Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams M. K., advokatui D. L., advokato padėjėjui L. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir atsakovė) 15 774,17 Eur skolą, 260,11 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 15 774,17 Eur skolą, 260,11 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 034,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, jog ieškovė su atsakove sudarė 5 rašytines rangos sutartis. Pagal sudarytas rangos sutartis atsakovei buvo išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau ieškovė negali reikalauti skolos sumos su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), nes šio pobūdžio darbams yra taikomas atvirkštinis PVM. Paaiškino, kad dėl netinkamai įvykdytos 2019 m. rugsėjo 25 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl sugadinto gerbūvio objekte) atsakovė atlikusi sugadinto gerbūvio atstatymo darbus 2020 m. birželio 17 d. pareikalavo iš ieškovės atlyginti atsakovės patirtus nuostolius 920 Eur sumai. Taip pat atsakovė už tai, kad ieškovė darbų neatliko laiku priskaičiavo 1 863,88 Eur netesybų bei pateikė ieškovei sąskaitą apmokėjimui. Pasak atsakovės, ieškovės ir atsakovės vadovai žodžiu buvo suderinę tarpusavio skolų užskaitymus, t. y. 920 Eur sumai bei 1 863,88 Eur sumai. Nurodė, jog atsakovė 2020 m. birželio 4 d., 2020 m. liepos 2 d. bei 2020 m. rugsėjo 16 d. atliko tarpusavio skolų užskaitymą, bendrai 2 783,88 Eur sumai. Nurodė, kad ieškovei likusi neapmokėta suma yra 4 136,12 Eur, tačiau atsakovė šios sumos mokėjimą yra sulaikiusi, kadangi atsakovė tik priėmusi darbus objektuose, kadangi šie darbai traktuotini kaip paslėpti darbai, nustatė, jog darbai atlikti su defektais, neatitinkantys projektinės sutarčių dokumentacijos. Atsakovė apie darbų trūkumus informavo ieškovę bei nurodė sulaikiusi 4 136,12 Eur sumą. Atsakovė nurodė, jog turi teisę į Civilinio kodekso 4.229 straipsnyje nustatytą daikto sulaikymo teisę. Taigi, atsakovė iki 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo atsiskaičiusi su ieškove, išskyrus sulaikytas sumas už netinkamą darbų atlikimą (4 136,12 Eur), bei sumas, kurios buvo išskaičiuotos iš ieškovei mokėtinų sumų už neteisėtus veiksmus (2 783,88 Eur), kurių pagrindu buvo padaryti nuostoliai atsakovei.

2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio ir civilinę bylą dalyje dėl 8 854,17 Eur skolos ir 47,96 Eur kompensuojamųjų palūkanų nutraukė.

Taigi ieškovė teismo prašo iš atsakovės priteisti 6 920 Eur skolą, 212,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė reikalavimus išreikštus prieštaravimuose, iš esmės rėmėsi prieštaravimuose nurodytais motyvais. Nurodė, jog atsakovė laiko, kad ieškovė laiku neatliko darbų, kadangi ieškovė nepridavė vandentiekio sistemos UAB „Vilniaus vandenims“. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad pagal sutartį ieškovė priduoti UAB „Vilniaus vandenims“ neturėjo. Nurodė, kad trinkelės buvo sugadintos dėl to, kad žodinio susitarimo pagrindu ieškovė turėjo priduoti UAB „Vilniaus vandenims“ nuotekų sistemą, o kadangi ieškovė to nepadarė, vėliau, kai jau buvo sutvarkytas gerbūvis, ieškovė šalino defektus. Patvirtino, kad defektai nustatyti viename objekte. Neturi duomenų, kiek viename objekte kainuotų pakeisti lietaus šulinėlius su tinkamais diametrais, tačiau mano, kad yra proporcinga sulaikyti 4 136,12 Eur sumą. Kad buvo sudaryti žodiniai susitarimai, įrodymų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakove sudarė šias rangos sutartis:

2019 m. rugsėjo 25 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 1), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir apmokėti už juos;

2019 m. rugsėjo 25 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 2), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir apmokėti už juos;

2019 m. spalio 21 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 3), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir apmokėti už juos;

2019 m. spalio 21 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 4), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir apmokėti už juos;

2019 m. spalio 21 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 5), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir apmokėti už juos. Šalys abipusiu susitarimu 2019 m. spalio 21 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą atidėjo.

