- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-1786-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00002-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
- 77.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui A. L. dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką į kitą valstybę, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Birštono miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydama išduoti leidimą gražinti dukrą A. L. pas motiną (ieškovę) į Jungtinę Karalystę, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu dukters A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina; taip pat prašė pakeisti atsakovo A. L. bendravimo su mažamete dukra tvarką pagal jos pasiūlymą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nepilnametės dukters A. L. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A. T. (ieškove), nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimi tvarka, kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012-01-27 nutartimi. Ieškovė nurodė, jog pavykus įsidarbinti, ji nusprendė kartu su dukterimi laikinai išvykti į Jungtinę Karalystę, kad galėtų turėti pastovų darbą ir pastovias pajamas, kurios užtikrintų dukters teisėtus socialinius interesus. Nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje susirado pastovų darbą, išsinuomojo būstą, duktė pradėjo lankyti mokyklą, įgijo gerus anglų kalbos įgūdžius, duktė susirado draugų ir adaptavosi naujoje aplinkoje, tačiau atsakovas inicijavo bylą Jungtinėje Karalystėje dėl dukters A. gražinimo į Lietuvą; vykdydama Londono Aukštojo Teisingumo teismo 2013 m. spalio 3-4 d. sprendimą, grąžino mergaitę į Lietuvą, kad Lietuvos teismai išspręstų tarp tėvų kilusį ginčą. Nurodė, kad pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ir siekiant sureguliuoti susiklosčiusią situaciją būtina duoti leidimą gražinti A. pas motiną į Jungtinę Karalystę ir nustatyti naują atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, kad vaikas toliau galėtų mokytis, gyventi normaliose sąlygose, laisvai judėti, t.y. išvykti iš Jungtinės Karalystės ir grįžti atgal. Pažymėjo, kad tarp atsakovo ir dukters nėra artimo ryšio, prisirišimo, todėl nustatant kitą bendravimo tvarką, reikia nustatyti pereinamąjį (adaptacinį) laikotarpį, kuriam pasibaigus, tėvas galėtų bendrauti su vaiku be vaiko motinos dalyvavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad vaiko motinos turimos sąlygos Jungtinėje Karalystėje neatitinka vaiko interesų. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi nustatyta bendravimo su dukterimi A. tvarka jis naudojosi iki 2012 m. vasario mėnesio, iki ieškovė su dukterimi A. staiga dingo ir jo pasimatymai su dukterimi nutrūko. Pažymėjo, kad Jungtinėje Karalystėje buvo pradėtas dukters A. grąžinimo procesas ir 2013 m. spalio 31 d. duktė A. buvo grąžinta į Lietuvą Londono Aukštojo Teisingumo teismo sprendimu. Nurodo, kad dukteriai A. sugrįžus į Lietuvą, jam buvo trukdoma pasimatyti su dukterimi ir bendrauti. Teigė, kad duktė visokiausiais būdais yra nuteikinėjama prieš jį, kadangi jis neturi kasdieninio kontakto su dukterimi, o mergaitė kiekvieną dieną bendrauja tik su laikinąja globėja ir su motina A. T.. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012m. sausio 27 d. nutartimi nustatyta bendravimo su dukterimi A. tvarka jį tenkina ir prašė ją palikti nepakeistą.
Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimu prašė ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad nepilnametė A. L. gyvena kartu su ja nuo 2012-10-31 jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); jai pagal vaiko motinos prašymą Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 07 d. įsakymu Nr. AV-328 buvo nustatyta laikinoji mergaitės globa ir ji paskirta laikinąja vaiko globėja. Nurodė, kad mergaitė visuomet su motina palaiko nuolatinį ryšį įvairiomis ryšio priemonėmis, tuo tarpu tarp A. ir atsakovo A. L. yra prarastas bet koks ryšys, mergaitė nenori bendrauti su tėvu, jo bijo ir stengiasi priešintis bet kokiems jos ir tėvo susitikimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – leido nepilnametei A. L. nuolat gyventi užsienio valstybėje kartu su motina A. T.; panaikino Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 07 d. įsakymu Nr. AV-328 nustatytą nepilnametei A. L. laikinąją globą; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką ir nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukterimi tokia tvarka: 1) iki sueis dukrai 9 (devyneri) metai, tėvas A. L. turi teisę bendrauti su dukterimi Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais tris kartus po savaitę ir motinos atvykimo kartu su dukterimi į Lietuvą atostogų metu dešimties kalendorinių dienų laikotarpiu, tėvo ir dukters A. susitikimuose dalyvaujant motinai. Nurodyti susitikimai negali trukti ilgiau nei šešios valandos per dieną ir ilgiau nei iki dvidešimtos valandos. Atsakovas privalo prieš vieną mėnesį iki atvykimo į Jungtinę Karalystę suderinti su ieškove pasimatymų su dukterimi laiką ir vietą, atsižvelgiant į ieškovės užimtumą darbe bei dukters užimtumą mokykloje ir kitą jos užklasinę (ugdymo) veiklą. Ieškovė privalo apie dukters atvykimą į Lietuvą informuoti atsakovą prieš vieną mėnesį iki atvykimo; 2) kai dukrai sueis 9 metai, atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais tris kartus po savaitę, nuvykstant į jos gyvenamąją vietą ir pasiimant dukterį A. iš motinos gyvenamosios vietos, ir dešimt kalendorinių dienų motinos atvykimo kartu su dukterimi į Lietuvą metu. Atsakovas turi užtikrinti (tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje) dukteriai tinkamas gyvenimo sąlygas ir priežiūrą, informuoti motiną apie dukters laikiną gyvenamąją vietą su juo, derinti savo atvykimo laiką su mokyklą lankančios dukters atostogomis ir šventėmis. Ieškovė apie dukters A. L. atvykimą į Lietuvą privalo informuoti atsakovą prieš vieną mėnesį iki atvykimo; 3) ieškovė privalo pranešti atsakovui apie savo ir dukters gyvenamąją vietą ir jos pasikeitimą, prašant tėvui pranešti apie mokyklą lankančios dukters numatomų atostogų pradžią bei trukmę, teikti informaciją apie dukters susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui susitikti su dukterimi ir su ja bendrauti; 4) ieškovė privalo kartu su dukterimi vieną kartą metuose atvykti į Lietuvą ne trumpesniam kaip dešimties dienų terminui; 5 ) esant abiejų tėvų bendram susitarimui, galima nukrypti nuo šiuo teismo sprendimu nustatytos tvarkos, padidinant atsakovo bendravimą su dukterimi, jeigu tai nekenks dukters interesams. Nustatyti, kad tėvams tariantis dėl atsakovo papildomo bendravimo su dukterimi būtina atsižvelgti į dukters nuomonę; priteisė iš atsakovo ieškovei 145 Lt žyminį mokestį, 1 000 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nepilnametės A. L. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimi tvarka; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas buvo pakeistas dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos. Teismas nustatė, jog 2012 m. vasarį ieškovė kartu su dukterimi išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę; atsakovo rašytinio sutikimo dėl dukters išvežimo į užsienio valstybę ieškovė nebuvo gavusi, todėl atsakovas iškėlė Jungtinėje Karalystėje bylą dėl vaiko grobimo; Londono Aukštojo Teisingumo teismo sprendimu šalių duktė 2013-10-31 buvo grąžinta į Lietuvą; Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 07 d. įsakymu Nr. AV-328 A. L. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta D. B..
