Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Vaidui Drungilui, Lindroff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindroff Oy filialą, dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Drungilas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/13/00505, pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-2083-304/2012 dėl 438,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojui Lindroff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindroff Oy filialą. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – Vilniaus pataisos namuose (vykd. b. l. 49), todėl 2017-01-27 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš M. N. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l. 53), su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Be to, pareiškėjas nesutinka su 2014-02-11 vykdymo išlaidų paskaičiavimu, iš kurio matyti, kad minėtai dienai iš viso priskaičiuota 608,61 Lt (176,27 Eur) vykdymo išlaidų (vykd. b. l. 40).

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Pareiškėjo teigimu vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos nuo 150 Lt sumos nepagrįstai padidėjo iki 608 Lt. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-03-19 kartu su raginimu antstolis išsiuntė skolininkui ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad buvo priskaičiuota 135,60 Lt būtinųjų ir kitų vykdymo išlaidų (vykd. b.l. 5-7). Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-01-15) 67 punktas numatė, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas.

Nagrinėjamu atveju, skolininkas skolos ir vykdymo išlaidų per raginime nustatytą terminą nesumokėjo, todėl antstolis pagrįstai toliau tęsė vykdymo veiksmus ir įgijo teisę išieškoti ne tik išlaidas, už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą, bet ir atlygį antstoliui (SVI, galiojusios nuo 2013-01-01 iki 2014-01-15, 68 p.). Tęsiant vykdymo veiksmus bei priskaičiavus atlygį antstoliui, natūralu, kad vykdymo išlaidos padidėjo ir 2014-02-11 paskaičiavime vykdymo išlaidų suma nurodyta jau 608,61 Lt (vykd. b.l. 40). Įvertinus šiame vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodytas vykdymo išlaidų sumas, nustatyta, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagrįstai, laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų ir dydžių (SVI redakcija, galiojusi nuo 2014-01-15 iki 2014-07-16). Pažymėtina, kad dalis vykdymo išlaidų iš skolininko yra išieškota ir 2017-01-27 dienai vykdymo išlaidų suma yra 105,45 Eur (vykd. b.l. 52). Nustačius tokias aplinkybes, nėra pagrindo perskaičiuoti vykdomojoje byloje priskaičiuotas vykdymo išlaidas ir spręsti klausimą dėl baudos antstoliui skyrimo.

Siekiant kuo sparčiau ir efektyviau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). SVI 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Instrukcijos 11 priedas), taigi, šiuo atveju antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam asmeniui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą - CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.

CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, apeliacinės instancijos teismas (žr. Šiaulių apygardos teismo 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-856/2017).

Taigi, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA, ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA (kadangi išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus), tokiu būdu antstolis ne tik, kad nenukrypo, o, atvirkščiai, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, formuojama teismų praktika, konstatuotina, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo pripažinti antstolio V. Drungilo skundžiamus veiksmus neteisėtais, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutarė:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0047/13/00505 grąžinti antstoliui Vaidui Drungilui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.