Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. T. (I. T.) patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P., L. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo J. P. atsiliepimo nepateikė.

5. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko, patvirtino, jog su ieškovu sudarė susitarimą dėl juvelyrinių dirbinių pagaminimo – grandinėles ir kryželio, kuriuos turėjo pagaminti iki 2021-09-30. Ieškovas pervedė į jo tėvo sąskaitą 1920,00 Eur už medžiagų įsigijimą ir grynais davė 80,00 Eur. Nespėjo laiku pagaminti dirbinių, todėl išrašydavo naujus kvitus ir paduodavo ieškovo motinai, kuriais patvirtindavo, jog dirbinius pagamins bei atidėdavo jų pagaminimo terminą. Patvirtino, jog dirbinių nepagamino. Nurodo, jog pinigus grąžins, tik šiuo metu neturi finansinių galimybių grąžinti, nes turi įsiskolinimų Sodrai apie 1600,00 Eur, antstolis išieško 1200,00 Eur skolą. Pradėjo dirbti, gauna apie 600-700 Eur, nuo kurių išieškomos skolos. Jokio turto neturi, gyvena sūnui priklausančiame bute su moterimi, kuri moka už būsto išlaikymą. Sodrai moka po 64 Eur, todėl prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, galėtų kiekvieną mėnesį mokėti po 100,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, jog ieškinį pripažįsta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas sutinka su ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimu dėl 2000,00 Eur grąžinimo. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovo pripažinimas ieškinio reikalavimo prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Kadangi atsakovas ieškinio reikalavimą dėl 2000,00 Eur skolos priteisimo pripažino visiškai, todėl vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašytini sutrumpinti motyvai.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovas su atsakovu 2021-08-24 sudarė susitarimą, kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo ieškovui atlikti darbus, t. y. pagaminti juvelyrinius dirbinius – grandinėlę ir kryželį, šiuos darbus turėjo atlikti iki 2021-09-30. Ieškovas 2021-08-26 pervedė atsakovui 2000,00 Eur, jog atsakovas galėtų įsigyti medžiagas, kurios būtų panaudotos juvelyrinių dirbinių gaminimui. Ieškovas, atsakovo nurodymu, pinigus pervedė atsakovo tėvo, šioje byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu, J. P. sąskaitą.

9. Atsakovas nepagamino dirbinių sutartu laiku, t. y. 2021-09-30, tačiau įsipareigojo dirbinius pagaminti vėliau, todėl išrašė naujus užsakymo kvitus (Nr. 4636, Nr. 000637, Nr. 000640), kuriais patvirtindavo savo prisiimtus įsipareigojimus pagaminti juvelyrinius dirbinius – grandinėlę ir kryželį. Atsakovas dirbinių nepagamino. Atsakovui nepagaminus dirbinių ieškovas bei trečiasis asmuo žodžiu bei sms žinutėmis, 2023-10-02 pretenzija kreipėsi į atsakovą, jog jis grąžintų gautus 2000,00 Eur, atsakovas sutiko juos grąžinti, tačiau pinigų negrąžino.

10. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažintina, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, atsakovas įsipareigojo pagaminti juvelyrinius dirbinius pagal ieškovo užsakymą ir perduoti juos ieškovui, o ieškovas įsipareigojo pagamintus dirbinius priimti ir už juos sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.644 straipsnio 14 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Ieškovas sumokėjo atsakovui 2000,00 Eur už medžiagas, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė – nepagamino ieškovui sutartų juvelyrinių dirbinių – grandinėlės ir kryželio ir jų neperdavė. Teismas, įvertinęs visus duomenis, konstatuoja, jog sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės, nes jis nepagamino sutartų dirbinių per šalių sutartį laiką, taip pat jų nepagamino ir per šalių sutartą papildomą laiką, todėl ieškovas pagrįstai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti 2000,00 Eur. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas grąžino ieškovui 2000,00 Eur, todėl darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistina 2000,00 Eur (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

11. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

13. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

14. Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 2000,00 Eur sumos priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 2000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas vertėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 47,00 Eur žyminis mokestis ir 30,00 už dokumentų vertimą, viso 77,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos 77,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Atsakovas teismui pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, kiekvieną mėnesį mokant ieškovui po 100,00 Eur, nes šiuo metu neturi lėšų sumokėti 2000,00 Eur.

19. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

20. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityviškumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindžia tuo, jog dėl neteisingai vedamo gyvenimo būdo, turi įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat antstolis Jonas Petrikas vykdo priverstinį išieškojimą, kai tik sumokės skolas, galės ieškovui grąžinti skolą ne po 100,00 Eur per mėnesį, bet didesnėmis sumomis. Teismo posėdžio metu nurodė, jog skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro apie 1600,00 Eur ir kiekvieną mėnesį moka po 64,00 Eur, o antstolis vykdo priverstinį išieškojimą dėl 1200,00 Eur skolos. Nurodė, jog juvelyro darbo nebedirba, dirba pagal darbo sutartį, gauna apie 600,00 Eur darbo užmokestį, nuo kurio nuskaičiuojamos skolos, turto neturi, gyvena sūnui priklausančiame bute su moterimi, kuri apmoka būsto išlaikymo išlaidas.

22. Vertinant atsakovo prašymo pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jo turtinę padėtį, t. y. išrašų iš turto registro įstaigų apie atsakovo valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas (turėtas) pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie gaunamas pajamas ir panašiai, kreditorinius įsipareigojimus bei prievoles kitiems asmenims, antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą, nors būtent jam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, nagrinėjimo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, jog skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-302/2021). Atsakovas šiuo aspektu nenurodė jokių argumentų bei nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą per jo nurodytą laiko tarpą, taip pat nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teiginius, o tik deklaratyviai teigė, kad pinigų skolai grąžinti neturi, dėl ko atsakovas objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai sprendimo įvykdyti. Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog kai grąžins visas turimas skolas, galės grąžinti skolą ieškovui iš gaunamo darbo užmokesčio.

23. Be to atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų grąžinęs kokią nors skolos dalį ieškovui, kai ieškovas ikiteismine tvarka reikalavimo atsakovo skolos grąžinimo, taip pat negrąžino jokios dalies, kai ieškovas pasikreipė į teismą nuo 2024-03-04. Taigi atsakovas nuo 2021-08-26 naudojasi ieškovo pinigais ir nėra grąžinęs nei dalies skolos, o pateiktu prašymu siekia atidėti priteistos sumos mokėjimą dar ilgesniam laikotarpiui, o tai rodo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, stengdamasis vilkinti teismo sprendimo vykdymą.

24. Teismo vertinimu, sprendimo išdėstymas atsakovo prašomam laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą atsakovui, dėl ko ieškovas patirs dar nuostolių, nes visą laiką negalės naudotis piniginėmis lėšomis, kurias jam priteisė teismas, todėl bus pažeisti jo teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas konstatuoja, jog atsakovo prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

25. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir kad jis nėra pajėgus sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos ieškovui, taip pat byloje nenustatyta jokių ypatingai išimtinių bei svarbių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos.

26. Įvertinus pirmiau nurodytus išaiškinimus ir atsižvelgiant į atsakovo prašymo turinį, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. P. 2000,00 Eur skolą, nuo priteistos 2000,00 Eur sumos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 2024-03-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui I. T..

Atmesti atsakovo A. P. prašymą dėl sprendimo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.