- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-26
- Bylos Nr.
- 1-393-1057/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- P. B.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Dalius Povilius, Laimonas Šileris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,P.“ kurjeriu, teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu bausmės vykdymas atidėtas paskiriant įpareigojimus (teisnumas išnykęs).
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent: 2022 m. birželio 7 d. apie 21.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sugriebęs savo sutuoktinei M. B. už kojų, sukeldamas fizinį skausmą, tempė ją iš lovos. Šiai atsikėlus, rankomis stipriai sugriebęs jai už rankų žastų, purtė nukentėjusiąją, vėliau, viena ranka sugriebęs M. B. už sprando ir plaukų nutempė ją į vonios kambarį, kur parklupdęs ant kelių, apipylė jai galvą šalto vandens dušu, o M. B. išsilaisvinus ir atbėgus į svetainę, jis (P. B.) pastūmė nukentėjusiąją, dėl to ji dešiniu šonu nugriuvo ant grindų, sutrenkė galvą, t. y. jis tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, keliuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2022 m. birželio 7 d. atėjo su vaiku namo iš lauko. M. gulėjo ant sofos, miegojo ar nemiegojo, nežino. Kai pradėjo persirengti paprašė jos gaminti vaikui maistą, ji atsisakė. Jis pastatė vaikui virti kiaušinius ir kol virė nuėjo į dušą. Išėjo iš dušo, pradėjo maitinti vaiką. Vaikas sėdėjo prie stalo, ant jos kompiuterio. Jis kompiuterį numetė prie M. kojų. M. pradėjo pykti, pradėjo ginčytis. Ji gulėjo po šilta antklode ir jis negalėjo sukelti jai skausmą. M. supyko ir atsistojo, jis taip pat atsistojo. Ji pradėjo ginčytis. Ji pamatė stiklinę vandens ir ėjo apipilti jį. Jis paprašė, kad neapipiltų, bet ji apipylė. Jis visas šlapias, ją apkabino ir prispaudė prie savęs. Buvo visas šlapias ir apkabino, kad ji sušlaptų. Ją pakėlė nuo žemės ir nuėjo į vonią. Ją laikė apkabinęs ranka ir pats paėmė rankinį dušo čiaupą, įjungė ir ją apipylė. Ji pabėgo iš vonios. Ten buvo šlapios grindys, ji paslydo ir nukrito ant nugaros, ar ant šono. Jis ją pakėlė, apkabino, pradėjo ją raminti. Ji pradėjo rėkti, verkti ir keiktis, įbėgo į vonią ir užsidarė. Jos negalėjo nuraminti, ji rėkė, kad jis ją mušė, nors jis jos nemušė. Jis pasitraukė. Jis išėjo iš buto į lauką ir sužinojo, kad ji iškvietė policijos pareigūnus. Jis nenorėjo jos piktybiškai nešti ir apipilti vandeniu iš čiaupo. Nuo sofos jos netraukė, už plaukų netempė. Gal ją purtė, kad nusiramintų. Jis jos tą vakarą nestūmė, ji pati paslydo. Iš kur atsirado mėlynės, nežino. Iš kur mėlynės ant kelių, negali atsakyti, gal kažkur lauke užkabino. Gal ir galėjo palikti mėlynes ant jos rankų, gal nuo pirštų ar rankų. Pirmą kartą kai ją apkalbino, ji stovėjo. Antrą kartą kai ji nukrito, ją apkalbino kaip mylintis vyras. Prašė ją nusiraminti. Kai metus laiko moteris vaikšto į tualetą su telefonu, tai gal normalu, bet kai pusę metų su telefonu net į dušą eina, jam pasidarė įtartina. Kai ji įsidarbino į naują darbovietę, buvo minčių, kad ji su kažkuo bendrauja. Jai dėl to nieko nesakė. Jei ir pyko, tai dėl to nieko nesakė, nenorėjo apie tai sakyti, kad ji dar daugiau neslėptų. Grįžo su vaiku, buvo patenkintas. Kai ji trenkė kuprine, tai jam buvo juokinga, nieko nebuvo, nereagavo piktybiškai, nei skaudu, nei ką. Dabar nepamena, koks buvo jausmas. Tuo metu ant jos nerėkė ir netraukė už kojų iš lovos. Kai pradėjo dirbti su psichologu, ėmė labai blogai vertinti savo elgesį, suprato, kad reikėjo su ja pakalbėti, bet ne nešti į vonią. Bandė su ja taikytis, bet nepavyko. Nemano ar įmanoma taikytis. Norėtų su ja taikytis. Ji padavė skyryboms. Dėl ieškinio, tai per didelė suma.