Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

3. Kaip nurodoma pareiškime, (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui V. S. S., pareiškėja liko gyventi ir iki šiol naudojasi ir rūpinasi abiem priklausiusiu turtu, t. y. 18/100 trijų buto su rūsiu dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja moka mokesčius už buto daliai teikiamas komunalines paslaugas, tvarko ir prisideda savo lėšomis prie jai priklausančios buto dalies remonto. Visu po palikėjo V. S. S. mirties likusiu turtu pareiškėja naudojasi kaip savu. Taip pat pareiškėja rūpinasi ir naudojasi, kaip savu, kitu santuokos metu su palikėju V. S. S. įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. ½ žemės sklypo dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ pastato-gyvenamojo namo dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniu, adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjui V. S. S., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktai. Po palikėjo mirties pareiškėja ir toliau naudojasi šiais palikėjo paliktais daiktais. Visą palikėjo V. S. S. paliktą turtą, pareiškėja priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Tokiais aktyviais veiksmais, pareiškėja po sutuoktinio V. S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties per įstatyme nustatytą terminą palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

4. Teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame prašoma dėl pareiškėjos pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. M. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

6. Teisme gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad duomenų apie V. S. S. vardu nekilnojamojo turto registre registruotus žemės sklypus, byloje nėra. Pareiškėjai A. M. S. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po V. S. S. mirties pareiškėja aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, NŽT neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Taip pat prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

7. Teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. sausio 18 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. sausio 12 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui V. S. S., pareiškėja liko gyventi ir iki šiol naudojasi bei rūpinasi abiem priklausiusiu turtu, t. y. 18/100 buto su rūsiu dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja moka mokesčius už buto daliai teikiamas komunalines paslaugas, tvarko ir prisideda savo lėšomis prie jai priklausančios buto dalies remonto. Visu po palikėjo V. S. S. mirties likusiu turtu pareiškėja naudojasi kaip savu. Taip pat pareiškėja rūpinasi ir naudojasi, kaip savu, kitu santuokos metu su palikėju V. S. S. įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. ½ žemės sklypo dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ pastato-gyvenamojo namo dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniu, adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjui V. S. S., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktai. Po palikėjo mirties pareiškėja ir toliau naudojasi šiais palikėjo paliktais daiktais. Visą palikėjo V. S. S. paliktą turtą, pareiškėja priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos.

9. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas dėl fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju į: 18/100 buto su rūsiu dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ pastato-gyvenamojo namo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinio, adresu (duomenys neskelbtini), kuriais aktyviai naudojosi pareiškėja.

10. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini) mirė palikėjas V. S. S.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (priimtas 2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis numato, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad V. S. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant dėl mirusio palikėjo palikimo priėmimo, paveldėjimo santykiams turi būti taikomos 1964 m. CK normos.

11. Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

12. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

13. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tiek 1964 m. CK, tiek šiuo metu galiojančiame (t. y. 2000 m.) CK, aiškiai ir identiškai numatyta palikimo priėmimo alternatyva vienu iš nurodytu būdu, nagrinėjamu atveju – tai priėmimas palikimo pradėjus jį faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

15. Kaip jau minėta ankščiau, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Nors ši teisės norma nebuvo įtvirtinta 1964 m. CK, kuris galiojo palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)), tačiau ji atitinka tiek tuo metu galiojusią, tiek šiuo metu galiojančią teisminę praktiką, sprendžiant ginčus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, todėl aktuali ir nagrinėjamu atveju (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-645-601/2023).

16. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

18. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus palikėjui V. S. S. ji rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėja po palikėjo V. S. S. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu, gyvenamuoju namu, žemės sklypu ir kt.), t. y. mokėjo mokesčius, turtą prižiūrėjo ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po palikėjo V. S. S. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo V. S. S. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

19. Remiantis bylos duomenimis, po palikėjo V. S. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą nebuvo kreiptasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. S. S. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į minėtą turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja A. M. S. po V. S. S. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi minėtą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.51 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio V. S. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatyminei įpėdinei po palikėjo V. S. S. mirties.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. S. S. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo visą palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjai A. M. S. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą