Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Mariaus Jankausko, Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Y. M. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Y. M. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį (A. K. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (V. K. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta Y. M. subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta Y. M. galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Procesas dėl A. K. civilinio ieškinio nutrauktas.

Priteista iš Y. M. nukentėjusiajai V. K. 1300 Eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno žalos padengimo. Nukentėjusijai priteistų lėšų tvarkytoja, iki nukentėjusiosios pilnametystės, uzufrukto teise paskirta jos atstovė pagal įstatymą A. K..

Priteista iš Y. M. 1720,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiosioms) valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Y. M. nuteistas už tai, kad 2024 m. gruodžio 29 d., apie 00.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K., o būtent, pastarajai gulint lovoje, kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, po to delnu sudavė po vieną smūgį į galvą ir veidą, A. K. sėdint ant lovos, ranka suėmė jos dešinę ranką ir stipriai spaudė bei ją suko, po to rankomis griebė jai už kojų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos IV - ame piršte, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar dėl jų skundas gautas, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminius BPK pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama Y. M. kaltė padarius jam inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas, taip pat šių veikų kvalifikavimas. Tačiau apeliaciniu skundu yra prašoma Y. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sumažinti nukentėjusiajai V. K.priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 500 Eur ir nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiosioms) valstybei. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Y. M.

7. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

8. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-P-31-788/2021). Taigi, pirmas ir pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt. – dažniausiai yra požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas nepaneigia tęstinės veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

9. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014, Nr. 2K-P-51-719/2023).

10. Vertinant, ar šioje byloje Y. M.padarė vieną nusikaltimą, ar pavienes savarankiškas nusikalstamas veikas, itin svarbu įvertinti visumą byloje surinktų įrodymų. Kaip matyti, Y. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo bei sugyventinės A. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie įžeidinėjo vienas kitą. A. K. į konfliktą įtraukė ir vaiką – dukrą V. K.. Jis nesuvaldė emocijų ir panaudojo fizinę prievartą prieš A. K. – sudavė jai plaštaka bei kumščiu. Konflikto metu į kambarį įėjo V. K. ir automatiškai rankomis jis pastūmė V. K., kuri nesėkmingai nukrito ir susižalojo. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad tą vakarą Y. M. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus, todėl ji jam liepė eiti miegoti. Jis iš pradžių nepakluso, ėmė jai dėl visko priekaištauti. Po to jis atsigulė, o ji gulėjo šalia ir žiūrėjo televizorių. Staiga jis atsisuko į ją ir kumščiu vieną kartą sudavė į pilvą. Ji sušuko iš skausmo ir paklausė, ką tu darai. Tada į kambarį atbėgo dukra su drauge. Ji joms liepė grįžti į kambarį. Sugyventinis atsigulė. Po to vėl jis atsisuko į ją ir delnu sudavė vieną kartą į galvą ir vieną kartą į veidą. Ji vėl ėmė šaukti iš skausmo. Atsikėlė ir atsisėdo ant lovos, paėmė nuo šalia esančio stalelio vazelę, ir pasakė, kad jis jos neliestų, nebemuštų. Y. M. suėmė ranką, kurioje buvo vaza, labai stipriai spaudė ir suko. Tuomet į kambarį atbėgo dukra. Ji atsistojo tarp jų ištiesusi rankas ir norėjo juos nuraminti, išskirti. Tada jis (Y. M.) čiupo jos dukrą už pečių ir stipriai pastūmė į sieną. Dukra krisdama susižalojo galvą ir dešinę ranką. Kai Y. M. pastūmė dukrą, ji bandė atsikelti, bėgti prie dukros, ją gelbėti, kad Y. M. nepanaudotų didesnio smurto jos atžvilgiu, bet Y. M. jai rankomis sugriebė už kojų. Iš nukentėjusiosios A. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad jai su drauge būnant kambaryje išgirdo mamos riksmą. Nubėgo į kambarį, o draugė atbėgo iš paskos. Patėvis gulėjo ramiai, o mama pasakė, kad jis jai trenkė, o J. sakė, kad jos nepalietė. Su mama esame labai artimos, todėl patikėjo, kad ji sako tiesą. Mama pasakė, kad kviestume policiją, buvo labai susijaudinusi. Tai buvo jau antras kartas, kai J. pakelia prieš mamą ranką. Patėvis tuo metu lyg ir aprimo, ir jos su drauge grįžo į savo kambarį. Mama prieš tai buvo pasiėmusi tokį metalinį indą ir laikė apsiginimui. Tada vėl išgirdo riksmą, mama pasakė, kad jai laužo pirštus, nes tą metalinį indą sugriebė kartu su jos rankomis. Kai atbėgo į kambarį, mama buvo vienoje lovos pusėje, patėvis kitoje, ji atsisėdo per vidurį ir bandė juos išskirti. Mama buvo pradėjusi gindamasi spardyti patėvį. Kai patėvis aprimo ir atsistojo, ji irgi atsistojo. Tada jis (Y. M.) ją sugriebė už žastų ir pastūmė. Ji nugriuvo už lovos į tokį siaurą tarpą. Griūdama atsitrenkė galva į sieną ir trenkėsi dešine puse, užsigavo dešinę ranką ir dešinės kojos klubą (1 t., b. l. 89-91). Taigi, tiek iš paties nuteistojo, tiek ir iš nukentėjusiųjų parodymų (kitų nuosprendyje aptartų rašytinių įrodymų) matyti, kad nuteistasis padarė dvi tapačias veikas, t. y. pavartojo fizinį smurtą skirtingų subjektų atžvilgiu (BK 140 straipsnio 2 dalis).