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. B. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. 2022 m. birželio 7 d. apie 21 val., grįžo su sūnumi D. B. gim., (duomenys neskelbtini), iš futbolo treniruotės. Sutuoktinė tuo metu gulėjo ant sofos svetainėje, ar miegojo negali pasakyti, nes gulėjo nugara nusisukusi nuo jų. Tada jis jos paprašė pagaminti sūnui vakarienę, tol kol jis jį išmaudys, bet ar sutuoktinė ką nors į tai atsakė negali pasakyti, nes nepamena. Vonioje užtruko apie 15 minučių, bet sutuoktinė nieko nepagamino. Tada pamatęs kad ji nieko nedaro, pradėjo ruošti valgyti vaikui pats, tuo pačiu pasigamino ir sau, nes jau apie puse metų ji jam negamina valgyti. Taip pat dar nori pasakyti, kad artimų intymių santykių tarp jų nėra jau puse metų mažiausiai. Kol maistas gaminosi jis pats nuėjo į dušą, kur užtruko apie 7 minutes, tada paėmęs maistą su lėkštėmis padėjo jas ant svetainėje esančio stalo ir su vaiku atsisėdo ant tos pačios sofos, kur tuo metu gulėjo M., bet ji labiau gulėjo ant sofos išskleidžiamosios dalies. Tuo metu vaikui už nugaros gulėjo šeimai priklausantis nešiojamas kompiuteris ,,macbook“. Tam kad jam nieko nenutiktų, jis paėmė jį ir numetė ant tos sofos dalies kur sutuoktinė negulėjo, t. y jai už nugaros. M. pastvėrė šalimais gulinčią D. kuprinę (viduje buvo vaiko drabužiai) ir trenkė jam su ja į viršutinę nugaros dalį, fizinio skausmo nuo šio smūgio nepajuto. Tada jis atsistojo ir pačiupo antklodės kampą ir atklojo ją, antklodė nukrito ant šalimais sutuoktinės gulinčio kompiuterio ir vaiko kuprinės. Ji supykusi atsistojo ir pradėjo eiti link jo, bet tam, kad išvengti konflikto, jis nubėgo link miegamojo. Ji nuo virtuvėje esančio stalviršio paėmė ten esančią stiklinę su vandeniu. Jis ją perspėjo, kad jei jį apipils tai jis taip pat duše apipils šaltu vandeniu. M. nepaklausė ir apipylė jį, jis apkabinęs ją kilstelėjo ir nunešė į vonią, kol bandė įjungti dušą ji išbėgo iš vonios ir nubėgo link sofos. Jis su dušo žarna pradėjo pilti ant jos tiek kiek srovė pasiekė ir taikė į ją, bet kiek pamena vandens srovė pataikė jai į plaukus. Kadangi ji prieš tai buvo išpylusi stiklinę su vandeniu ir grindys buvo šlapios, galimai todėl ji paslydo ir nugriuvo ant ten esančių grindų, kiek matė ji krito ant sėdmenų. Tuo metu jis buvo prie vonios kambario durų, sūnus prie savo kambario durų. Ji atsistojo, jis bandė ją apkabinti, bet ji vis bandė išsilaisvinti, bandė raminti, sakyti, kad „baigiam ką čia darom“, bet ji tuo metu pradėjo įstreikuoti, garsiai rėkti, sakyti, kad jį pasodins, vėliau ją paleido, nes matė, kad jai tai nepatinka. Tada ji nubėgo ir užsidarė vonioje. Ten ji labai garsiai verkė, bandė atidaryti duris ir ją nuraminti, bet nuraminti jos niekaip nepavyko. Tada tam, kad neaštrinti konflikto jis išėjo iš namų ir visą naktį praleido mašinoje. Tikrai žmonos jis nemušė, nesmaugė, nosies neužspaudinėjo ir nestumdė. Gailisi, kad visą šį suaugusiųjų konfliktą matė jų mažametis sūnus. Taip pat nori patvirtinti, kad jis buvo visiškai blaivus ir nevartojęs alkoholio. Labai gailisi dėl šio konflikto tarp jų, norėtų su ja susitaikyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gali pagyventi mamos S. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 128) .