Pagal sutartis atliekamų darbų apimtys nurodytos sutarčių Prieduose Nr. 1, bendrą sutarčių kainą sudaro 34 890,33 Eur be PVM.

pagal Sutartį Nr. 1 2019 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1165 – 3 961,54 Eur ir 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1332 – 3 857 Eur, bendra darbų suma – 7 818,54 Eur (be PVM);

pagal Sutartį Nr. 2 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1187 – 3 477,54 Eur ir 2020 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1352 – 5 778,52 Eur, bendra darbų suma – 9 256,06 Eur (be PVM);

pagal Sutartį Nr. 3 2020 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1354 – 9 596 Eur, bendra darbų suma – 9 596 Eur (be PVM);

pagal Sutartį Nr. 4 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1193 – 3 332,34 Eur ir 2020 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAG 1353 – 4 887,39 Eur, bendra darbų suma – 8 219,73 Eur (be PVM).

Sutarčių 5 punktuose susitarta, kad užsakovas sumoka avansą, t. y. 2 000 Eur, likusią sutarties kainą per 14 darbo dienų po darbų atlikimo, priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Apmokama mokestiniu pavedimu į rangovo sąskaitą arba grynaisiais pinigais.

Pagal į bylą pateiktus mokėjimo nurodymus nustatyta, jog atsakovė 2019 m. rugsėjo 26 d., 2019 m. rugsėjo 26 d., 2019 m. spalio 12 d., 2019 m. lapkričio 14 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimais ieškovei sumokėjo 27 970,33 Eur. Likusi nesumokėta skolos dalis - 6 920 Eur (34 890,33 Eur - 27 970,33 Eur).

Dėl skolos priteisimo

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už pagal Sutartis atliktus rangos darbus. Ieškovė nurodo, jog Sutartyse nurodytus darbus atliko kokybiškai ir perdavė juos atsakovei, tačiau atsakovė su ieškove už atliktus darbus tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 6 920 Eur. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad nėra skolinga, kadangi nustačius gerbūvio defektus, kurie atsirado dėl ieškovės veiksmų, ši patyrusi 920 Eur nuostolius bei priskaičiavusi 1 863,88 Eur netesybų už laiku neatliktus darbus, o likusią 4 136,12 Eur sumą sulaikiusi, kadangi priėmusi darbus objektuose pastebėjo, jog darbai atlikti su defektais.

Tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant šalių ginčą taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis). Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, iš 2020 m. balandžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/20/020, kuriuo užfiksuota trinkelių būklė objekte, matyti, kad trinkelės yra pažeistos, matosi, kad ant trinkelių yra supilta žemės krūva, trinkelių tarpuose matyti žemės, tačiau pažymėtina, jog teismui nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad trinkeles sugadino ieškovės darbuotojai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės direktorius nurodė, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo daug skirtingų rangovų, šios aplinkybės atsakovės atstovas neginčijo ir nepaneigė. Todėl negalima daryti išvados, kad šie atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su ieškovės atliktais darbais. Į bylą pateiktas 2020 m. liepos 2 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas nėra šalių pasirašytas, ieškovė tiek 2020 m. spalio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra sutikusi atlyginti 920 Eur sumos, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė būtų sutikusi atlyginti nuostolius. Be to, šalys aiškiai Sutarties Nr. 2 2 punkte susitarė, kad ieškovė už tokio pobūdžio nuostolius – sugadintą gerbūvį, neatsako. Todėl šiuo atveju nepagrįstai atsakovė atliko tarpusavio skolų užskaitymą.

