjęs pasakė, kad moteris įvažiavo į kitą automobilį. Patvirtino, kad tai buvo vairuotoja – tas asmuo, kuris yra posėdžių salėje, jam atrodo, kad tada pas moterį buvo garbanoti plaukai, bet panašu, kad tai ši moteris. Išlipo, priėjo ir pasakė, kad ji įvažiavo į kitą automobilį, ji pasakė, kad nieko nepajuto, liudytojas teigia parodęs ant abiejų automobilių įbrėžimus ir pasakęs, kad kreiptųsi į policiją, ar susirastų automobilio savininką ir sėdo į savo automobilį. Pavažiavęs stabtelėjo, norėjo įsitikinti, kas bus toliau, o moteris sėdo į automobilį ir nuvažiavo, tada jis pranešė policijai ir parašė paaiškinimą. Patvirtino matęs apgadinimus ant abiejų automobilių. Vienas automobilis buvo raudonos spalvos VW Golf, o kitas pilkos spalvos Opel.

Perskaičius M. V. 2016 m. birželio 19 d. paaiškinimą, jis patvirtino, kad nurodytos jame aplinkybės yra teisingos (b. l. 9).

Liudytojas R. G. teismo posėdyje parodė, kad tai galėjo būti birželio mėnesį, tiksliai neprisimena, prie jo namų stovėjo jo automobilis, atėjęs prie automobilio rado užkištą policijos pranešimą apie auto įvykį. Apėjo savo automobilį kelis kartus, tačiau nieko nepastebėjo, paskui pamatė raudoną žymę, nebuvo tikras, kad tai jam kažkas padarė, nes mašina jam nepriklauso, ji buvo paskolinta. Ant pranešimo buvo parašyta data, kada nuvykti į policiją, nuvažiavo, ten jo paklausė, ar matė raudoną žymę, pasakė, kad taip. Įbrėžimas nedidelis, automobilio neremontavo, pavalė ir nieko neliko. Ten labiau buvo dažai nuo kito automobilio, į draudimą nesikreipė, pakalbėjo su automobilio savininku ir nebuvo dėl ko kreiptis į draudimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. patvirtino, kad rašė ir pasirašė 2016 m. birželio 22 d. pranešimą teismui, jog dėl 2016 m. birželio 19 d. įvykio, kai buvo apgadintas jo valdytas automobilis, jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų D. F. neturi (b. l. 18).

Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad, galėjo būti birželio mėnuo, paskolino žmonos broliui (R. G.) automobilį, jis pasakė, kad atėjo prie automobilio ir rado lapelį, jis didelių apgadinimų ant automobilio nepastebėjo. Automobilį vairuoja jo žmona, automobilis ne naujas, 12 metų. Žmonos brolis pasakė, kad yra maža raudona žymė, tiksliai negalėjo nurodyti, kurioje automobilio vietoje. Nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Tai buvo minimalus įbrėžimas, pretenzijų neturi, automobilio neremontavo ir į draudimą nesikreipė.

Teismui pagarsinus, A. K. patvirtino, kad rašė ir pasirašė 2016 m. birželio 22 d. pranešimą, jog jokių pretenzijų D. F. neturi (b. l. 17).

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialistė, apie byloje nagrinėjamą įvykį nieko neprisimena. Pagarsinus ir leidus liudytojai susipažinti su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Transporto priemonių, apžiūros ir sugretinimo 2016 birželio 22 d. protokolu (b. l. 13), nurodė, kad jis surašytas jos, foto nuotraukos darytos jos, tačiau ši apžiūra nebuvo išskirtinė. Kaip pastebėjo ir darytose nuotraukose, likę ant sidabrinio automobilio raudonos spalvos dažų, ji sugretino automobilius, jei viskas atitiko, tai ir surašė protokolą, neprisimena raudonos spalvos automobilio apgadinimų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens taip pat neprisimena. Procedūra vyko pagal nustatytą tvarką, iškviečiamos abi pusės, įleidžiama į vidinį kiemą, visada prieš einant apžiūrėti automobilių, paklausiama asmenų, ar jie neremontavo automobilių prieš tai, kokie buvo defektai prieš tai, jei nurodo – tada klausiama, ar yra deklaracijos, jei yra – jos pateikiamos, tai nėra išskirtinis atvejis, po to matuojama, sugretinama. Tikrai jokių išskirtinių aplinkybių apie šį gretinimą neprisimena.

