- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-954-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27153-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- UAB “Grinda”, Vilniaus miesto savivaldybei
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Grinda” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 455,35 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-07 Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. automobiliui BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintos priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Dariaus ir Girėno g., kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ vykdyti gatvių valdymą – gatvių priežiūrą bei remontą, todėl kelią prižiūrinti įmonė laikoma faktine kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų. Žala automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta dėl kelio netinkamos būklės. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Gridna“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Grinda“ atsako tik už bendrą gatvių dangos priežiūrą, nesusijusią su požeminėmis komunikacijomis, išskyrus lietaus nuotekų tinklus. Atsakovo Gatvių avarinės tarnybos žurnale nėra užregistruota jokio pranešimo apie ieškovo nurodytą eismo įvykį ir UAB „Grinda“ jokios informacijos apie tai neturėjo iki pat pretenzijos pateikimo. Taigi, nėra pagrindo teigti esant atsakovo neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad atsakovai nebuvo kviesti apžiūrėti automobilio ir žalos atsiradimo vietos, o iš turimos informacijos bei žinomų aplinkybių įvertinti dangos būklės ir nustatyti eismo įvykio metu buvusios kelių būklės neįmanoma, kadangi buvusios duobės gatvėje užtaisytos. UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 sudarė Darbų atlikimo sutartį, kurią aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles, darytina išvada, kad šios sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma gatvių ir kelių valdytoja, taip pat ir atsakove šioje byloje, savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Atsakovas negavo užsakymo sutvarkyti Dariaus ir Girėno g. atsivėrusią duobę, todėl negalėtų būti atsakingas už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gatvėje. Gatvės savininkas (valdytojas) yra atsakingas už gatvės ir jos elementų priežiūrą iki gatvės raudonosios linijos ribų. Būtent UAB „Grinda“ atliko Dariaus ir Girėno gatvės priežiūrą ir veikė kaip šios gatvės valdytoja. Pažymėjo, kad po eismo įvykio, vertinant automobiliui padarytą žalą, atsakovai nedalyvavo, atsiradusiai žalai nustatyti nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė, nes nėra aišku ar duobė buvo tokio dydžio, kad į ją įvažiavusios transporto priemonės padangos galėjo būti sugadintos ir patirta būtent tokio dydžio, koks nurodytas ieškovo pateiktuose dokumentuose, žala, kad atsižvelgta į detalių nusidėvėjimą ir kitas svarbias aplinkybes, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė realiai patirtos žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Grinda“ 455,35 EUR žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (205-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.
Teismas nustatė, kad 2012-08-07 Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę. Eisimo įvykio metu buvo apgadintos priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nustatyta, kad automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas Transporto priemonių draudimu. Draudikas, dėl eismo įvykio metu patirtos žalos automobilio savininkui išmokėjo 1572,23 Lt (455,35 EUR) žalos atlyginimo.
2011-12-29 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2012-05-07 šalys pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ (b.l. 66), kuriuo sutartį papildė 4.2.10 punktu, numatančiu, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. UAB „Grinda“ įsipareigojo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Numatė, kad UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme valdė UAB „Grinda“, todėl, teismo vertinimu, tinkamas atsakovas šioje byloje yra UAB „Grinda“. Remiantis išdėstytu, ieškovo reiškiami reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmestini, kaip pareikšti netinkamam atsakovui.
Automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri buvo 15 centimetrų gylio, apsemta vandeniu, ji nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais, dėl šio eismo įvykio buvo apgadintos dešinės pusės priekinė ir galinė padangos. Automobilio vairuotojas 2012-08-07 paaiškinime nurodo, kad kelyje buvusios duobės nematė, ji nebuvo pažymėta. Atsakovų argumentai dėl automobilį vairavusio asmens neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad automobilio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio eismo įvykio buvo nutraukta, nenustačius, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 str., 6.282 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad automobilio vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus ir atidus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybes, negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima būtų vienareikšmiškai spręsti, jog eismo įvykis įvyko ne Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame kelio ruože, todėl teismas darė išvadą, kad eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje.
Teismas darė išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto priemonės BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra susiję su minėtu eismo įvykiu. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad žalos sąmatoje nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovas UAB „Grinda”) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada dėl automobilio vairuotojo kaltės, kadangi teisės aktai aiškiai nurodo vairuotojo pareigą kelyje elgtis itin atsakingai ir rūpestingai, stebėti kelio dangą, stengtis išvengti kliūčių ir nesukelti pavojaus sau bei aplinkiniams. Šiuo atveju būtent vairuotojo neatidumas lėmė žalos atsiradimą, vairuotojas galimai nesilaikė saugaus greičio. Teismas nurodė, kad vairuotojas negalėjo numatyti, kad važiuojamoje kelio dalyje atsiras nepažymėtų kliūčių, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad ir atsakovai negali objektyviai numatyti kiekvienos savaime atsivėrusios duobės. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko esant blogam matomumui ir šlapiai kelio dangai.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutiko su teismo išvada, kad eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Vertinant eismo įvykio schemą, žalą sukėlusi duobė yra išvažiavime iš degalinės, tai yra privačioje teritorijoje ir būtent jos savininkas turėtų atsakyti už žalą.
Ieškovas neįrodė, kad visi automobilio sugadinimai atsirado tik įvažiavus į konkrečią duobę. Sąskaitos įrodo tik remonto faktą, tačiau neįrodo, jog šis remontas nėra eilinis, o būtent eismo įvykio pasekmė.