Nustatyta, jog pagal Sutartį Nr. 1, ieškovė įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties Nr. 1 Priede Nr. 1 nurodytos šios atliekų darbų apimtys (prekės ir paslaugos): PE100 vandentiekio vamzdžiai d32, PN10, PE100 vandentiekio vamzdžių fasoninės dalys, dėklas d63, hermetizacija vandentiekio įvado į pastatą o32, balnas su sriegine vid. jungtimi DN150/11/4, įvadinė priežiūros sklendė išor. sr. – mova D32/11/4, rutulinis ventilis su išardomu sujungimu d25, rutulinis ventilis vandens išleidimui d15, plombuojamas bronzinis mechaninis filtras d25, šalto vandens skaitiklis d20, Qnom-2,5m³/h, Qmax-5,0 m³/h, manometras, vamzdynų hidraulinis bandymas, plovimas ir dezinfekavimas, komunikacijų nužymėjimo ženklai, plastikinis nuotekų vamzdis d610, plastikinio vamzdyno fasoninės dalys, dėklas d250, plast. PP gofr. D315 šulinys su teleskopus reguliuojamu stovu ir liuku, vamzdynų praplovimas, išvado per pastato pamatę sandarinimas d160, komunikacijų nužymėjimo ženklai, plastikinis nuotekų vamzdis d160, plastikinio vamzdyno fasoninės dalys, 10 proc. vamzdyno kainos, vamzdynų hidraulinis bandymas, praplovimas, filtravimo sistemos įrengimas, komunikacijų nužymėjimo ženklais.

Nustatyta, jog pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), Sutarties Nr. 1 Priede Nr. 1 nurodytos šios atliekų darbų apimtys (prekės ir paslaugos): PE100 vandentiekio vamzdžiai d110, PN10, PE100 vandentiekio vamzdžiai d32, PN10, PE100 vandentiekio vamzdžių fasoninės dalys, dėklas d63, hermetizacija vandentiekio įvado į pastatą o32, rutulinis ventilis su išardomu sujungimu d25, rutulinis ventilis vandens išleidimui d15, plombuojamas bronzinis mechaninis filtras d25, šalto vandens skaitiklis d20, Qnom-2,5m³/h, Qmax-5,0 m³/h, manometras, vamzdynų hidraulinis bandymas, plovimas ir dezinfekavimas, prisijungimas prie esamo vandentiekio tinklo d110 mazgas V.1-1, gelžbetoninis apvalus surenkamas šulinys, skersmuo 1,5 m su ketiniu landos dangčiu „S“ tipo DY700mm, Hb?2,25 m. VŠ-2, komunikacijų nužymėjimo ženklai, plastikinis nuotekų vamzdis d610, plastikinio vamzdyno fasoninės dalys, 10 proc. vamzdyno kainos, vamzdynų hidraulinis bandymas, praplovimas, filtravimo sistemos įrengimas, komunikacijų nužymėjimo ženklais.

Byloje nekilo ginčo, kad darbus ieškovė atliko. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kada darbai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovės neįvykdytus darbus traktuoja kaip vandentiekio sistemos nepridavimą UAB „Vilniaus vandenims“. Teismas nustatė, kad tiek remiantis Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatomis, tiek prie sutarčių pridėtais priedais, šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovė vandentiekio sistemą turėjo priduoti UAB „Vilniaus vandenims“. Į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 16 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas nėra šalių pasirašytas, ieškovė nurodė, jog žodinio susitarimo įskaityti skolas nebuvo. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Nors į bylą ieškovė pateikė 2020 m. balandžio 3 d. UAB „Vilniaus vandenys“ paslėptų darbų patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, kad atlikti darbai atitinka projekto, statybos norminių dokumentų reikalavimus ir leidžiama vykdyti tolimesnius darbus objektuose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai neįrodo, kad ieškovė privalėjo šiuos darbus atlikti. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbai be išpildomosios dokumentacijos buvo atlikti dar 2019 m. gruodžio mėnesį, tačiau kai ieškovė atliko darbus atsakovė piktybiškai vengė pasirašyti sąskaitas, darbų atlikimo aktus, nurodydama, kad kol ieškovė nepriduos visų 5 objektų UAB „Vilniaus vandenims“, tol su ieškove neatsiskaitys. Ieškovė norėdama gauti atlygį už atliktą darbą pati pridavė vandentiekio sistemą UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovės atstovė nurodytų aplinkybių neginčijo. Atsakovė daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad darbai atlikti ne laiku, nepateikė. Taigi atsakovė neįrodė, kad ieškovė laiku neatliko darbų. Todėl ir šiuo atveju nepagrįstai atsakovė atliko tarpusavio skolų užskaitymą.