Teismas nurodė, kad iš Jungtinės Karalystės Vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos 2013-09-11 ataskaitos apie vaiko pagrobimą, ieškovės elektroniniu paštu 2014-05-13 atsiųsto Vaiko teisių apsaugos skyriui laiško turinio, ieškovės į bylą pateiktų pažymų matyti, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje gyvena nuomojamame name su visais patogumais, jame gyvena ir kita lietuvių šeima, ieškovė su draugu D. G. užima vieną kambarį, vieną kambarį užima kita lietuvių šeima, svetaine abi šeimos naudojasi bendrai, o A. ir kita jos amžiaus mergaitė buvo įkurdintos viename kambaryje, kuriame buvo sudarytos tinkamos sąlygos vaikams mokytis ir ilsėtis. Nurodė, jog Jungtinės Karalystės Vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos 2013-09-11 ataskaita patvirtina, kad A., gyvendama Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 18 mėnesių, naujoje aplinkoje integravosi lengvai, įgijo draugų, mokėsi Londono mokykloje, savo namais laikė šią gyventąją vietą ir nenorėjo grįžti į Lietuvą. Teismas nurodė, jog nepilnametę šalių dukterį A. grąžinus į Lietuvą, mergaitės ir motinos itin artimi emociniai ryšiai nenutrūko, jos nuolat bendravo ir bendrauja įvairiomis ryšio priemonėmis, mergaitė prisirišusi prie motinos ir jos ilgisi, nori pas ją sugrįžti; ieškovė dukters išlaikymui pastoviai siuntė pinigines lėšas – nuo 800 Lt iki 1 500 Lt per mėnesį. Teismas pažymėjo, jog nepilnametės ir jos tėvo santykiai visiškai nutrūko 2012 metų vasario mėnesį ir atkurti mergaitę grąžinus į Lietuva nebuvo, kadangi ji nerodė jokio noro bendrauti su tėvu. Nurodė, kad VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2014-04-24 informacinis pranešimas Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodyta, jog 2014-08-18 ir 2014-08-25 dienomis suplanuotus atsakovo ir vaiko susitikimus atsakovas neatvyko ir nepranešė centrui neatvykimo priežasčių bei mergaitės globėjos D. B. paaiškinimai patvirtina, kad ir pats atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių siekdamas atkurti jo ir dukters prarastus ryšius. Teismas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, nepilnametės A. L. atskyrimas nuo motinos neturėtų ilgai trukti, kadangi ilgainiui atskyrimas gali įtakoti nepilnametės psichologinę-emocinę raidą, sukelti išgyvenimus, prieštaringus jausmus, neapibrėžtumą ir kitokias neigiamas aplinkybes, todėl nepilnametės grąžinimas pas motiną (ieškovę) į Jungtinę Karalystę labiau atitiktų vaiko interesus. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad sąlygos, kuriomis gyvena Jungtinėje Karalystėje ieškovė, yra tinkamos dukters apsigyvenimui. Pažymėjo, kad mergaitė gerai moka anglų kalbą, todėl sprendė, kad jai nebus sunku adaptuotis kitoje valstybėje, taip pat ji turės galimybę tęsti mokslą toje pačioje Londono mokykloje, galės atnaujinti santykius su toje valstybėje likusiais draugais bei savo bendramoksliais, mokytoja. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie nepilnametės A. gyvenimo aplinkybes iki sugrįžimo į Lietuvą ir jos gyvenimo aplinkybes šiuo metu, jos santykius su kiekvienu iš tėvų, jos išsakytą norą Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apie tai, su kuriuo iš tėvų ir kur ji norėtų gyventi, teismui duoda pagrindą patenkinti ieškinio reikalavimą dėl leidimo nepilnametei A. L. nuolat gyventi užsienio valstybėje kartu su motina ieškove A. T.. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, keistina Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. Pažymėjo, jog siekiant atstatyti ryšį tarp mergaitės ir tėvo, nustatytinas ir pereinamasis (adaptacinis) laikotarpis, per kurį šalių duktė vėl priprastų prie tėvo, tarp jų atsirastų artimas ryšys. Teismas nurodė, jog atsakovas jokių pasiūlymų dėl bendravimo su dukterimi galimybių bei tvarkos Jungtinėje Karalystėje nepateikė, tuo tarpu dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos sprendė, kad ši tvarka neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia šalių ir jų nepilnametės dukters teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkino ieškinio reikalavimą pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, papildomai įrašant, kad iki A. sukaks devyneri metai, atsakovo bendravimo su dukterimi laikas prailginamas nuo keturių iki šešių valandų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priimti įrodymus, nurodytus apeliacinio skundo prieduose, kaip būinus paneigti nesąžiningus laikinosios globėjos D. B. ir Birštono VTAS vedėjo A. G. paaiškinimus ir išvadas, kuriais teismas rėmėsi skundžiamame sprendime; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo įpareigojant: Vilniaus miesto apylinkės teismą prijungti Aukštojo Teisingumo teismo 2013 m. spalio 3-4 d. posėdžių protokolą byloje Nr.FD13P01106 nurodytiems prejudiciniams faktams dėl ieškovės gyvenimo sąlygų, darbo ir gaunamo atlyginimo Jungtinėje Karalystėje, dukros A. L. prisitaikymo bei mokslų Jungtinėje Karalystėje ir kt. 2012 m. vasario – 2013 m. spalio laikotarpiu patvirtinti; atlikti psichiatrinį – psichologinį vaiko ir šeimos narių vertinimą vaiko teisėtiems interesams ir poreikiams nustatyti ir užtikrinti; įpareigoti ieškovę dalyvauti teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjama byla iš esmės; visapusiškai ir objektyviai ištirti byloje pateiktus įrodymus ir sprendimą priimti vadovaujantis viseto principu; įpareigoti teismą dėl galimo klastojimo fakto ištirti ieškovės pateiktus įrodymus dėl darbo faktų užsienyje bei Birštono m. savivaldybės dokumentus, nustatant laikinąją globą A. L. globėja skiriant D. B.. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl jos atlyginimo Jungtinėje Karalystėje, dukros prisitaikymo bei mokslų 2012 m. vasario – 2013 m. spalio laikotarpiu buvo nustatytos Londono Aukštojo Teisingumo teismo byloje Nr.FD13p01106 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo šalių dukra buvo grąžinta į Lietuvą. Minėtu sprendimu buvo nustatyta, jog ieškovė nėra sudariusi tinkamų vaiko gyvenimų sąlygų, todėl sprendė, kad mergaitės interesus labiausiai atitinka jos grąžinimas į Lietuvą, o ne bendravimo tvarkos pakeitimas. Visos šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, tačiau pirmosios instancijos teismas į šių aplinkybių nevertino, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas;