Atsiliepimas
Atsakovų neteisėti veiksmai įrodinėjami tik žalą patyrusio asmens paaiškinimais. Atsakovai nebuvo kviesti į įvykio vietą, nedalyvavo automobilio apžiūroje, todėl negalėjo pateikti pastabų dėl žalos dydžio, dėl sąmatos. Policijos protokolas irgi surašomas pagal subjektyvų suinteresuoto asmens liudijimą. Administracinės teisinos byla nutraukta, policija nekonstatavo ir atsakovų kaltės dėl eismo įvykio.
Jeigu teismas vertintų, kad nėra pagrindo atleisti UAB „Grinda“ nuo civilinės atsakomybės dėl didelės paties vairuotojo kaltės, žala turėtų būti mažinama CK 6.259 str., 6.828 str. pagrindu mažiausiai 50 proc.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nurodė, kad nėra pagrindo vienareikšmiai teigti, jog duobė buvo toliau nei Dariaus ir Girėno gatvės raudonoji linija. Įvažiavimas/išvažiavimas iš sklypo nėra laikomas gatvės elementu. Būtent ieškovas turėjo šią aplinkybę įrodyti. Nesant duomenų kam priklauso teritorija, kurioje buvo atsivėrusi duobė, negalima konstatuoti ir UAB „Grinda“ neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas vairuotojo kaltę, turėjo nustatyti ar jis galėjo pastebėti kliūtį, ją išvengti arba sumažinti. Eismo įvykio sąlygos buvo geros, įvykis įvyko šviesiu paros metu, duomenų, kad kiti vairuotojai buvo įvažiavę į šią atsivėrusią duobę, nėra. Vairuotojas turėjo elgtis atidžiai, stebėti kelio dangą, vengti kelyje esančių kliūčių, važiuoti tokiu greičiu, kad tokias kliūtis galėtų saugiai apvažiuoti arba prieš jas sustoti.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad aplinkybė apie vairuotojo kaltę yra vertinimo klausimas kiekvienoje byloje, bet šioje byloje nėra tikslinga remtis kitose bylose surinktais įrodymais.
Savivaldybės teritorija yra žymiai didesnė nei gatvių raudonomis linijomis pažymėta teritorija. Už Dariaus ir Girėno gatvės apsauginės zonos yra teritorija (įvažiavimas šį degalinę), kurioje žemės sklypai nesuformuoti ir ši teritorija priklauso savivaldybei. Šiuo atveju duobė buvo ne degalinės aikštelėje, o toliau. Išvažiavime iš degalinės suformuotų sklypų nėra, o 17-o sklypo riba yra ne išvažiavime iš degalinės, o degalinės teritorijoje. Išmokos sumą sudaro automobilio atstatomojo remonto kaina, apskaičiuota kompiuterine „Audatex“ programa. Remonto sąmatoje nurodytos ne naujų padangų kainos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip kelio valdytojo, atsakomybės už laiku nepašalintus kelio trūkumus (duobę), į kurią įvažiavo ieškovo draudėjo automobilis, t.y. dėl vairuotojo kaltės, dėl fakto ar eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje, dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir automobilio sugadinimų.
Pagal Kelių eismo taisyklių 128 p. jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir 2012-08-14 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje, todėl patvirtina, jog eismo įvykio metu smarkiai lijo, duobė buvo užlieta vandeniu. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Taigi, vertinant įrodymų visetą, o ne atskirus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog automobilio vairuotojas turėjo galimybę pastebėti duobę. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojas važiavo per dideliu šioje situacijoje greičiu, kita vertus, ir apeliantas konkrečiai nenurodė ir neįrodė koks greitis šioje situacijoje būtų tinkamas. Tokiu atveju atmestini apelianto argumentai, kad automobilio vairuotojas buvo nepakankami atidus ir rūpestingas, kad jis turėjo realią galimybę išvengti kliūtį. Apelianto argumentas, kad ir atsakovai negali objektyviai numatyti kiekvienos savaime atsivėrusios duobės, neturi teisinės reikšmės, nes pagal CK 6.266 str. atsakovas, kaip kelio valdytojas (ši aplinkybė byloje ginčijama tik tuo aspektu ar eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybės priklausančioje teritorijoje), atsako be kaltės.
Nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą UAB „Grinda“.
Abu atsakovai neginčija, kad šiuo atveju nėra galimybės vienareikšmiai nustatyti ar eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių minimaliomis sąnaudomis paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju atsakovai, kaip miesto gatvių savininkas ir valdytojas, turėjo didesnę galimybę pateikti aiškius duomenys ar teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei bei atsakovo UAB „Grinda“ veiklos sferai pagal atsakovų 2011-12-29 sutartį. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės su atsiliepimu į ieškinį pateikti rašytiniai įrodymai nėra informatyvūs, todėl nepaneigia labiau tikėtinos išvados, jog eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje.
Nors apeliantas nesutiko su teismo vertinimu dėl automobilio padarytų sugadinimų ryšio su eismo įvykiu ir žalos dydžio, tačiau įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, nepateikė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo abejoti pateiktų įrodymų įrodomąja verte, nes automobilio atstatomoji kaina apskaičiuota vadovaujantis specialia tam skirta kompiuterine programa „Audatex“, atsižvelgiant į detalių nusidėvėjimą. Be to, apeliantas nenurodė konkrečių argumentų dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, teismui įvertinus rašytinius įrodymus dėl sugadintos dešinės pusės automobilio priekinės ir galinės padangos, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismo išvada dėl sugadinimų ryšio su eismo įvykiu yra nepagrįsta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.