Liudytojas M. U. teismo posėdyje parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio visiškai neprisimena, kasdien būna daug tokių atvejų. Perskaičius vyriausiojo specialisto M. U. 2016 m. birželio 20 d. tarnybinį pranešimą, kad jame nurodytos aplinkybės yra teisingos (b. l. 4). Prisimena, kad įvykis buvo prie namų „parkinge“, liudytojas, kuris skambino jau buvo namuose, jam pasiskambinus – atėjo, liudytojas sakė, kad bendravo su moterimi, kad ji išvažiavo, liudytojas parašė paaiškinimą, automobilio pažeidimai buvo matomi, pajusti tikrai turėjo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, jog KET 222 punkte numatytos eismo įvykio dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tokiu atveju su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016).

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo D. F. paaiškinime nurodė, jog 2016 m. birželio 20 d., apie 22 val., S. Nėries g., statant automobilį (automobilyje įrengta parkavimosi sistema), privažiavo automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad ji kliudė kitą automobilį. Ji to nepastebėjo, nes jokio parkavimo sistemos garso negirdėjo. Automobilio vairuotojas jai siūlė išlipti ir apžiūrėti automobilius. Apžiūrėję jie didelių pažeidimų, dėl kurių reikėtų kviesti policiją (ką jai siūlė vairuotojas), nepamatė. Ji sutinka, kad visi turi atsakyti už savo veiksmus, bet šiuo atveju didelių pažeidimų nebuvo, todėl ji nemano, kad pažeidė įstatymus. Savo automobilį ji kasdien randa su tokiais įbrėžimais. Gailisi, kad susiklostė tokia situacija (b. l. 12). Teismo posėdžio metu D. F. taip pat nurodė, kad automobilių kontakto nejautė, tačiau ją sustabdė kitas asmuo (liudytojas M. V.), kad buvo išlipusi ši automobilio, tačiau apžiūrėjo tik savąjį, kito automobilio neapžiūrėjo arba neprisimena, ant jos automobilio pažeidimų nebuvo, todėl ji nuvažiavo. Liudytojas M. V. teismo posėdžio, būdamas supažindintas dėl administracinės atsakomybė už melagingų parodymų davimą, metu nurodė, kad įvykio dieną, apie 9 val. vakaro, prie savo namų, matė, kaip nuo kalno leidžiasi raudonos spalvos automobilis (Golf), kurio vairuotoja, kad praleistų kitus atvažiuojančius automobilius, norėjo įvažiuoti į laisvą parkavimo vietą, tačiau ji važiuodama pasuko blogu kampu ir savo automobilio dešinės pusės galu perbraukė kitam automobiliui (Opel pilkos spalvos) per priekinės kairės pusės bamperį. Tada jis pavažiavo toliau, pastatė automobilį ir priėjęs pasakė, kad moteris, kuri yra administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įvažiavo į kitą automobilį, ji pasakė, kad nieko nepajuto. Liudytojas M. V. teigia parodęs ant abiejų automobilių įbrėžimus ir pasakęs, kad kreiptųsi į policiją, ar susirastų automobilio savininką ir sėdo į savo automobilį, tada pavažiavęs dar stabtelėjo, norėjo įsitikinti, kas bus toliau, tačiau moteris sėdo į automobilį ir nuvažiavo, todėl jis pranešė policijai ir parašė paaiškinimą. Liudytojas M. V. patvirtino matęs apgadinimus ant abiejų automobilių. Abejoti liudytojo M. V. parodymais, nenustačius jokio jo suinteresuotumo bylos baigtimi, pagrindo apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, taip pat supažindinus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra teisinio pagrindo. Tokią aplinkybę jis nurodė ir savo 2016 m. birželio 19 d. paaiškinime (b. l. 9). Liudytojas – policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, M. U. teisme taip pat parodė, kad apgadinimai ant nukentėjusio automobilio buvo matomi. Liudytojas M. G., kuris buvo nukentėjusio automobilio Opel valdytojas įvykio dieną, patvirtino, kad ant automobilio radęs policijos pranešimą, pastebėjo raudoną žymę, tačiau įbrėžimas buvo nežymus, dėl to automobilio niekas neremontavo. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje Nr. AV2-2540/731 bei prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, matyti raudonos spalvos nubraukimo žymė, o automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis sparnas dešinėje pusėje, nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Opel Signum atsirado po kontakto su automobiliu VW Golf (b. l. 13-14). Taigi, nors administracinėn atsakomybėn traukiama D. F., pripažindama savo kaltę dėl pažeidimų, kita vertus, nurodo, kad tyčios pabėgti iš įvykio vietos neturėjo, nes apžiūrėjusi savo automobilį nematė jokių pažeidimų, minėtų pirmiau nurodytų bylos duomenų, pripažintų įrodymais pagrindu konstatuotina, kad eismo įvykio metu abu automobiliai, kad ir nežymiai, tačiau buvo apgadinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie įvykį buvo informuotas liudytojo M. V., jie abu, pagal liudytojo M. V. parodymus apžiūrėjo automobilius, liudytojas siūlė D. F. kreiptis į policiją, tačiau nepaisant tokių aplinkybių, D. F. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Paminėtina, kad asmeninis D. F. vertinimas dėl padarytos žalos masto, jos menkumo, neatleidžia jos nuo pareigos pranešti apie įvykusį eismo įvykį teisės aktų nustatyta tvarka.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, todėl D. F. teiginiai, kad ji nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, buvo blaivi, automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas ir pan., t. y. neturėjo jokio tikslo neteisėtai pasišalinti, nepaneigia teismo išvados dėl D. F. kaltės tyčia pasišalinus iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Be minėtų pirmiau nurodytų bylos įrodymų, D. F. kaltę, padarius 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. F. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės jos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Be D. F. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, t. y. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio patrulio M. U. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 22.04 val., buvo gautas pranešimas, kad S. Nėries g. 91 vienas iš eismo įvykio dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus rado automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam sugadintas kairės pusės priekinis bamperis, ant kėbulo likę raudonos spalvos dažai nuo pasišalinusio automobilio, liudininkas M. V. paaiškino, kad pasilenkdamas su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip automobilio vairuotojas kliudė stovintį automobilį „Opel“ ir jį sugadino, apie tai jis informavo vairavusią moterį, tačiau ji vis tiek išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Automobilio „Opel“ sugadinimai nufotografuoti, sugadinimų aukštis – 0,36 – 0,50 m bei liudytojo M. U. parodymai teisme, kuriais jis patvirtino savo tarnybinio pranešimo teisingumą; Eismo įvykio vietos schema (b. l. 6-7), kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – S. Nėries g. 91, Vilnius, ir automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, sugadinimų aukštis – 0,36 – 0,5 m; R. G. paaiškinimu (b. l. 8), kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 20 d., apie 07.00 val., jis, atėjęs prie automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado už valytuvo paliktą policijos pranešimą, kad jis yra šaukiamas dėl eismo įvykio. Jis apžiūrėjo automobilį, rado įbrėžimą ant priekinio bamperio, matėsi likę raudoni kito automobilio dažai. Automobilį jis pastatė 2016 m. birželio 19 d., apie 12 val., pranešimą rado kitą dieną; taip pat liudytojo R. G. parodymais teisme; M. V. paaiškinimu (b. l. 9), kuriame nurodyta, kad jis važiavo į stovėjimo aikštelę, kuri yra S. Nėries g. 91. Susidarius spūsčiai jis negalėjo prasilenkti su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Ji, statydama automobilį, kliudė automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad yra nubrauktas automobilio „Opel“ kairės pusės bamperis, apie tai pasakė vairuotojai, išlipęs parodė apgadinimą, patarė kviesti policiją, tačiau moteris iš įvykio vietos išvažiavo bei liudytojo M. V. parodymais teisme; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu (b. l. 13), kuriame nurodyta, kad buvo atlikta automobilių „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nustatyta, kad automobiliui „Opel Singum“ apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis sparnas dešinėje pusėje, nustatyta, jog apgadinimai ant automobilio „Opel Signum“ atsirado po kontakto su automobiliu „VW Golf“; Fotolentele (b. l. 14), kurioje užfiksuoti automobilių apgadinimai, jų aukštis.