2. Pirmosios instancijos teismas nesikreipė į jokią Jungtinės Karalystės instituciją, kad būtų nustatytos dabartinės ieškovės gyvenamosios aplinkos sąlygos, jos finansinė padėtis ir kitos aplinkybės, reikalingos teisingam bylos išnagrinėjimui;
3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo prašymo ištirti ieškovės į bylą pateiktų dokumentų autentiškumą; ieškovės pateikta 2013-01-15 pažyma iš darbdavio Jungtinėje Karalystėje dėl užimamų pareigų yra pateikta ne anglų kalba, o lietuvių, ši pažyma taip pat neatitinka teismui pateikiamų dokumentų autentiškumo reikalavimų ir nėra apostilizuota. Pažymi, jog jis yra pateikęs įrodymus, kad ieškovė jau yra teismams teikusi suklastotus dokumentus dėl ankstesnio darbo užsienyje; taip pat teismas netyrė ieškovės įrodymų apie gaunamą uždarbį, nenustatė dukros poreikių, kuriems reikėtų iki 1 900 Lt per mėnesį ar kad šiems poreikiams tenkinti būtų buvę leidžiami ieškovės pinigai;
4. Aukštojo Teisingumo teismas nustatė, kad mergaitei sudarytos sąlygos nebuvo tinkamos. Jis prašė išreikalauti ir prijunti prie bylos Aukštojo Teisingumo teismo protokolus, tačiau teismas nepagrindė, kodėl nesikreipė dėl šio protokolo ir nesirėmė Aukštojo Teisingumo teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl to paties dalyko. Ieškovės ir trečiojo asmens D. B. pateikti įrodymai prieštaringi;
5. Birštono VTAS 2014-03-31 pažymėjo dėl A. L. skundų yra nurodyta, kad motina A. T. netinkamai vykdo savo pareigas ir kad tokie motinos veiksmai, kaip prašymas dėl laikinosios globos nustatymo jos mažametei dukrai pateikimas, negali būti vertintinas kaip tinkamas motinos pareigų atlikimas;
6. Aukštojo Teisingumo teismas nustatė, kad mergaitė Jungtinėje Karalystėje gyveno ne 18, o 8 mėnesius ir prie aplinkos buvo pritapusi tokiu laipsniu, kad žymiai pakenktų grįžimas į Lietuvą kartu su motina, kaip ši ir buvo teismui pažadėjusi, nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikas po grąžinimo pragyvenęs Lietuvoej metus ir lankęs mokyklą, tampa labiau prisitaikęs gyventi Jungtinėje Karalystėje nei, kad nustatė šios šalies teismas;
7. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dukrai yra užtikrinta vieta Londono mokykloje; taip pat byloje nėra pagrįstos aplinkybės dėl mergaitės mokymosi Lietuvoje pagal individualią programą, gilintų anglų kalbos žinias;
8. 2013-09-11 vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos iš Jungtinės Karalystės ataskaitoje nurodyta, kad dukra neprieštaravo pasimatymui su juo ir nurodė, jog norėtų su juo susitikti; tokia mergaitės pozicija nustatyta ir Vilniaus m. VTAP teismui 2010 m. gruodį pateiktoje išvadoje, tuo tarpu VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ informacijoje nurodyti požymiai atsirado laikotarpiu, kai mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, skiriant D. B. laikinąja jos globėja. Tai, anot apelianto, patvirtina, kad D. B. nuteikinėja dukrą prieš jį, todėl jis prašė teismo paskirti ekspertizę tiksliai įvertinti žalą vaikui ir nustatyti priemones, kaip užkirsti kelia motinos ir laikinos globėjos mergaitei daromam psichologiniam spaudimui, tačiau teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir tokio veiksmo skundžiamame sprendime nepagrindė;
9. Mergaitės nuomonė byloje buvo išklausyta 2014-04-23, o teismo posėdis įvyko 2014-10-28, todėl remiantis CK komentaru, vaiko nuomonės pripažinti negalima ir teigtina, kad vaiko teismas neišklausė ir taip pažeidė vaiko teisę reikšti savo nuomonę;
10. Nei viename teismo procese iki šiol nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko teismas būtų nustatęs minimalų jo bendravimą su dukra, todėl skundžiamas teismo sprendimas, keičiantis galiojančią maksimalią bendravimo tvarką į minimalią, yra priešingas vaiko interesams;
11. Dukrą grąžinus atgal į Lietuvą, jam buvo trukdoma su ja bendrauti ir matytis pagal nustatytą tvarką: niekas jo neinformavo apie mergaitei nustatytą laikiną globą, kol jis nesikreipė į policiją su pareiškimu; kai jis kreipėsi į Birštono VTAS dėl pagalbos organizuojant pasimatymus su dukra, jam buvo atsakyta, kad jis neturi teisės su ja matysis ir nurodytos išgalvotos priemonės; Birštono VTAS, kaip ir kitos Lietuvos Respublikos vaiko teisių institucijos nesiėmė visų priemonių jo ir vaiko ryšio atkūrimui; tik po jo pakartotinio kreipimosi į policiją, jam buvo suorganizuotas pasimatymas su dukra 2014-04-08; laikinoji globėją vaiką atveždavo ne į visus nustatytus pasimatymus su juo, apie neįvyksiančius pasimatymus jis buvo informuojamas paskutinę minutę. Taigi laikinoji mergaitės globėja ir Birštono VTAS teismo posėdžiu metu elgėsi nesąžiningai nurodydami jo kaltę dėl neįvykusių pasimatymų su dukra, kai tuo tarpu patys nepatvirtindavo jo pasiūlytų pasimatymų datų;
12. Laikinoji mergaitės globėja neskatina mergaitės bendrauti su tėvu, nors turėtų tai daryti. Teismas sprendime nenurodė priežasčių, išskyrus vaiko nuomonę, kodėl pakeičia nustatytą jo ir mergaitės bendravimo tvarką. Vilniaus m. VTAP atstovė teismo posėdyje duodama paaiškinimus peržengė savo kompetencijos ribas, todėl teismas neturėjo jais remtis;