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu papildai apklaustas įtariamuoju P. B. nurodė, kad prisipažįsta kaltę iš dalies. Įtarimo esmė jam suprantama, su įtarimu sutinka iš dalies. Patvirtina, kad visas įvykio, kuris buvo 2022 m. birželio 7 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), aplinkybes jis papasakojo pirminės apklausos metu. Viską papasakojo taip, kaip buvo ir prie minėtų parodymų pasilieka. Neprisipažįsta, kad padarė veiksmus, kurie yra nurodyti jam 2022 m. spalio 17 d. pareikštame įtarime, tačiau prisipažįsta, kad po to, kai M. jį apipylė vandeniu iš stiklinės, ją apkabindamas, kilstelėdamas ir nunešdamas į vonią, galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Labai dėl to gailisi. Kai kurios mėlynės ant M. kūno galėjo atsirasti jai paslydus ant vandens ir nugriuvus. Iš kur pas ją atsirado mėlynės ant kelių, nežino (t. 1, b. l. 144).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. B. nurodė, kad tai buvo 2022 m. birželio 7 d. bute (duomenys neskelbtini), kur jie gyveno. Birželio 7 d. grįžo namo, po darbo blogai jautėsi. Prieš tai jam paskambino ir rašė iš darbo paklausė ar jis paėmė vaiką. Nesulaukė atsakymo ir paskambino į mokyklą, pasakė, kad vaiką paėmė. Namuose nuėjo miegoti, pabudo nuo durų trenksmo, grįžo P. su vaiku, ji ir toliau gulėjo, nes jautėsi pavargusi. P. prisėdo ant sofos ir pradėjo sakyti niekšybes, užspaudė jai nosį ir bandė ją pažadinti. Metė į ją kuprinę ir jos „laptopą“. Ji nesikėlė, jis už kojų ją bandė nutraukti nuo sofos. Ji atsikėlė. Jis ją stvėrė už rankų ir pradėjo purtyti. Prašė jį nusiraminti, sakė kvies policiją. Ant stalo stovėjo stiklinė su vandeniu, pasakė, kad jei nenurims ji išpils ant jo vandenį. Vandens buvo labai nedaug. Jis tada stvėrė ją už plaukų ir nutempė į vonią, parklupdė ją ant kelių ir apipylė šaltu vandeniu, nors žinojo, kad ji tądien serga ir karščiuoja. Jai pavyko ištrūkti. Ji nubėgo iki lovos ir stvėrė telefoną, jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė alkūne ir galva. Nubėgus į vonią iškvietė policiją. Jis įėjo į vonią, nes mokėjo atsidaryti vonios duris, išgirdo, kad kviečia policiją ir iškarto išėjo. Visą tą laiką vaikas buvo namuose ir viską matė. Policija dar kartą buvo atvykus patikrinti apie 3-4 val. nakties, bet jo nebuvo. Nuo to laiko kartu negyvena. Dabar vyksta skyrybų procesas, jiems nepavyksta susitarti geruoju. Po poros dienų važiavo ekspertizei dėl sumušimų. Kraujosruva išryškėjo po poros valandų, po to kai ji nukrito. Ant kelių buvo mėlynės, nes staigiai ją parklupdė ant kelių. Jai labai skaudėjo galvą, ir po įvykio dar ilgai skaudėjo. Skaudėjo, kai ją traukė iš lovos, kai nugriuvo, kai klupdė ant kelių, kai ją kratė. Ji sirgo nuo šeštadienio ir P. apie tai žinojo. Apie tai jam sakė ir jis tai matė. Jis labai pykdavo, kai ji sirgdavo. Jis bandė atsiprašyti. Iki to jis smurtaudavo. Prieš metus kvietė policiją, kai važiavo į sanatoriją, tai buvo gal liepos mėnuo. Policija buvo atvažiavusi. Policijai pareiškimo nerašė. Šiuo metu nuomojuosi butą su vaiku. Ji dirba su tarptautiniu pervežimu. Kai dirbdavo namuose jis atjungdavo internetą, kad ji negalėtų prisijungti. Jis vaiką ima bendrauti ne dažnai. Per visą laiką jis su vaiku buvo 4-5 kartus. Vaiku rūpinasi ji.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. B. nurodė, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 21. 17 val. adresu (duomenys neskelbtini), butas 38, (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, grįžo jos vyras P. B., kuris pradėjo konfliktuoti, rėkti, daužyti daiktus namuose, atsisėdęs prie kompiuterio pradėjo jai užspaudinėti nosį, kad ji negalėtų kvėpuoti. Tuo metu ji miegojo, prabudo ir pradėjo šaukti „ką tu darai“. Jis atsakė, kad jis nieko nedaro, tada į ją metė kompiuterį ir vaiko kuprinę, tada jis pradėjo imti jai už kojų ir tempti iš lovos. Ji prašė nusiraminti, bet jis nenusiramino. Jis paėmė ją už rankų ir pradėjo purtyti. Tada jis paėmė ją už kaklo ir plaukų ir nutempė į vonią ir pakišo po šaltu dušu. Ji išspruko ir bėgo link telefono, kad iškviesti pagalbą, tada jis ją pastūmė, ji nukrito ir galva trenkėsi į grindis. Paėmusi telefoną, ji tada vėl užsidarė į vonią ir iškvietė policiją. Jis vėl atidarė vonios duris ir bandė atimti iš jos telefoną ir ištraukti iš vonios, bet, pamatęs, kad skambina į policiją, jis pabėgo iš namų. Visa tai matė jos mažametis vaikas D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jis nenukentėjo. Ji patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-2).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji M. B. nurodė, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 21 val. 17 min. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gulėjo svetainėje lovoje, nes labai prastai jautėsi, turėjo temperatūros ir kosėjo. Girdėjo, kaip į namus grįžo vyras P. B.. Jis užėjo į kambarį, atsisėdo prie lovos, pradėjo kažką rėkti, jai priekaištauti, bet ką tiksliai jis kalbėjo, neprisimena. Ji gulėjo užsimerkusi. Tada P. pradėjo pirštais užspaudinėti jai nosį, kad ji negalėtų kvėpuoti. Tuo metu fizinio skausmo jai nesukėlė. Ji atsimerkė ir pradėjo ant jo šaukti „ką tu darai?“. Tada P. metė į ją jos nešiojamą kompiuterį, kuris buvo ant lovos ir vaiko kuprinę. Šie daiktai į ją pataikė, tačiau fizinio skausmo jai nesukėlė. Po to P. rankomis stipriai sugriebė jai už kojų ir bandė ją ištempti iš lovos. Jai skaudėjo kojas tose vietose, kur jis buvo sugriebęs. Iš lovos P. jos neištempė, ji atsikėlė pati. Tada P. sugriebė ją už rankų, kažkur aukščiau alkūnių ir pradėjo ją purtyti. Jai skaudėjo rankas tose vietose, kur jis buvo sugriebęs. Po to P. sugriebė viena ranka jai už sprando ir plaukų ir kita ranka stumdamas, nustūmė ją į vonią. Ten jis ją parklupdė šalia vonios ir šaltu dušu ją apipylė. Ant kelių pas ją liko mėlynės, jai skaudėjo kelius, taip pat jai skaudėjo sprandą ir galvos sritį, kur jis buvo sugriebęs. Jai kažkaip pavyko išsilaisvinti ir ji iš vonios nubėgo į svetainę. P. atbėgo iš paskos. Ji pastvėrė telefoną, kad paskambinti policijai ir atsisuko į P. Jį jau buvo perspėjusi, kad kvies policiją. Tada P. ją pastūmė ir ji dešiniu šonu nugriuvo ant grindų, susimušė galvą, ant rankos buvo didelė mėlynė. Po to, kaip ir sakė pirminėje apklausoje, ji vėl nubėgo į vonią, užsidarė ir kvietė policiją. P. atidarė duris, bet pamatęs, kad kviečia policiją, išėjo iš namų. Viso įvykio metu jų su P. sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo svetainėje, šį įvykį matė ir girdėjo. Su vaiku po įvykio bendravo vaikų teisių specialistas. Kad vaikas būtų apklausiamas apie šį įvykį nenorėtų, nes tai sukeltų jam papildomą stresą. Dėl tokių P. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai, patyrė fizinę ir moralinę žalą. Po įvykio lankosi pas psichologą. Ieškinio šioje byloje kol kas nereiškia (t. 1, b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji M. B. nurodė, kad jos santykiai su vyru P. B. pradėjo blogėti gimus jų sūnui. Jai labai trūko vyro pagalbos buityje, daugiausiai tekdavo tvarkytis vienai, prie vaiko priežiūros, kaip ir prie buities, P. mažai prisidėjo. Su P. jai visada buvo sunku susikalbėti, rasti kažkokius kompromisus gyvenime. Santykiai ypač pablogėjo maždaug prieš metus. Ji rečiau pradėjo gaminti jam valgį namuose, pašlijo ir jų intymus gyvenimas. Galbūt tai turėjo įtakos, kad P. tapo dar labiau nesukalbamas ir agresyvus. Jam netiko ir jį erzino viskas ką ji darė. Jį erzino jos darbas, kad ji pavargusi, serga ir panašiai. Prisimena, kad 2022 m. birželio 7 d. jų bute (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu ji bandė iš P. išsilaisvinti, jokių smurtinių tyčinių veiksmų prieš jį nenaudojo. Taip pat prisiminė vieną detalę, kad, kažkuriuo momentu, kai prašė P. nusiraminti, ji perspėjo, kad aplies jį vandeniu. Kai jis nenusiramino, paėmė nuo stalo stiklinę, kurioje buvo tik šlakelis vandens ir mostelėjo ja į P. Galimai keli lašeliai jam užtiško ant veido, bet šito nežino. Tai galėjo būti po to, kai jis užspaudinėjo jai nosį, bet tiksliai nepamena. P. dėl to susinervino ir prasidėjo visi jos ankstesnėse apklausose papasakoti jo veiksmai. Svetainėje ji nugriuvo, nes ją P. pastūmė (t. 1, b. l. 48).