Visų pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad D. F. vairuodama automobilį buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė, apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus, todėl jos veikos kvalifikuotinos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Sprendžiant dėl administracinių nuobaudų D. F. skyrimo, pirmiausia atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį – su KET reikalavimų nesilaikymu susiję pažeidimai, taip pat į byloje esančius duomenis apie atsiradusius žalingus padarinius dėl tokių pažeidimų: kaip nurodė liudytojas A. K., automobilio Opel Signum, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat įvykio dieną automobilį valdęs M. G., kuris apžiūrėjo jį po įvykio, įbrėžimas, padarytas nurodytam automobiliui buvo iš tiesų nedidelis, iš esmės nubraukta kito automobilio raudonos spalvos dažais, automobilis nebuvo remontuojamas, o šie asmenys jokių pretenzijų D. F. dėl nagrinėjamo įvykio neturi (b. l. 17, 18, 40), taip pat, kaip matyti ir iš Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei prie jo pridėtų nuotraukų, abiem eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams pažeidimai buvo matomi, tačiau nedideli (b. l. 14), administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – D. F. bausta už KET pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą, darbovietėje (duomenys neskelbtini) apibūdinama teigiamai (b. l. 19), kaip pati nurodė teismo posėdžio metu – yra šios įmonės steigėja, akcininkė ir vadovė, įmonė yra labai neseniai įkurta (b. l. 20-21), o ji prisiėmusi daug su įmonės veikla susijusių įsipareigojimų, kurių įvykdyti be teisės vairuoti nesugebėtų; taip pat į D. F. pajamas – per paskutinius tris mėnesius ji gavo 151,38 Eur (b. l. 23), taip pat į D. F. paaiškinimus teisme bei pateiktus duomenis apie jos motinos S. F. sveikatos būklę, diagnozuotą ligą, dėl kurios ji periodiškai veža savo motiną į Santariškių klinikas pas hematologą (b. l. 24, 37). Teismo posėdžio metu D. F. dėl visų pirmiau įvardytų priežasčių ir aplinkybių prašė teismo netaikyti jai teisės vairuoti atėmimo, nes be jos ji netektų tiek savo darbo (pajamų šaltinio), tiek negalėtų rūpintis sergančia motina. D. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad iš esmės ji prisipažino dėl sukelto eismo įvykio, labai gailisi (ATPK 31 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-54-648/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, D. F. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, sankcijoje numatyta minimali.

Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus D. F. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad D. F. sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, kaip nurodė ir nukentėjusio automobilio savininkas bei valdytojas, žala minimali, automobilis neremontuotas, jokių pretenzijų D. F. jie neturi, jos asmenybę, nurodytas ir pagrįstas pateiktais duomenimis asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jos gyvenimo aplinkybes, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini be pirmiau įvardytų ir tokie faktai, kaip tai, jog D. F. darbdavio apibūdinama išskirtinai teigiamai, jos darbas susijęs su vairavimu, ji rūpinasi sveikatos problemų turinčia pensininke motina, eismo įvykio metu žmonės fiziškai nenukentėjo, byloje nesant duomenų, kad įvykio metu D. F. galėjo būti neblaivi, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, betarpiškai su D. F. bendravęs liudytojas M. V. tokių aplinkybių, kad jam būtų kilęs įtarimas dėl D. F. blaivumo, taip pat nenurodė ir neužsiminė. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje D. F. parodė apgailestavimą dėl sukeltų nepatogumų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. F. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus – 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos D. F. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, laikytis saugaus eismo reikalavimų, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis Kelių eismo taisyklių.

Tokio dydžio nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės atitinka ir panašiose situacijoje skiriamų nuobaudų dydžius teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-84-699-2015, 2AT-54-648/2016; Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių teisės apžeidimų bylose Nr. ATP-700-211/2016, eATP-609-211/2016 ir kt.).

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. F. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 35 (trisdešimt penkių) Eur dydžio baudą.

D. F. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jai 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, galutinę nuobaudą D. F. paskirti 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059029997) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).