Sulaikymą atsakovė grindžia CK 4.229 straipsniu, t. y. daiktinės teisės normomis. Tačiau kaip teisingai ieškovė pastebėjo, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas sutarties vykdymo sustabdymas, kadangi šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai.

Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą CK reguliuojama tiek bendrojo pobūdžio nuostatomis (CK 6.46, 6.58 straipsniai), tiek specialiosiomis normomis (CK 6.207–6.208 straipsniai ir kt.). Kadangi tarp šalių buvo sudarytos Rangos sutartys, tai reiškia, kad šalių tarpusavio teisės ir pareigos (t. y. prievolės) kyla sutarties pagrindu (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys Rangos sutartyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nesusitarė dėl teisės pasinaudoti savigyna tvarkos, todėl ginčui spręsti taikytinos įstatyminės, t. y. CK nuostatos.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: i) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; ii) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; iii) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; iv) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; v) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; vi) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl šalių prievolės yra priešpriešinio pobūdžio, tiek ieškovės prievolė, tiek atsakovės prievolė kildinama iš tos pačios rangos sutarties.

Nagrinėjamu atveju šalių prievolės turi būti vykdomos viena po kitos, todėl šalių atžvilgiu galėtų būti taikoma CK 6.207 straipsnio 2 dalies nuostata, kai šalys savo prievoles turi vykdyti vieną paskui kitą tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja apmokėti už atliktus darbus, todėl remiantis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi atsakovė turėtų teisę sustabdyti mokėjimą tik tuo atveju, jei darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, būtų neatlikti. Pažymėtina, kad rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, rangos sutartimi prisiimamas įsipareigojimas dėl rezultato, ir kai darbo rezultatas, esantis sutarties dalyku, yra pasiektas, bus laikoma, kad rangovo pareiga įvykdyta tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prisiimtą pagal rangos sutartį prievolę įrengti inžinerinius tinklus adresais (duomenys neskelbtini), įvykdė, todėl atsakovė neturėjo pagrįsto pagrindo sulaikyti kainos sumokėjimą ieškovei.

Nors atsakovė teigia, kad ieškovė darbus atliko su defektais, tačiau teismas nagrinėjamoje byloje nevertina atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų darbų defektų, kadangi atsakovė byloje priešieškinio nepateikė, jokių reikalavimų nereiškia, todėl akivaizdu, jog atsakomybės už rangovo darbų defektus klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir todėl galimi ieškovės atliktų darbų trūkumai nelaikytini pagrindu neatsiskaityti su ieškove.

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atliko sutartus rangos darbus, tačiau atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės atlikti ir atsakovei perduoti darbai buvo atlikti ne laiku, padarius nuostolius taigi atsakovė nepagrįstai užskaitė 2 783,88 Eur suma, o taikytas sutarties vykdymo sustabdymas 4 136,12 Eur sumai yra nepagrįstas. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pripažįsta, kad atsakovė, vengdama įvykdyti prievolę – atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, laikytina nesąžininga šalimi, pažeidusia Rangos sutartis. Kadangi draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes pagal ieškovės ir atsakovės sudarytas Rangos sutartis dėl inžinerinių tinklų įrengimo atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų apmokėti už atliktus darbus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 6 920 Eur skola.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 212,15 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą.