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. A. nurodė, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 21:24 val., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu P. S., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją muša vyras. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo M. B.. Moteris paaiškino, kad jos blaivus vyras parėjo namo, jai miegant pradėjo užspaudinėti nosį, konfliktuoti, tempė ją už kojų iš lovos, purtė. Pamatęs, kad ji kviečia policiją, vyras išėjo. Moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo labai susijaudinusi, verkė. Ar ant moters kūno matėsi kokių nors smurto žymių, nepamena. Pagal dokumentus mato, kad vietoje buvo užpildytas Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Moteris buvo apklausta apie įvykio aplinkybes, apžiūrėta įvykio vieta, fotografuota. Atvykus į įvykio vietą buvo filmuojama „Body“ kamera. Detalesnių šio įvykio aplinkybių nepamena (t. 1, b .l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir liudytojas (pareigūnas) P. S. nurodė (apklausos protokolas yra tik Liteko sistemoje).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. birželio 7 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini): užėjus į vidų kairėje pusėje yra koridorius, dešinėje - vaiko kambarys, kairėje yra vonia ir tualetas. Toliau dešinėje yra miegamasis, priekyje yra kambarys su virtuve. Viduryje kambario stovi sofa-lova. Bute yra betvarkė, išmėtyti daiktai, prilaistyta daug vandens. Raudonos spalvos dėmių nėra (t. 1, b. l. 1-11).
M. B. 2022 m. birželio 7 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 21.17 min. adresu (duomenys neskelbtini), jai miegant namuose, grįžo namo vyras P. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo konfliktuoti, rėkti, daužyti daiktus ir atsisėdęs prie kompiuterio jai gulint lovoje, miegant, pradėjo užspaudinėti nosį, kad negalėtų kvėpuoti, metė į ją kompiuterį, vaiko kuprinę, griebė už kaklo, už plaukų, nutempė į vonią, suėmė už rankų ir pradėjo kratyti. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-23).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1811/2022(01), kurioje nurodyta: 1. M. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, keliuose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. birželio 7 d. 2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Labiausiai tikėtina, kad kairio žasto 1 cm skersmens poodinės kraujosruvos pagal savo išsidėstymą galėjo būti padarytos traumuojant žastą pirštais. Kiti sužalojimai nepasižymi specifiniais požymiais, todėl galėjo būti padaryti bet kokiu kietu buku daiktu tiek suduodant smūgius, tiek ir griūvant/atsitrenkiant. 5. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. 6. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms (b. l. 38-40).
Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 5 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas faile „BPC skambu io ra as (ID 92020877743, skambu io prad ia 2022-06-07 21 20 56)“. Įrašo trukmė - 10 sek. Atidarius failą girdėti kartojamą bendrojo pagalbos centro darbuotojos frazę - vienas, vienas du ir garsą, panašų į verksmą, pagal balso tonaciją, galimai moters. Įrašo pabaiga. Kitas garso įrašas faile „2022_06_07_21-21-08_523913244“. Įrašo trukmė - 1 min. 57 sek. Garso įrašo fone girdisi moteriškas verksmingas balsas (nesuprantamai kalba), vėliau nurodo adresą (duomenys neskelbtini), kad muša vyras, yra vaikas. Moteris prisistato B. M. (b. l. 62-73).
Kitų objektų apžiūros 2022 m. rugsėjo 12 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta vaizdo įrašas, filmuotas „Body“ kamera, sudarytas iš 16 failų. Įraše užfiksuota, kaip pareigūnai ateina prie buto, duris atidaro moteris, pagal bylos aplinkybes - nukentėjusioji M. B.. Moteris garsiai verkia ir skundžiasi pareigūnui, kad ji daugiau šitaip nebegali, kad kiekvieną dieną jai vyras psichologiškai sekina, jai baisu, veja ją į gatvę iš buto. Moteris nurodė, kad butas priklauso vyro tėvams, vyras nuolat ją krato, šaukia ant jos, ji jam nedidelį kiekį vandens šliūkštelėjo, o jis paėmė ją už plaukų... (dalis žodžių nesuprantama dėl verkimo), jis sako, kad nemuša jos, bet jai skauda fiziškai, jis pastoviai tai neigdamas, daro ją nenormalią (b. l. 75-80).
Byloje taip pat yra CD vaizdinė medžiaga iš įvykio vietos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 23 d. vaiko vertinimo anketa, kur nurodyta, kad vaiko D. B. tėtis labai dažnai muša mamą, jam būna labai baisu, tėvas muša ir katę. Paskutinį kartą vaikas atsimena, kaip tėtis pastūmė mamą į vonią ir apipylė šaltu vandeniu (b. l. 84-102).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, t. y. pripažino tik tą aplinkybę, kad suėmė M. B., nuvedęs į vonią apipylė ją vandeniu.
Išanalizavus kaltinamojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, neigdamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Kaltinamasis P. B. teismo posėdžio metu, paaiškino, jog nukentėjusiosios M. B. nestumdė, jos nemušė. Jis netraukė jos už kojų iš lovos, ji nugriuvo, nes grindys buvo šlapios. Tačiau šie kaltinamojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. M. B., apklausta teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos vyras P. B. ją traukė už kojų iš lovos, stipriai suėmęs nuvedė į vonios kambarį, kur apipylė ją vandeniu. Po to ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susižalojo alkūnę ir galvą. Nukentėjusiosios teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vienas kitą.
Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, žasto poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos traumuojant žastą pirštais. Specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai atitinka ir pirminius nukentėjusiosios parodymus ir paties kaltinamojo parodymus.
Taip pat iš Vaiko vertinimo anketos matyti, P. B. ir M. B. sūnus D. B. nurodė, kad tėvas dažnai muša mamą. Jis atsimena, kaip tėvas pastūmė mamą į vonią ir apipylė ją vandeniu. Šis įrodymas laikytinas rašytiniu įrodymu ir vertinamas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymų kontekste.
Kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismo posėdžio metu jis teigė, kad ,,nenorėjo ją piktybiškai nešti ir apipilti iš čiaupo“. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ,,Jis ją perspėjo, kad jei jį apipils, tai jis taip pat duše apipils šaltu vandeniu“. Taigi, kaltinamojo duoti parodymai yra nenuoseklūs, tuo tarpu nukentėjusioji viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog liudytojas E. A. (buvo apklaustas ir kitas pareigūnas P. S., kurio apklausos protokolas yra tik Liteko sistemoje, o byloje yra tik papildomas priedas su liudytojo parašu) bendravęs su nukentėjusiąja iškart po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vyras ją pastūmė, po ko ji nukrito ir susitrenkė galvą. Visi pirminiai nukentėjusiosios parodymai dėl policijos kvietimo užfiksuoti Body kamera.