13. Kaip nustatė Aukštasis Teisingumo teismas, ieškovė būdama Jungtinėje Karalystėje draudė jam matytis su dukra, ieškovė taip pat prieštaravo jo pasimatymams su dukra po jos grąžinimo į Lietuvą ir net dalyvaujant VTAS darbuotojams. Pažymi, jog jis iki šiol negali susisiekti su ieškove nei tiesiogiai, nei per jos atstovą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jis neturėtų galimybės susisiekti su ieškove ir susitikti su dukra pagal naują bendravimo tvarką;
14. Papildomi įrodymai, pateikti kartu su apeliaciniu skundu, yra būtini, siekiant paneigti nesąžiningus laikinosios globėjos D. B. ir Birštono VTAS vedėjo A. G. paaiškinimus ir išvadas, kuriais rėmėsi teismas skundžiamame sprendime;
15. Dėl galimo įrodymų klastojimo šioje byloje būtina ištirti dokumentus dėl ieškovės darbo Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje nuo 2013 m. vasario iki dabar ir Birštono savivaldybės dokumentus, nustatant laikinąją globą A. L., globėją skiriant D. B..
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniams skundui:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog Londono Aukštojo Teisingumo teismo sprendimu buvo nustatytos priešingos ieškinyje nurodytoms aplinkybėms – nei vienas apelianto nurodytas teiginys minėtame sprendime nėra nurodytas, todėl aplinkybės ir faktai, kurie nenurodyti įsiteisėjusiame teismo sprendime negali būti pripažinti prejudiciniais. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas ne tik Auštojo Teisingumo teismo sprendimu, bet ir Vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos 2013-09-11 ataskaita bei kitais į bylą pateiktais įrodymais;
2. Ji, trečiasis asmuo bei institucijos, teikiančios išvadas byloje, pateikė teismui objektyvius ir nešališkus įrodymus, kurių teismui pakako reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti ir teisingai išspręsti, tuo tarpu apelianto įvairūs reikalavimai ir prašymai yra piktnaudžiavimas teise, siekiant vilkinti bylą;
3. Pažymos vertime apie jos užimamas pareigas nurodant metus padaryta klaida, tai patvirtina šios pažymos originale nurodyta data; šios pažymos apostilizuoti nebuvo būtina, nes teismui yra pateiktas originalas anglų kalba ir vertimas į lietuvių kalbą;
4. Apelianto prielaidas, kad dukrai Jungtinėje Karalystėje nėra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos paneigia Aukštojo Teisingumo teismo sprendimas, vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos ataskaita;
5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014-03-31 pažymos 2.1 p. nustatyta, kad mergaitę grąžinus į Lietuvą, apeliantas įsipareigojo neatimti vaiko iš fizinės jos (ieškovės) globos, išskyrus Lietuvos kompetentingos jurisdikcijos nutartį arba raštišką susitarimą su ja, todėl mergaitė negalėjo būti perduota apeliantui ir jai buvo nustatyta laikinoji globa. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartyje konstatuota, kad apelianto gyvenimas ir aplinka kelia pagrįstų abejonių dėl sąlygų vaikui užaugti sveika, intelektualia, dorovinga asmenybe;
6. Apelianto teiginys, kad Aukštojo Teisingumo teismas nustatė mergaitės gyvenimo trukmę Jungtinėje Karalystėje neatitinka tikrovės; teismo sprendime ši aplinkybė neaptarta, nei nurodyta ir todėl negali būti pripažinta prejudiciniu faktu;
7. Apie mergaitės mokslus Jungtinėje Karalystėje liudija į bylą pateikti dokumentai: Vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos 2013-09-11 ataskaita ir pradinės Glade mokyklos direktorės 2013-10-21 pažyma, kurioje nurodyta, kad mergaitė 2013-03-25 pradėjo lankyti pradinės Glade mokyklos klasę. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl mergaitės mokslų yra teisingos ir pagrįstos bylos medžiaga;
8. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu vaikų teisių specialistai pareiškė nuomonę, kad nėra tikslinga mergaitę išklausyti teisme;
9. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nustatė jam minimalią bendravimo su vaiku tvarką; reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo patenkintas siekiant atstatyti mergaitės ir apelianto ryšį, tuo tarpu pats apeliantas jokios kitos bendravimo tvarkos nepasiūlė;
10. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014-03-31 pažymos 2.2 p. nurodoma, kad apie globos nustatymą dukrai apeliantas buvo informuotas lapkričio pradžioje; tai patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai; byloje pateikti institucijų raštai patvirtina, kad apeliantas pats nustatęs pasimatymų laiką su dukra neatvykdavo su ja pasimatyti;
11. Apelianto abejonės dėl skundžiamo teismo sprendimo pripažinimo bei vykdymo Jungtinėje Karalystėje yra be pagrindė, kadangi ši valstybė, kaip ir Lietuva, yra ES narė;
12. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ji ar kiti proceso dalyviai būtų teismui pateikę suklastotus dokumentus;
Atsiliepimas
Atsiliepimu išvada teikianti institucija byloje – Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius prašo dalinai pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą: rezoliucinės dalies trečiojoje pastraipoje vietoje skaičių ir žodžių „2013 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.AB-328“ įrašyti „2014 m. spalio 29 d. įsakymas Nr.AV-299“; atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:
1. Skyrius šioje civilinėje byloje yra pateikęs ne vieną išvadą (2014-01-29, 2014-05-23 ir 2014-06-27 išvados), kuriose išdėstė visas žinomas ir bylai svarbias aplinkybes bei pateikė turimus ir reikšmingus bylai įrodymus; išvadose buvo pateikta ne tik Skyriaus nuomonė, bet ir šalių nepilnametės dukters nuomonė apie santykius su kiekvienu iš tėvų, t.y. kad ji nori gyventi su mama bei tęsti mokslus Jungtinėje Karalystėje, tuo tarpu apie tėtį kalba nedaug, teigia, kad nenori jo matyti bei su juo bendrauti;