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

Sutarties Nr. 1, Sutarties Nr. 2, Sutarties Nr. 3, Sutarties Nr. 4 5punkte nurodyta, kad likusi sutarties kaina sumokama per 14 darbo dienų po darbų atlikimo, priėmimo – perdavimo akto pasirašymo bei sąskaitos faktūros pateikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju palūkanos pagal kiekvieną sąskaitą - faktūrą turi būti skaičiuojamos nuo sąskaitose - faktūrose nustatytų apmokėjimo terminų pabaigos.

Nustatyta, jog sąskaita - faktūra Nr. DAG 1332 turėjo būti apmokėta iki 2020 m. liepos 9 d., neapmokėta sąskaitos – faktūros suma – 3 857 Eur; sąskaita iš dalies (857 Eur) apmokėta 2020 m. rugpjūčio 3 d., pradelsta apmokėti dienų – 26 d. nuo 3 857 Eur sumos, palūkanų suma – 22,10 Eur (3 857 Eur x 8 proc./100 proc.; 308,56 Eur/365 d. = 0,85 Eur/ 1d. x 26 d.); nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (ieškinio paruošimo dienos) nuo likusios neapmokėtos sąskaitos - faktūros Nr. DAG 1332 3 000 Eur sumos palūkanos sudaro – 16,50 Eur (3 000 Eur x 8 proc./100 proc.; 240 Eur/ 365 d.= 0,66 Eur/d x 25 d.);

sąskaita - faktūra Nr. DAG 1352 turėjo būti apmokėta iki 2020 m. liepos 16 d., neapmokėta sąskaitos – faktūros suma – 5 778,52 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (42 d.) palūkanų suma – 53,34 Eur (5 778,52 Eur x 8 proc./100 proc.; 462,28 Eur/365 d.= 1,27 Eur/d x 42 d.);

sąskaita - faktūra Nr. DAG 1354 turėjo būti apmokėta iki 2020 m. liepos 16 d., neapmokėta sąskaitos – faktūros suma – 9 596,00 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (42 d.) palūkanų suma – 88,20 Eur (9 596 Eur x 8 proc./100 proc.; 767,68 Eur : 365 d.= 2,10 Eur/d x 42 d.);

sąskaita - faktūra Nr. DAG 1353 turėjo būti apmokėta iki 2020 m. liepos 16 d., neapmokėta sąskaitos – faktūros suma – 4 887,39 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. (18 d.) palūkanų suma – 19,26 Eur (4 887,39 Eur x 8 proc./100 proc.; 391 Eur:365 d.= 1,07 Eur/d x 18 d.), 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė sumokėjo 2 552,71 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (25 d.) nuo likusios neapmokėtos sąskaitos – faktūros Nr. DAG 1353 2334,68 Eur sumos palūkanų suma – 18,50 Eur (2 552,71 x 8 proc./100 proc.;186,77 Eur : 365 d.= 0,51 Eur/d x 25 d.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė aukščiau nurodytas sąskaitas - faktūras būtų apmokėjusi iki bylos iškėlimo teisme, todėl, jai kyla prievolė mokėti ieškovei palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Kadangi atsakovė vengė priimti ieškovės atliktus darbus, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė pareigą apmokėti sąskaitas faktūras turėjo įvykdyti pagal sąskaitose - faktūrose nustatytus apmokėjimo terminus. Atsižvelgiant į nurodytą, esant ieškovės prašymui priteisti palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį, yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 212,15 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 8,00 procentų dydžio procesines palūkanas. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 8,00 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 132,15 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 180 Eur žyminį mokestį, taip pat byloje patyrė 620 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (620 Eur) nagrinėjamu atveju yra atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (180 Eur žyminis + 620 Eur teisinės pagalbos išlaidos).

Valstybė šioje byloje patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už minimalią į valstybės biudžetą iš šalies išieškotiną sumą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9773-824/2020 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 6 920 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų) skolos, 212,15 Eur (du šimtus dvylika eurų 15 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 8,00 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (7 132,15 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.