Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo CPK 441 straipsnio nustatyta tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 455,35 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-07 Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. automobiliui BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintos priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-08-14 nutarimu automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 1872,23 Lt (542,24 EUR) dydžio žala. Automobilis BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas draudimo sutarties pagrindu, iš nuostolio sumos išskaičiavęs 300 Lt (86,89 EUR) besąlyginę išskaitą, išmokėjo 1572,23 Lt (455,35 EUR) dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nurodė, kad Dariaus ir Girėno g., kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas. Kelio savininkas privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ vykdyti gatvių valdymą – gatvių priežiūrą bei remontą, todėl kelią prižiūrinti įmonė laikoma faktine kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų. Žala automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta dėl kelio netinkamos būklės. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų solidariai.

Atsakovas UAB „Gridna“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad galimai egzistavo kelio trūkumas, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi iš bendrovės negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą bei kitus kelio trūkumus laiku (iki atsirandant žalai) pašalintų, o savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales. Didelės duobės dažnai keliuose atsiranda dėl požeminių inžinerinių komunikacijų gedimų, jų remonto, anksčiau atliktų želės kasinėjimo darbų ir t.t. UAB „Grinda“ atsako tik už bendrą gatvių dangos priežiūrą, nesusijusią su požeminėmis komunikacijomis, išskyrus lietaus nuotekų tinklus. Atsakovo Gatvių avarinės tarnybos žurnale nėra užregistruota jokio pranešimo apie ieškovo nurodytą eismo įvykį ir UAB „Grinda“ jokios informacijos apie tai neturėjo iki pat pretenzijos pateikimo. Taigi, nėra pagrindo teigti esant atsakovo neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad kiekvienam vairuotojui kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Automobilio vairuotojas, kuris patyrė žalą, nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir įsitikinti ar kelyje nėra kliūčių, todėl atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis 6.253 str. 5 d., esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo. Pagal CK 6.248 str. 4 d. UAB „Grinda“ yra visiškai atleistina nuo civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškiniu neįrodė atsakovo UAB „Grinda“ neteisėtų veiksmų, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių neegzistuoja. Pažymėjo, kad atsakovai nebuvo kviesti apžiūrėti automobilio ir žalos atsiradimo vietos, o iš turimos informacijos bei žinomų aplinkybių įvertinti dangos būklės ir nustatyti eismo įvykio metu buvusios kelių būklės neįmanoma, kadangi buvusios duobės gatvėje užtaisytos. Kadangi atsakovas neturėjo jokios galimybės įvertinti patirtos žalos, kyla abejonių dėl žalos apskaičiavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šis remontas yra autoįvykio pasekmė. Žalos, kaip ir neteisėtų veiksmų, įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, todėl nesant nei vieno įrodymo apie žalos dydį, ieškinys negali būti tenkinamas. Nesant pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 ir 6.270 straipsnių pagrindu, o reikalaujamos žalos dydis mažinamas 50 procentų. Pažymėjo, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 sudarė Darbų atlikimo sutartį, kurią aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles, darytina išvada, kad šios sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma gatvių ir kelių valdytoja, taip pat ir atsakove šioje byloje, savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Sutartyje UAB „Grinda“ darbus atlikti įsipareigojo tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Atsakovas negavo užsakymo sutvarkyti Dariaus ir Girėno g. atsivėrusią duobę, todėl negalėtų būti atsakingas už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą. Sutarties 4.2.2 punkte UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti tik tuos nuostolius, kuriuos galėjo sukelti bendrovės jau atlikti darbai. Pagal pasirašytą sutartį UAB „Grinda“ atsako tik už bendrą kelio dangos priežiūrą, jokių nuolatinio pobūdžio funkcijų, susijusių su gatvių priežiūros, eksploatavimo ir tvarkymo darų finansavimu bei leidimų kasinėjimo darbams išdavimu ir šių darbų kontrole Vilniaus miesto savivaldybė UAB „Grinda“ neperleido.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gatvėje. Gatvės savininkas (valdytojas) yra atsakingas už gatvės ir jos elementų priežiūrą iki gatvės raudonosios linijos ribų. Ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad eismo įvykį sukėlusi duobė buvo Dariaus ir Girėno gatvės ribose iki raudonųjų linijų. Už gatvės raudonųjų linijų esančios teritorijos asfalto dangos priežiūrą ir dėl jos trūkumų kilusią žalą yra atsakingas būtent šios teritorijos savininkas. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-19 Darbų atlikimo sutartimi UAB „Grinda“ pavedė atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą. Taigi, būtent UAB „Grinda“ atliko Dariaus ir Girėno gatvės priežiūrą ir veikė kaip šios gatvės valdytoja. Pažymėjo, kad po eismo įvykio, vertinant automobiliui padarytą žalą, atsakovai nedalyvavo, atsiradusiai žalai nustatyti nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė, nes nėra aišku ar duobė buvo tokio dydžio, kad į ją įvažiavusios transporto priemonės padangos galėjo būti sugadintos ir patirta būtent tokio dydžio, koks nurodytas ieškovo pateiktuose dokumentuose, žala, kad atsižvelgta į detalių nusidėvėjimą ir kitas svarbias aplinkybes, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė realiai patirtos žalos. Vilniaus miesto savivaldybei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. 2011-12-29 sutarties tarp atsakovų pagrindu, Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ 2012-05-07 pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, kuriuo į 2011-12-29 sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant <...>. Susitarimu taip pat nustatyta, kad UAB „Grinda“ nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Būtent UAB „Grinda“ turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl laikytina faktiniu gatvių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti žalą atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Dėl šios priežasties ieškovo prašymas priteisti žalą solidariai iš abiejų atsakovų yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Vadovaujantis teismų praktika, iš Vilniaus miesto savivaldybės negali būti priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2015-09-21 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad išmokėtos išmokos sumą sudaro automobilio atstatomojo remonto kaina, kuri apskaičiuota kompiuterine programa skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Remonto sąmatoje nurodytos ne naujų padangų kainos, dėl to šioms padangoms nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Eismo įvykis įvyko esant stipriam lietui, duobė, į kurią įvažiavo vairuotojas, buvo užlieta vandeniu, todėl kliūties vairuotojas negalėjo pastebėti. Pažymėjo, kad administracinėje byloje avarijos aplinkybes tyrę pareigūnai nustatė, kad vairuotojas dėl eismo įvykio neatsakingas, o atsakovai šioje byloje nepateikė vairuotojo kaltės įrodymų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma neviršija 1 500 EUR ir ieškinio reikalavimai gali būti grindžiami (arba paneigiami) daugiausiai rašytiniais įrodymais, skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šalims apie teismo posėdį pranešta elektroninių ryšių priemonėmis 2015-09-02.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2012-08-07 Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę. Eisimo įvykio metu buvo apgadintos priekinė ir galinė dešinės pusės padangos (b.l. 11-14). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nustatyta, kad automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (b.l. 10). Automobilis BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas Transporto priemonių draudimu (b.l. 7-8). Draudikas, dėl eismo įvykio metu patirtos žalos automobilio savininkui išmokėjo 1572,23 Lt (455,35 EUR) žalos atlyginimo (b.l. 20),. Ieškovas siuntė pretenziją tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (b.l. 28), tiek UAB „Grinda“ (b.l. 29). Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei UAB „Grinda“ pateikė ieškovui raštus, kuriuose nurodo, kad pagrindų kilti atsakovų civilinei atsakomybei nėra (b.l. 30-31, 32).

Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If P&C Insurance AS“ v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kelio priežiūra - nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If P&C Insurance AS“ v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas, kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Įrodinėjimo pareiga tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui.

Iš į bylą pateiktų duomenų, matyti, kad 2011-12-29 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (b.l. 63-65). 2012-05-07 šalys pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ (b.l. 66), kuriuo sutartį papildė 4.2.10 punktu, numatančiu, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. UAB „Grinda“ įsipareigojo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Numatė, kad UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme valdė UAB „Grinda“, todėl tinkamas atsakovas šioje byloje yra UAB „Grinda“. Remiantis išdėstytu, ieškovo reiškiami reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmestini, kaip pareikšti netinkamam atsakovui.

Dėl atsakovo UAB „Grinda“ atsakomybės.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepime nurodo, kad automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir įsitikinti ar kelyje nėra kliūčių, t.y. elgėsi neatsargiai, todėl atsakovui UAB „Grinda“ civilinė atsakomybė nekyla.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog automobilio BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri buvo 15 centimetrų gylio, apsemta vandeniu, ji nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais, dėl šio eismo įvykio buvo apgadintos dešinės pusės priekinė ir galinė padangos. Automobilio vairuotojas 2012-08-07 paaiškinime nurodo, kad kelyje buvusios duobės nematė, ji nebuvo pažymėta. Atsakovų argumentai dėl automobilį vairavusio asmens neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad automobilio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio eismo įvykio buvo nutraukta, nenustačius, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 str., 6.282 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad automobilio vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus ir atidus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybes, negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų argumentai, kad žala galėjo atsirasti dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, atmestini (CPK 178 str.). atsakovas UAB „Grinda“ įrodymų, kad tinkamai įvykdė pareigą prižiūrėti šį kelio ruožą arba šią vietą tinkamai paženklino kelio ženklais, byloje nepateikė (CPK 178 str.).

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodo, kad eismo įvykis įvyko už gatvių ribų (raudonųjų linijų), todėl už šio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą atsakingas žemės sklypo savininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima būtų vienareikšmiškai spręsti, jog eismo įvykis įvyko ne Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame kelio ruože (CPK 178, 185 str.). Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje.

Atsakovai byloje ginčija ir transporto priemonės sugadinimus bei būtinumą keisti detales. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl minėto eismo įvykio buvo sugadintos dešinės pusės automobilio priekinė ir galinės padangos (b.l. 9, 16, 18). Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto priemonės BMW 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra susiję su minėtu eismo įvykiu (b.l. 9, 11, 12-13, 16-17, 18). Atsakovai nepateikė įrodymų, kad žalos sąmatoje nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų (CPK 178 str.).

Ieškovas, pripažinęs minėtą eismo įvykį draudiminiu, išmokėjo 1572,23 Lt (455,35 EUR) dydžio draudimo išmoką. CK 6.1015 str. 1 d. suteikia teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens. Ieškovas išmokėjęs 1572,23 Lt (455,35 EUR) dydžio draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui. Teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, UAB „Grinda“, kaip kelio valdytojui, civilinė atsakomybė kyla pagal CK 6.266 straipsnį, kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelią, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 178, 185 str.). Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistina 455,35 EUR žalai atlyginti.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (455,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atmetus ieškovo reikalavimus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu dėl pagrindinės sumos priteisimo, atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu patenkintas visiškai, o atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestas, ieškovui iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistina 15 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01) (LR CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo UAB „Grinda“, į. k.120153047, 455,35 EUR žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (205-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.