2. Nesutinka su apelianto teiginiais, neva Skyrius nesiėmė visų priemonių vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti bei atsisakė organizuoti mergaitės globėjos, apelianto ir Skyriaus darbuotojų susitikimą. Skyriaus iniciatyva buvo suorganizuoti pirmieji atsakovo ir jo dukters pasimatymai dalyvaujant psichologei – psichoterapeutei. Vėliau, 2014 m. rugpjūčio mėnesį apeliantas pats tarėsi su psichologe – psichoterapeute dėl tolimesnių jo ir dukters pasimatymų, tačiau iš suplanuotų 2 pasimatymų nei vienas neįvyko, nes apeliantas neatvyko;
Šalies argumentai
3. Apelianto prašomus prijunti prie bylos įrodymus nėra tikslinga, nes jis tuos įrodymus galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu; taip pat nėra tikslinga nagrinėti bylą iš naujo bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;
4. Apeliantas teiginiams apie dokumentų klastojimą pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, todėl įpareigojimas teismą dėl galimo klastojimo fakto ištyrimo yra atmestinas;
5. 2014-10-31 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.AV-328, kuriuo D. B. buvo paskirta laikinąja A. L. globėja netako galios; 2014-10-14 Skyrius gavo naują ieškovės prašymą dėl laikinos globos tėvų prašymu nustatymo dukrai, kadangi teismo procesas dėl leidimo išdavimo dukrai išvykti iš Lietuvos Respublikos dar nėra pasibaigęs, todėl 2014-10-29 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AV-299 A. L. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant D. B..
Atsiliepimas
Atsiliepimu trečiasis asmuo D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vykdydama laikinąja globą nuolat palaiko ryšius su Birštono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos specialistais ir laikosi Londono Aukštojo Teisingumo teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo. Teigia, jog apeliantas yra blogai susipažinęs su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014-03-31 pažyma, todėl nepagrįstai teigia, kad Birštono VTAS nėra nurodęs teismui pateiktoje išvadoje jokių detalių, patvirtinančių mergaitės ugdymą globėjos šeimoje. Pažymi, jog priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, tačiau jos dukra, gyvenanti kartu su ja (globėja) yra priešmokyklinio ugdymo pedagogė, todėl mergaitė yra ugdoma namuose kvalifikuoto specialisto. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių jo teiginius dėl mergaitei daromo psichologinio smurto, trukdymo susitikti su dukra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).
Dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje
Apelianto prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Pažymėtina, jog apeliantas niekaip nepagrindžia savo prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl pateiktų įrodymų vertinimo, tačiau apelianto siekis atlikti pakartotinį byloje esančių dokumentų ir duomenų vertinimą tinkamai gali būti realizuotas ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo akcentuojamos aplinkybės – galimas byloje surinktų duomenų tarpusavio prieštaravimas ir kitos nurodytos priežastys nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Vadovaujantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 str. 3 d., nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. GNSB Kuliškių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).
Apeliantas nurodo, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai – jo elektroninio susirašinėjimo su Birštono savivaldybės administracijos darbuotojais, Birštono savivaldybės administracijos atsakymo į apelianto paklausimą, išrašo ir A. L. medicininių dokumentų kopijos paneigia nesąžiningus laikinos mergaitės globėjos D. B. ir Birštono VTAS vedėjo paaiškinimus ir išvadas, kuriais rėmėsi teismas skundžiamame sprendime. Pažymėtina, jog nurodyti dokumentai sudaryti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliantas įrodinėdamas savo atsikritimus ieškiniui bei siekdamas paneigti ieškovės bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas, pateiktus duomenis galėjo šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl toks nesavalaikis įrodymų pateikimas šiuo atveju negali būti pateisinamas. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti šiuos įrodymus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako tenkinti apelianto prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo (CPK 180, 181, 314 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu šalių nepilnametės dukters A. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina – ieškove A. T., iš atsakovo A. L. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka; Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeitė dalyje dėl atsakovo bendravimo su dukra nustatymo; 2012 m. vasario mėnesį ieškovė su dukra išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę; Londono Aukštojo Teisingumo teismo 2013 m. spalio 3-4 d. sprendimu byloje Nr.FD13P01106 A. L. jos motina – A. T. buvo įpareigota grąžinti į Lietuvą; Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. AV-328 A. L. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta – D. B..
Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu siekė gauti leidimą nepilnametei šalių dukrai nuolat gyventi su ja užsienio valstybėje bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo su atsakovu tvarką. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu tenkino ieškovės reikalavimus.
