- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-223-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05358-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Aujama-credit“, individualios įmonės „Aujana-credit“
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Skolininkas
- A. E. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-01-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujana-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), skolininkė A. E. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja individuali įmonė „Aujama-credit“ (toliau ir pareiškėja, išieškotoja) skundu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) dalį, kuria antstolis nesprendė (nepasisakė) pakartotinio prašymo dalies apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės A. E. K. sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir priimti naują sprendimą – šią prašymo dalį patenkinti.
2. Nurodė, kad antstolis išieškotojos naudai vykdo skolos iš A. E. K. išieškojimą pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą.
3. Antstolis skundžiamame rašte nurodė, kad netikslinga inicijuoti skolininkės turto, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą.
4. Pareiškėjos nuomone, antstolis apskritai nesprendė pakartotinio prašymo dalies apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose). Jis tik pakartojo (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške, kuriuo atsakyta į išieškotojos (duomenys neskelbtini) prašymą, nurodytus argumentus, jog skolininkės turto dalies nustatymo procedūros netikslinga inicijuoti, kadangi skolininkės sutuoktinis turi ne mažiau skolų nei jo sutuoktinė, neturi turto, nedirba, sąskaitose piniginių lėšų nerasta.
5. Nurodė, kad tai, jog konkrečiu momentu skolininkės sutuoktinio sąskaitose nėra lėšų, negali būti pagrindas netaikyti ar panaikinti apribojimus skolininkės sutuoktinio sąskaitoms. Apribojimas turi būti taikomas, nes toks lėšų disponavimo apribojimas yra proporcingas skolininkės (jo sutuoktinio) teisių ribojimas, būtinas veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui.
6. Antstolis (duomenys neskelbtini) Patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį su vykdomąja byla pirmosios instancijos teismui.
7. Antstolis nesutiko su išieškotojos argumentais, kad jis nesprendė (nepasisakė) apie apribojimus disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje. Išieškotojai buvo nurodyta, kad skolininkės sutuoktinis neturi turto į kurį pagal įstatymą būtų galima nukreipti išieškojimą, niekur nedirba, piniginių lėšų bankuose neturi. Išieškojimai jo atžvilgiu vykdomi daugiau metų be jokių rezultatų.
8. Kadangi priverstinio vykdymo procese vykdant išieškojimus atskirai iš abiejų sutuoktinių, nei pas vieną iš jų nerasta jokio asmeninio ar bendro sutuoktinių turto, inicijuoti procedūrą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 667 straipsnyje, yra netikslinga ir neracionalu, tai būtų perteklinis veiksmas, kuris pareikalautų išteklių ir finansinių resursų, tačiau nepasiekiantis jokių teigiamų rezultatų.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame atsiliepime išieškotoja papildomai nurodė, kad nesutinka su antstolio argumentais, nes jis nepateikė įrodymų, kad šioje vykdomojoje byloje sprendė išieškotojo prašymą apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose).
Mano, kad vien sąskaitų turėjimo faktas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad į jas bet kuriuo momentu gali patekti lėšos. Realios pasekmės dėl lėšų sąskaitose disponavimo apribojimo kyla ne tada, kai areštuojamos ateityje gautinos lėšos, bet tuo metu, kai į banko sąskaitos faktiškai patenka lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-01-04 nutartimi IĮ „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas pasisakė, kad pareiškėja pagrįstai nurodo, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkės turtą ir jo dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, tačiau tam, kad būtų pagrindas antstoliui inicijuoti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą CPK 667 straipsnio pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks turtas egzistuoja.
Negalima inicijuoti šios procedūros, jeigu skolininkė realiai neturi turto bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, t. y. tam, kad būtų siūloma išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, skolininkas faktiškai turi turėti turtą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis nustatė, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis turto, pajamų (įskaitant ir bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje), į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Negana to, skolininkės sutuoktinio atžvilgiu kiti antstoliai vykdo daugiau nei 10 vykdomųjų bylų, kuriose yra taikyti apribojimai sąskaitoms, tačiau pagal taikytus apribojimus nėra nurašytų lėšų, t. y. sąskaitose lėšų nėra.
Teismas vertino, kad antstolis pagrįstai nustatė, kad tokiu atveju neegzistuoja teisinis pagrindas inicijuoti skolininkės turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą bei apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis.
Atsižvelgęs į vykdomojoje byloje esamus dokumentus, teismas sprendė, kad antstolis atliko visus būtinus vykdymo proceso veiksmus siekdamas nustatyti, ar skolininkės sutuoktinis turi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, ir, jų neradęs, pagrįstai netenkino išieškotojos pakartotinio jau aptarto prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu išieškotoja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-01-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio (duomenys neskelbtini) dalį, kuria antstolis nesprendė (nepasisakė) pakartotinio prašymo dalies apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir priimti naują sprendimą – šią prašymo dalį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis atliko visus būtinus vykdymo proceso veiksmus siekdamas nustatyti, ar skolininkės sutuoktinis turi turto ir pajamų, į kurios būtų galima nukreipti išieškojimą, ir, jų neradęs, pagrįstai ir teisėtai (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pakartotinio prašymo apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) ir pradėti skolininkės turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą, netenkino.
Nurodo, kad aplinkybė, kad konkrečiu momentu skolininkės sutuoktinio sąskaitose nerasta lėšų, nėra pagrindas antstoliui netaikyti ar panaikinti apribojimus skolininkės sutuoktinio sąskaitoms.
Antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taikomas turto areštas ar lėšų disponavimo apribojimas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus.