Atskirai pasisakytina dėl kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nors iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo su nukentėjusiąja santykiai jau buvo pašliję, šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, tačiau nagrinėjamo įvykio metu jie gyveno kartu viename bute, pats kaltinamasis nurodė, jog vedė bendrą ūkį – jis paprašė pagaminti sūnui vakarienę, tol kol jis jį išmaudys, teigė, jog po to, kai ji parkrito, bandė ją raminti, apkabino nukentėjusiąją kaip mylintis vyras. Todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narė – sutuoktinė.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog kaltinamasis P. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t.y., 2022 m. birželio 7 d. apie 21.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sugriebęs savo sutuoktinei M. B. už kojų, sukeldamas fizinį skausmą, tempė ją iš lovos. Šiai atsikėlus, rankomis stipriai sugriebęs jai už rankų žastų, purtė nukentėjusiąją, vėliau, viena ranka sugriebęs M. B. už sprando ir plaukų nutempė ją į vonios kambarį, kur parklupdęs ant kelių, apipylė jai galvą šalto vandens dušu, o M. B. išsilaisvinus ir atbėgus į svetainę, pastūmė nukentėjusiąją, dėl to ji dešiniu šonu nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, t. y. jis tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, keliuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo P. B. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
P. B. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – P. B. dirbantis, neteistas (teisnumas išnykęs) (t. 1, b. l. 115-117), administracine tvarka baustas (t.1, b. l. 118-122). Valstybinis kaltintojas duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nepateikė.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. B. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Šiuo atveju prokurorės siūlomos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, bausmės atlikimo laikotarpiu skirtini įpareigojamai: 1) atsiprašyti nukentėjusiosios M. B.; 2) per 9 mėnesių laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 val. (iš viso) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ( BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusioji M. B. 2023 m. sausio 20 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš P. B. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad M. B. patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą bei fizinį skausmą. Padėtį sunkino tai, kad matydama aiškiai neadekvatų ir nekontroliuojamą sutuoktinio elgesį, nukentėjusioji suprato, jog įvykio metu jam visiškai nesunku peržengti ir kitas, daug sunkesnes pasekmes sukeliančias ribas, ir jog toks elgesys gali grėsti ne tik jos sveikatai, bet ir vaikui. Kaltinamojo visiškai nestabdė ta aplinkybė, kad visus jo smurto veiksmus matė ir mažametis vaikas. Šios aplinkybės nukentėjusiajai aiškiai leido suprasti, jog pavojus iš kaltinamojo pusės yra realus, pastovus ir niekur nedingstantis, jog kaltinamojo nestabdo nei moralinės, nei teisinės priežastys ir smurtas gali būti panaudotas, arba imtasi iš kaltinamojo pusės baisesnių veiksmų, bet kuriuo momentu. Dėl šių aplinkybių baimė ir stresas M. B. persekioja iki šiol. Patyrus smurtą iš sutuoktinio, M. B. buvo gėda apie minėtas aplinkybes pasakoti savo artimiesiems, draugams ar pažystamiems, dėl ko kurį laiką nukentėjusioji vengė tokių susitikimų, buvo sumažėjusios jos bendravimo galimybės.
Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina visus aptartus kriterijus, taip pat vadovaujasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 , bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.
Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad nukentėjusioji (civilinė ieškovė) dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pagrįstą baimę ir nerimą dėl savo ir vaiko sveikatos. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jos psichologinę būklę. Byloje pateikta 2022 m. spalio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad su M. B. terapija vykdoma nuo 2021 m. birželio 9 d., siūloma pratęsti lankymąsi pas psichologą (t. 2, b. l. 16-17). Taigi, nukentėjusioji jau metus laiko iki nusikalstamų veiksmų jai padarymo lankėsi pas psichologą. Kita vertus, psichologo pažymoje nurodyta, kad po 2022 m. birželio 7 d. pastebimas M. B. psichologinės būklės pažeidimas. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei į specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis apie M. B. nustatytus sužalojimus (poodines kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, keliuose).
Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji atvykus pareigūnams buvo stipriai emociškai sujaudinta, nuolat verkė.
Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų M. B. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, sužalojimai nesutrukdė jai dalyvauti darbinėje (duomenų, kad ji turėjo nedarbingumo pažymą nėra), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad smurtą šeimoje matė mažametis vaikas.
Šiuo atveju nukentėjusiosios prašoma 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti žymiai viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, todėl mažintina iki 800 Eur. Būtent tokia suma atitinka susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas.
Kaltinamajam P. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R kompaktinė laikmena, esanti prie bylos antro tomo viršelio, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,
nusprendžia:
P. B. (P. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
1) atsiprašyti nukentėjusiosios M. B.;
2) per 9 mėnesių laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje;
3) per 6 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 val. (iš viso) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinės ieškovės M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. B. M. B. naudai 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R kompaktinę laikmeną, esančią prie bylos antro tomo viršelio, palikti saugoti prie bylos.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.