Dėl prejudicinių faktų, nustatytų Londono Aukštojo Teisingumo teismo byloje Nr.FD13P01106 bei teismo aktyvumo įrodinėjimo procese
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Londono Aukštojo Teisingumo teismo byloje Nr.FD13P01106 nustatytoms faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovės sudarytų dukrai gyvenimo sąlygų, gaunamo atlyginimo, dėl mergaitės prisitaikymo naujoje šalyje, kurie nagrinėjamoje byloje laikytini prejudiciniais, tuo tarpu rėmėsi minėtoje byloje pralaimėjusios šalies – ieškovės paaiškinimais bei leido ieškovei pateikti naujus įrodymus dėl minėtų Londono Aukštojo Teisingumo teismo jau nustatytų aplinkybių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-180/2009, 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-173/2010, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-587/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog Londono Aukštojo Teisingumo teismo byloje buvo išnagrinėtas apelianto pareiškimas dėl neteisėto šalių dukters išvežimo į užsienio valstybę; sprendimas minėtoje byloje priimtas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas) pagrindu, nustatant, kad ieškovė pažeidė teismo sprendimu nustatytą dukros gyvenamąją vietą be atsakovo, kaip mergaitės tėvo, sutikimo (Reglamento 2 str. 11 p.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusiais Lietuvos teismų procesiniais sprendimais nustatytos atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarkos pakeitimo, leidimo mergaitei nuolat gyventi su ieškove užsienio valstybėje suteikimo. Taigi šiuo atveju iš esmės skiriasi nurodytos ir šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instanicjos teismas atmeta apelianto argumentus dėl Londono Aukštojo Teisingumo teismo išnagrinėtoje byloje nustatytų aplinkybių prejudicijos nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas ir pagrindas skiriasi nuo išnagrinėtos Londono Aukštojo Teisingumo bylos dėl A. L. grąžinimo į Lietuvą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl minėtos bylos teismo posėdžio protkolų išreikalavimo ir prijungimo prie nagrinėjamos bylos.
Dėl apelianto argumento, jog teismas nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvus ir nesiėmė procesinių priemonių kreiptis į atsakingas Jungtinės Karalystės institucijas dėl aktualių duomenų apie ieškovės gyvenimo, darbo sąlygas pateikimo, pažymėtina, jog civiliniame procese galioja CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas. Vadovaujantis šiuo principu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vien tai, kad nagrinėjama šeimos teisinių santykių byla su užsienio elementu, nesudaro pagrindo apeliantui teigti, kad teismas turėjo pareigą savo iniciatyva reikalauti papildomų duomenų apie užsienyje gyvenančios ieškovės aplinkos sąlygas, materialinę būklę ir pan. Tuo labiau, jog į bylą buvo pateikta Jungtinės Karalystės Vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos 2013-09-11 ataskaita, kurioje ši institucija ištyrė ieškovės galimybes užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, lavinimąsi, nurodyta apie mergaitės adaptavimąsi svečioje dalyje ir kitas reikšmingas šios bylos nagrinėjimui aplinkybes (t.1, b.l.144-153). Duomenų, apie tai, kad minėtoje atskaitoje nustatytos aplinkybės būtų iš esmės pasikeitusios apeliantas nepateikė, tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu pateiktos ataskaitos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamai aktualūs.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su byloje pateiktų įrodymų vertinimu
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių dukra, pragyvenusi Lietuvoje daugiau kaip metus ir lankiusi mokyklą, tapo labiau prisitaikiusia gyventi Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje; byloje nėra duomenų apie tai, kad mergaitei bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, mokymosi vieta toje pačioje mokykloje, kurią jį lankė prieš tai, kai buvo grąžinta į Lietuvą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas apelianto kritikuojamas išvadas padarė įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Byloje pateiktos Jungtinės Karalystės Vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos 2013-09-11 ataskaitos pagrindu buvo nustatyta, jog mergaitė, gyvendama Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 18 mėnesių, naujoje aplinkoje integravosi lengvai, įgijo draugų, mokėsi Londono mokykloje, savo namais laikė šią gyventąją vietą ir nenorėjo grįžti į Lietuvą (1 t., b.l. 144-153). Tai, kad ataskaitoje užfiksuoti duomenys dėl mergaitės noro gyventi su mama užsienio valstybėje nepasikeitė patvirtina atskirų Lietuvos Vaiko teisių apsaugos institucijų pateiktos išvados, trečiojo asmens – mergaitės globėjos D. B. paaiškinimai byloje; Birštono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-05-23 išvadoje dėl mergaitės nuomonės apie santykius su kiekvienu iš tėvų nurodyta, kad mergaitė ilgisi mamos, Jungtinėje Karalystėje likusių draugų, mokytojos; ji nori gyventi su mama bei tęsti mokslus Jungtinėje Karalystėje (t.1, b.l.172-174). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktas 2014-05-19 buities tyrimo aktas Nr. (35.4.)