Kai skolininkas asmeninio turto neturi, išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą skolininko turto dalį. Tuo atveju, jeigu skolininkės sutuoktinio sąskaitoje atsirastų lėšų ir disponavimas jomis būtų apribotas šioje konkrečioje vykdomojoje byloje, tik tokiu atveju būtų visos procesinės prielaidos inicijuoti skolininkės turto, esančio bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis, dalies nustatymo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 667 straipsnį.
Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolis, nustatęs, jog konkrečiu metu skolininkės sutuoktinio sąskaitose nėra lėšų, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo apriboti disponavimą sąskaitose esančiomis lėšomis, o gavęs pakartotinį išieškotojo prašymą apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) šį prašymą atmetė pagrįstai ir teisėtai.
Atsiliepimas
Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. k. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Bylos duomenimis ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-24475-877/2021 dėl 2 844,74 Eur bendros skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. E. K. (buvusi Č.) IĮ „Aujama-credit“ naudai. Išieškotoja (duomenys neskelbtini) teikė antstoliui prašymus pradėti procedūrą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, t.y. areštuoti skolininkės asmeninį turtą, taip pat jos turtą, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, areštuoti jos ir sutuoktinio gaunamas pajamas, apriboti skolininkės ir jos sutuoktinio disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininkės ir jos sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose) bei inicijuoti skolininkės turto, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą. Antstolis, atsakydamas į šiuos prašymus, įskaitant ir išieškotojos skundžiamą (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išsakė, kad prašoma pradėti turto dalies nustatymo procedūra yra netikslinga. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad antstolis nustatė, jog skolininkė neturi turto, į kurį pagal įstatymą būtų galima nukreipti išieškojimą, niekur nedirba, piniginių lėšų bankuose taip pat neturi, jos atžvilgiu kitose vykdomosiose bylose priverstinis išieškojimas vykdomas jau kelerius metus. Jos sutuoktinis turi skolų, yra nedirbantis, neturi turto, piniginių lėšų sąskaitose nerasta, jo atžvilgiu daugiau nei 10 metų vykdomi kiti išieškojimai be rezultatų. Antstolis pažymėjo, kad skolininkė santuoką sudarė tik (duomenys neskelbtini), tad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo.
Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
Nors pagal CPK 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą ir jo dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, tačiau tam, kad būtų pagrindas antstoliui inicijuoti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą, turi būti nustatyta, kad toks turtas egzistuoja.
Aptartas teisinis reguliavimas paneigia, kad apeliantės prašomos procedūros inicijavimo galimybę, jeigu skolininkas realiai neturi turto bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta.
Iš vykdomosios bylos duomenų, pagrindžiančių atliktus veiksmus matyti, kad antstolis periodiškai atlieka galimiems skolininkės turtinės padėties pokyčiams nustatyti reikšmingus patikrinimus įvairiuose registruose, įskaitant ir jos sutuoktinio duomenis. Antstolio pateiktais duomenimis skolininkės sutuoktinio atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai net dešimtyje vykdomųjų bylų. Tas pats antstolis šešiose vykdomosiose bylose aktualiu laikotarpiu, t.y. (duomenys neskelbtini), yra surašęs išieškojimo negalimumo aktus ir priėmęs patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Aptariamoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė ar jos sutuoktinis turi bendro turto ar gauna lėšų į, kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, ar, kad pagal taikytus apribojimus būtų nurašytų lėšų.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas primena, kad tik nustačius, kad skolininkės sutuoktinio sąskaitose yra lėšų, antstolis turės pagrindą pradėti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą. Vien tikimybė, kad skolininkės sutuoktinio sąskaitoje(-ose) ateityje gali atsirasti piniginių lėšų, kai aktualiu laikotarpiu tokių lėšų turėjimas nėra pagrįstas įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis savo pareigas vykdė netinkamai ar formaliai nėra pagrindo.
36. Taip pat svarbu paminėti, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją). Įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (LAT 2019-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
37. Prašymas apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininkės sutuoktinio sąskaitoje (sąskaitose), iš esmės reiškia tokių lėšų areštą, tačiau pagal pirmiau aptartą išaiškinimą antstolis negali skolininkės sutuoktiniui priklausančioms sąskaitoms taikyti areštą visa apimtimi, atsižvelgiant, jog galimai sutuoktinis ateityje į sąskaitas, esančias kreditų įstaigose, gali gauti lėšų, kadangi tokie veiksmai skolininkės sutuoktinį prilygintu solidariu skolininku vykdomojoje byloje ir tai reikštų antstolio įgaliojimo ribų peržengimą. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, o ne antstolio prerogatyva. Kaip teisingai ir pastebėjo pirmosios instancijos teismas, skola išieškotojai susidarė dar iki A. E. K. santuokos su L. K. sudarymo.
38. Įvertinus vykdomosios bylos duomenų visumą, daroma išvada, kad antstolis savo kompetencijos ribose atliko visus būtinus vykdymo proceso veiksmus siekdamas nustatyti, ar skolininkės sutuoktinis turi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą. Tai, kad neradęs turto ir pajamų, antstolis (duomenys neskelbtini) išieškotojos prašymo ir (duomenys neskelbtini) pakartotinio prašymo dėl skolininkės ir jos sutuoktinio turto arešto, disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiose kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose skolininkės ir jos sutuoktinio sąskaitose, apribojimo ir skolininkės turto, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūros pradėjimo netenkino, nepagrindžia, kad toks išieškotojos prašymas išnagrinėtas neišsamiai ar nesilaikant procesinės teisės reikalavimų, kas sudarytų antstolio veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus.
39. Nenustačius antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuotina, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmingesnės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, tad naikinti apylinkės teismo nutartį išieškotojos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-01-04 nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-01-04 nutartį palikti nepakeistą .