11. Vertinant tyčios susiformavimo momentą, svarbu, tai, kad iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog tarp Y. M. ir A. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu Y. M. pavartojo fizinį smurtą A. K. atžvilgiu - pastarajai gulint lovoje, kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, po to delnu sudavė po vieną smūgį į galvą ir veidą, A. K. sėdint ant lovos, ranka suėmė jos dešinę ranką ir stipriai spaudė bei ją suko, po to rankomis griebė jai už kojų. Nukentėjusioji V. K. konflikte nedalyvavo ir jos kambaryje nebuvo. Bet išgirdusi A. K. šauksmą, V. K. atbėgo į kambarį ir tuo metu jos atžvilgiu Y. M. pavartojo fizinį smurtą - suėmęs rankomis V. K. už žastų, ją stipriai pastūmė, dėl ko V. K. krisdama už lovos į tarpą, galva ir dešine kūno puse atsitrenkė į sieną, o kaire kūno puse - į lovos kraštą. Įvertinus visa tai, bei sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Y. M. tyčia smurtauti prieš V. K. susiformavo iš naujo, nes jis nežino, kad ji ateis į kambarį ir bandys juos nuraminti. Be to, nei iš paties Y. M. parodymų, nei iš kitų byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, kad prieš pavartojant fizinį smurtą A. K. atžvilgiu, ar jo metu, Y. M. turėjo sumanymą smurtauti ir V. K. atžvilgiu. Taigi neabejotina, kad tyčia smurtauti prieš abi nukentėjusiąsias susiformavo iš naujo kiekvienu atveju, todėl nėra pagrindo išvadai, kad darydamas pirmą nusikalstamą veiką prieš A. K., Y. M.jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veikimo – fizinio smurto pavartojimo V. K. atžvilgiu. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog Y. M. smurtiniai veiksmai A. K. atžvilgiu jau buvo pasibaigę, kai Y. M. pastūmė V. K., todėl nėra pagrindo spręsti, kad veikas jungia bendra tyčia, veikos padarytos tuo pačiu metu ir Y. M. veika turėtų būti vertinama kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Dėl to, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Y. M. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip du atskirus nusikaltimus, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 nuostatų pažymėtina, kad Y. M. dvi jam inkriminuotas, BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytas, nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarė 2024 m. gruodžio 29 d., t. y. galiojant ankstesnei BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijai. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję ir šiuo metu galiojantys BK 40 straipsnio 2 dalies pakeitimai, išbraukiantys senosios redakcijos 1 punkte numatytą reikalavimą būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, bendrąją prasme yra lengvinantys asmens teisinę padėtį, kadangi laidavimo institutas gali būti taikomas ir teistumą turintiems asmenims. Tuo tarpu Y. M.anksčiau neteistas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl šio straipsnio pakeitimai turi grįžtamąją galią, kol byla nagrinėjama instancine tvarka, nepaisant minėtoje naujoje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje įrašyto reikalavimo bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. Šiuo atveju ginčo, jog Y. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), byloje nėra. Antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, teisėjų kolegijos nuomone taip pat egzistuoja, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis Y. M.iki priimant skundžiamą nuosprendį nukentėjusiajai V. K. ir A. K. (vėliau A. K. savo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atsisakė) atlygino dalį žalos – 200 Eur (2 t., b. l. 179). Bylos duomenys patvirtina, kad Y. M. neteistas, baustas administracine tvarka (už atsisakymą vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus ir SAA orderio įpareigojimą nesiarti pažeidimą, kurie padaryti tą pačią dieną kaip ir aptariamos nusikalstamos veikos, t. y. 2024-12-29) (1 t., b. l. 194-197), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nenustatyta, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog Y. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, sprendžia, kad Y. M. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

14. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019).

15. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavęs, jog A. G.nėra tinkamas laiduotojas Y. M. nurodė, kad nors pastarasis nepriekaištingos reputacijos – neteistas bei neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gerai charakterizuojamas, tačiau laiduotojas A. G. yra Y. M. darbdavys ir jie bendrauja tik darbe. Be to, A. G. 2025 m. administracine tvarka baustas net 6 kartus. Ir šios aplinkybės apylinkės teismui leido padaryti išvadą, kad A. G. negali būti laikomas asmeniu turinčiu teismo pasitikėjimą bei galinčiu daryti teigiamą įtaką Y. M.. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija visiškai sutinka.

16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nors prašymą būti laiduotoju pateikęs A. G.gerai charakterizuojamas - praeityje neteistas, dirba, tačiau iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (2 t., b. l. 171-174) matyti, kad A. G.sistemingai daro administracinius nusižengimus, kurie iš esmės visi susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taip pat kai kurie ir su vykdoma darbine veikla. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G.yra sistemingas teisės pažeidėjas. Nors tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde teigiama, jog didžiąją dalį teisės pažeidimų padarė ne jis, o kiti asmenys – jo įmonės darbuotojai, o jis tik sumokėjo paskirtas baudas, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Kita vertus, gynybos pateikta versija abejoti verčia ir paties A. G. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog jis yra įmonės vadovas, tad ir vairuojant tenka atsiliepti telefonu. Taip pat pripažino, kad jis kaip įmonės vadovas, nesužiūri automobilių draudimų, būna nesumokėjęs kelių mokesčių, todėl gavus baudą, visuomet sumoka jis pats. Taigi, iš esmės A. G. pripažino administracinių nusižengimų padarymą. Atsižvelgiant į visa tai, spręstina, kad A. G. negali būti laikomas vertu pasitikėjimo laiduotoju BK 40 straipsnio prasme.

17. Be to, abejotina ir dėl A. G. galimybių daryti teigiamą įtaką Y. M.. Kaip matyti, teisiamojo posėdžio metu A. G. nurodė, kad su Y. M. bendraujantis tik darbe, po darbo valandų jie nebendrauja. O tai rodo, kad juos sieja išskirtinai vien tik darbiniai santykiai ir jokio artimesnio ryšio jie nepalaiko. Pažymėtina ir tai, kad Y. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 190). Y. M. Lietuvos Respublikoje neturi šeimos, kitų artimųjų, todėl jis ne tik turi galimybę keisti darbą, bet ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, o tai reiškia, kad susiklosčius tokiai situacijai, tarp Y. M. ir A. G. neliktų apskritai jokio ryšio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Y. M. bendrauja su A. G. ne tik darbo klausimais, bet ir pasidalina asmeniniais rūpesčiais, tačiau tai niekaip neįrodo, kad nuteistojo Y. M. ir A. G. bendravimas yra artimas. Vien tai, kad jie bendrauja darbinėje aplinkoje, neleidžia manyti, kad A. G. gali daryti įtaką Y. M., kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, juo labiau, kad aptariamos nusikalstamos veikos buvo padarytos ne darbe, o asmeninėje aplinkoje, su kuria, kaip minėta, A. G. nėra niekaip susijęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad A. G. ne tik negali būti laikomas asmeniu turinčiu teismo pasitikėjimą, bet ir iš esmės jis neturi realių galimybių įgyvendinti savo kaip laiduotojo pareigas ir daryti realų teigiamą poveikį Y. M..

18. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumą, tačiau teisingai nustatė, jog šiuo atveju nėra įvykdyti BK 40 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyti reikalavimai ir, dėl to, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas Y. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

19. Šioje byloje nukentėjusiosios V. K. įgaliota atstovė advokatė K. Rutkauskienė civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš Y. M. 1 500 Eur neturtinės žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno žalos padengimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino pilnai. Atsižvelgęs į Y. M. jau atlygintą neturtinės žalos dalį – 200 Eur, teismas nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisė 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno žalos padengimo.

20. Gynyba nesutinka su priteistu žalos dydžiu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad vienkartinis pastūmimas iš esmės jokių didelių neigiamų padarinių nesukėlė. Pasak gynybos, nukentėjusioji V. K. susižalojo nežymiai, jokių didelių emocinių išgyvenimų ji nepatyrė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.

21. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalių ar maksimalių dydžių – jį kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti teismas, kuris pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

22. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis Y. M.savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. K.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2025-01-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad V. K. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje (1 t., b. l. 106). Šiuo atveju nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl smurtinio Y. M. elgesio, kai šis apsvaigęs nuo alkoholio dėl menkavertės priežasties smurtavo prieš nukentėjusiąją (tyčia stipriai pastūmė V. K., dėl ko ji krisdama už lovos į tarpą, galva ir dešine kūno puse atsitrenkė į sieną, o kaire kūno puse - į lovos kraštą) padarydamas jai minėtus specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Nors gynyba teigia, kad tai buvo vienkartinis veiksmas, t. y. vienas pastūmimas, tačiau atsižvelgus į tai, kad Y. M. tyčia pastūmė nepilnametį vaiką, kuris krito ir paveikiant kietais bukais daiktais (paviršiais), 8 trauminiais poveikiais patyrė specialisto nustatytus sužalojimus, vertinti, jog toks Y. M. veiksmas yra mažiau pavojingas ar kaip kitaip mažina Y. M. atsakomybę nėra pagrindo.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad dėl neteisėtų Y. M.veiksmų nukentėjusiajai V. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, kad tokie veiksmai buvo panaudoti prieš nepilnametę, kuri neabejotinai lengvai pažeidžiama tiek fiziškai, tiek dvasiškai, ji patyrė neigiamų (dvasinių) išgyvenimų, nes, kaip nurodė pati V. K., dėl įvykusio ji jaučia nerimą, baimę, kad gali sutikti Y. M., taip pat įvertinus, kad nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti įtakos ir jos tolimesniam vystymuisi, nes kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusiosios mama V. K., mergaitės elgesys pasikeitė, sprendžia, kad teismas pagrįstai nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė V. K. iš Y. M. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, turtinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, išlaikė teisingą nukentėjusiosios ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrą (nuteistasis yra darbingo amžiaus, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ plytelių klojėju, nors teigė, kad mėnesio pajamos nesiekia 1000 Eur, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, jokių prastos sveikatos ir/ar finansinės būklės patvirtinančių dokumentų, dėl ko jis negalėtų atlyginti visą iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nepateikė) bei teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka ir dėl nežymaus sveikatos sužalojimo bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, nes bylose, susijusiose su nežymiu sveikatos sutrikdymu tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiama nuo kelių šimtų eurų iki 2 500 Eur (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-48-495/2021 – 1 000 Eur (suėmęs rankomis nukentėjusiajai už abiejų dilbių, ją tampė, suėmęs už sprando lenkė jos galvą žemyn, taip padarė poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose ir sukėlė fizinį skausmą); kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2020 – 1 000 Eur (kumščiu sudavė į veidą ir padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose); Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-919/2022 – 1 500 Eur (stovint laiptų aikštelėje, tyčia vieną kartą ranka pastūmė į petį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptų pakopų, taip padarė jam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio žasto srityje, dešinės čiurnos raiščių patempimą).

25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai nustatyta 1500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Todėl tenkinti Y. M.gynėjo apeliacinio skundo reikalavimą dėl iš nuteistojo priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos sumažinimo nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

26. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai nuspręsta iš nuteistojo Y. M. valstybei priteisti 1720,83 proceso išlaidų atlyginimo. Su tokiais argumentais taip pat negalima sutikti.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

28. Baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiosioms – A. K. ir V. K.pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Šiame prašyme nurodoma, kad advokatas A. Cemnolonskas teikė antrinę teisinę pagalbą A. K.ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 845,83 Eur (2 t., b. l. 187-190), o advokatė K. Rutkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. K.ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 875 Eur (3 t., b. l. 2-4). Minėtas išlaidas teismas pripažino pagrįstomis ir jas priteisė iš nuteistojo Y. M.. Nors gynyba tvirtina, kad šios išlaidos yra neproporcingai didelės, tačiau šių išlaidų dydis (nukentėjusiosioms suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, trukmė ir apimtis) buvo išsamiai pagrįstas ir detalizuotas prie minėtų pažymų pridėtuose advokatų prašymuose. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antrinė teisinė pagalba nukentėjusiosioms buvo suteikta tinkamai, prašoma valstybei priteisti suma yra pagrįsta objektyviais duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra protingas ir racionalus, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai nusprendė išieškoti iš Y. M.. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad Y. M., kuris yra darbingo amžiaus (dirbantis), sveikatos ir (ar) finansinė būklė būtų tokia prasta, kad jis negalėtų atlyginti iš jo valstybei priteistų 1720,83 Eur proceso išlaidų.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendį palieka nepakeistu, o nuteistojo Y. M. gynėjo advokato A. Leonavičiaus apeliacinį skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Y. M. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą atmesti.