-VTS-229 bei VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2014-04-24 raštas Nr. SD-102, taip pat atsiliepimuose į ieškinį bei teismo posėdžio metu teikti trečiojo asmens D. B. paaiškinimai, t.y. kad mergaitė visuomet su motina palaiko ryšį įvairiomis ryšio priemonėmis, jos ilgisi, tuo tarpu su tėvu bendrauti nenori, jo bijo ir stengiasi priešintis bet kokiems jos ir tėvo susitikimams. Apelianto teiginiai dėl D. B. mergaitei daromo psichologinio spaudimo, nuteikinėjimo prieš tėvą paremti subjektyviu apelianto vertinimu, tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šiuos teiginius apeliantas nepateikė. Pažymėtina, jog Jungtinės Karalystės Vaiko ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos 2013-09-11 ataskaita patvirtina, jog ieškovė dukrai Jungtinėje Karalystėje buvo užtikrinus tinkamas gyvenimo ir mokymosi sąlygas – minėta institucija nustatė, jog ieškovė gyvena nuomojamame name su visais patogumais, jame gyvena ir kita lietuvių šeima, ieškovė su draugu D. G. užima vieną kambarį, vieną kambarį užima kita lietuvių šeima, svetaine abi šeimos naudojasi bendrai, o A. ir kita jos amžiaus mergaitė buvo įkurdintos viename kambaryje, kuriame buvo sudarytos tinkamos sąlygos vaikams mokytis ir ilsėtis; mergaitė nuo 2013-03-25 lankė Glade pradinę mokyklą, kurios pateiktoje pažymoje nurodyta, kad A. mokykloje buvo apsipratusi, turėjo draugų, patobulėjo jos anglų kalbos įgūdžiai ir ji laisvai gali užmegzti pokalbius (t.1, b.l.155). Ataskaitoje taip pat nurodyti duomenys, jog mergaitė Jungtinėje Karalystėje gyveno apie 18 mėnesių, o ne, kaip teigia apeliantas, 8 mėnesius (t.1, b.l.151). Aptarti bylos duomenys patvirtina, jog šalių dukra geba prisitaikyti naujoje aplinkoje, moka anglų kalbą, ieškovė sugeba užtikrinti šalių dukrai tinkamas gyvenimo, ugdymosi sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju leidimas mergaitei su motina išvykdyti nuolatos gyventi į Jungtinę Karalystę, atsižvelgiant į byloje nustatytą mergaitės norą gyventi kartu su mama (ieškove), nepaisant to, kur yra jos gyvenamoji vieta, labiausiai atitiktų jos interesus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl teismo netinkamai atlikto įrodymų apie ieškovės turimą darbą bei gaunamas pajamas vertinimo. Tai, kad apeliantės pateikta pažyma iš darbdavio Jungtinėje Karalystėje apie užimamas pareigas ir gaunamą atlygį yra pateikta ne anglų, o lietuvių kalba, pažyma neapostilizuota nepatvirtina apelianto prielaidų dėl pažymos neatitikimo įrodymams keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš minėto dokumento (t.1, b.l.160), šią pažymą pasirašė bendrovės Peartree Cleaning Services vadybininkė, kuri sprendžiant iš jos vardo ir pavardės (E. P.) bei to, kad pažymoje pateikta informacija yra lietuvių kalba, yra lietuvė, todėl pažymos versti ir apostilizuoti nebuvo pagrindo, tuo labiau, kad aptariamas dokumentas atitinka CPK 113 str. nustatytus kalbos reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti tuo, jog užsienio bendrovėje, kurioje dirba ieškovė, dirba ir kiti lietuvių tautybės asmenys; Tai, kad pažyma datuota 2013-01-15, tuo tarpu joje nurodyta, jog ieškovė bendrovėje pradėjo dirbti 2013-04-24, vertintina kaip rašymo apsirikimas.
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais, jog mergaitė motinos ir globėjos yra nuteikinėjama prieš apeliantą, jai daromas psichologinis spaudimas, todėl byloje buvo būtina skirti psichologinę – psichiatrinę ekspertizę siekiant tiksliai įvertinti žalą vaikui ir nustatyti priemones, kaip jam padėti, tačiau pirmosios instancijos teismas į tokį prašymą neatsižvelgė ir tokio savo procesinio veiksmo sprendime nepagrindė. Kaip matyti iš byloje esančios 2014-10-28 pažymos apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą (t.3, b.l.101), apeliantas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą dėl psichologinės – psichiatrinės ekspertizės byloje paskyrimo, tačiau teismas protokoline nutartimi šio prašymo netenkino, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog į prašymą dėl ekspertizės skyrimo nebuvo atsižvelgta. Tai, kad šis apelianto prašymas atskirai nebuvo aptartas skundžiamame sprendime neatėmė galimybės apeliuoti dėl tokio teismo procesinio sprendimo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog atmesdamas apelianto prašymą, teismas protokolinėje nutartyje pažymėjo, kad apeliantas nemotyvuoja, kodėl šalių dukrai turėtų būti paskirta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, tuo tarpu duomenų byloje apie tai, kad mergaitei būtų daromos psichologinis spaudimas ar kad ji būtų nuteikinėjama prieš vieną iš tėvų byloje nėra. Pažymėjo, jog tokių duomenų nenustatė ir Vaiko teisių apsaugos specialistai, pateikę išvadas ir paaiškinimus byloje. Teismas pažymėjo, kad apeliantas iki teismo posėdžio, bendraudamas su dukra per psichologą, siekdamas pašalinti jam kylančias abejones, turėjo galimybę kelti klausimą dėl tokios ekspertizės tiek psichologui, tiek kitai šaliai, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko nuomonė, Vaiko teisių apsaugos specialistų išvados, kuriais motyvuotas apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas, įrodo aiškią vaiko poziciją, kuri, vertinant protingumo požiūriu, atitinka vaiko amžių ir bendravimo situaciją, tėvams gyvenant atskirai (CPK 3 str. 7 d., 185 str.). Ekspertizė skiriama tada, kai bylai aktualios aplinkybės negali būti nustatytos, neturint specialių žinių (CPK 212 str.1 d.). Nagrinėjamu atveju mergaitė nuomonę dėl noro gyventi su ieškove išreiškė aiškiai. Duomenų apie tai, kad jos nuomonė buvo įtakota kitų asmenų byloje nėra, todėl pagrindo skirti ekspertizę byloje nebuvo. Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, neapklausęs mergaitės teismo posėdyje, pažeidė jos teisę reikšti savo nuomonę, pažymėtina, jog CK komentare dėl CK 3.164 str. 1 d. normos dėl nepilnamečio vaiko dalyvavimo užtikrinant jo teises, nurodyta, kad kiekvienu atveju vaikas, jeigu jis yra ne naujagimis, moka kalbėti, nes nėra sulaukęs 10 metų, išvadą dėl to, ar jis gali būti išklausytas, turėtų pateikti specialistas. Išklausyti tiesiogiai teisme arba kitoje institucijoje mažamečio vaiko dažnai negalima dėl procesų oficialumo ir to, kad jis paprastai nėra parengtas bendrauti su asmenimis, prie kurių nėra pripratęs. Nagrinėjamu atveju išvadas teikiančių institucijų atstovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu išreiškė nuomonę, jog šiuo atveju nėra tikslinga mergaitę apklausti teisme.
Dėl apelianto bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo
Apeliantas teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas, keičiantis iki šiol nustatytą maksimalią jo bendravimo su dukra tvarką į minimalią, yra priešingas dukros interesams.
Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kaip vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų, nustatytas CK 3.3 str. Pagal CK 3.155 str. nuostatas tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nustatytas nepilnametės šalių dukters interesas gyventi kartu su motina, yra prioritetinis lyginant su atsakovo teise turėti vienodas galimybes, kaip ir mergaitės motina, bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Bylos duomenys tvirtina, kad artimi ryšiai tarp jo ir dukters buvo nutrūkę jos gyvenimo Jungtinėje Karalystėje metu, tuo tarpu grąžinus mergaitę į Lietuvą ryšys tarp jos ir tėvo nebuvo atstatytas. Apelianto teiginiai, apie tai, kad mergaitės globėja bei Birštono VTAS darbuotojai ribojo jo bendravimą su dukra atmestini, kaip nepagrįsti: apie tai, kad mergaitei 2013 m. lapkričio 07 d. įsakymu Nr. AV-328 A. L. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta D. B. apeliantas, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, buvo informuotas 2013 m. lapkričio mėnesį, tačiau pirmasis jo ir dukters susitikimas įvyko tik 2014-04-08, šis susitikimas truko apie 2-3 minutes; mergaitės ir tėvo susitikimo metu aplinkybes apibūdina VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2014-04-08 aktas Nr. (35.4)-VTS-167 (1t.,b.l.177-178), iš kurio matyti, jog mergaitė su tėvu nebendravo; VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2014-10-20 informacijoje, pateiktoje Birštono savivaldybės administracijai, nurodyta, kad 2014 m. liepos mėnesį buvo suplanuoti keturi apelianto ir dukters susitikimai dalyvaujant psichologei, tačiau iš paskirtų susitikimų įvyko tik du, kadangi mergaitė dėl ligos negalėjo juose dalyvauti; apeliantas prašė paskirti susitikimus su dukra 2014-08-18 bei 2014-08-25, tačiau į abu susitikimus apeliantas neatvyko. Taip pat buvo nurodyta, jog 2014-08-18 bei 2014-08-25 įstaigos psichologė bendravimo su mergaite metu ji išsakė nenorą susitikti su tėčiu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtina apelianto ir dukros bendravimo tvarka jau seniai nėra vykdoma, mergaitė yra atitolusi nuo tėvo, jų tarpusavio ryšys yra žymiai susilpnėjęs, todėl buvo būtina nustatytą bendravimo tvarką pakeisti taip, kad ji labiau atitiktų šalių dukters, o ne apelianto interesus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas siekdamas atstatyti ryšį tarp mergaitės ir tėvo, tenkino ieškovės reikalavimą ir nustatė jų bendravimui pereinamąjį (adaptacinį) laikotarpį, per kurį šalių duktė vėl priprastų prie tėvo, tarp jų atsirastų artimas ryšys. Apeliantas bylos nagrinėjimo teigė nesutinkantis su ieškinio reikalavimais dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, savo siūlomos bendravimo tvarkos su dukra teismui leidus jai išvykdyti nuolat gyventi su motina į užsienio valstybę nepateikė. Tuo tarpu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pasiūlyta apelianto ir dukros bendravimo tvarkoje numatytos sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia šalių ir jų nepilnametės dukters teisių ir teisėtų interesų. Atmestini apelianto teiginiai apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra pasisakęs dėl minimalaus bendravimo tarp jo ir dukters, nurodydamas, kad jis ir jo sutuoktinė tinkamai prižiūrėjo mergaitę, todėl nėra pagrindo apriboti jo, kaip tėvo, galimybę palaikyti artimus tėviškus santykius su dukra ir prisidėti prie jos auklėjimo. Aptarti bylos duomenys patvirtina, jog šiuo metu aplinkybės, kurios egzistavo Vilniaus apygardos teismui sprendžiant klausimą dėl apelianto ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo, yra iš esmės pasikeitusios, dėl ko buvo pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl Vilniaus apygardos teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismo pakeista jo bendravimo su dukra tvarka yra pasmerkta nevykdymui, nes jis neturės galimybės susisiekti su ieškove ir susitarti dėl pasimatymų su dukra pagal naują tvarką, sutiktina su ieškovės atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, jog apelianto abejonės dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Jungtinėje Karalystėje, kuri kaip ir Lietuva yra Europos Sąjungos narė, yra nepagrįstos. Pažymėtina ir tai, jog nustatydamas naują apelianto ir dukters bendravimo tvarką, teismas neprivalėjo vadovautis apelianto nurodytomis Lietuvos antstolių rūmų rekomendacijomis, pateiktomis Vaiko teisių kontrolieriui dėl vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina užtikrinimo problemų, kadangi jos yra rekomendacinio pobūdžio.
Dėl kitų apelianto nepagrįstų samprotavimų dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybų kompetencijos ribų peržengimo, dokumentų klastojimo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą ieškovė ir trečiasis asmuo D. B. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98). Ieškovė patyrė 1 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (t.3, b.l. 167); trečiasis asmuo – 600 Lt (t. 3, b.l.158). Nurodytos išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus honoraro už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra pagrįstos, todėl ieškovės ir trečiojo asmens prašymai tenkinti – ieškovei priteistina 289, 62 Eur (1 000 Lt), trečiajam asmeniui priteistina 173, 77 Eur (600 Lt) atstovavimų išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija byloje – Birštono VTAS nurodė, jog 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.AV-328, kuriuo D. B. buvo paskirta laikinąja A. L. globėja neteko galios; 2014-10-14 Skyrius gavo naują ieškovės prašymą dėl laikinos globos tėvų prašymu nustatymo dukrai, kadangi teismo procesas dėl leidimo išdavimo dukrai išvykti iš Lietuvos Respublikos dar nėra pasibaigęs, todėl 2014 m. spalio 29 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AV-299 A. L. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant D. B.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, išdėstant ją taip: „Panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. AV-229 nustatytą nepilnametei A. L. laikinąją globą“.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstant taip: „Panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. AV-229 nustatytą nepilnametei A. L. laikinąją globą“. Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo A. L. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 289, 62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 euro centus), trečiojo asmens D. B. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai 173, 77 Eur (šimtą septyniasdešimt tris eurus, 77 euro centus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.