- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-97-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2332-971/2016, kuria atmestas pareiškėjo G. B. skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į antstolę G. M., prašydamas panaikinti areštą asmeninei sąskaitai, esančiai Vilniaus pataisos namuose, arba pakeisti išieškojimo tvarką toje dalyje, kurioje yra vykdomas išieškojimas iš vienos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA). Pareiškėjas nesutiko su antstolės 2016-08-09 patvarkymu, kuriuo iš dalies buvo tenkintas jo prašymas ir leista disponuoti 103 Eur suma. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra aiškiai išdėstyta, kad iš nuteistojo, kuris yra įkalinimo vietoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, nes ši pinigų suma yra būtina jo minimaliems poreikiams patenkinti. Teigia, jog antstolė dalinai tenkino jo prašymą ir leido disponuoti tik 103 Eur suma, o tai neatitinka suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (5–8 b. l.).
2. Antstolė G. M. 2016 m. rugsėjo 20 d. Patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, grąžino 20 Eur į pareiškėjo sąskaitą, esančią Vilniaus pataisos namuose, kitą skundo dalį atmetė, skundą perdavė nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui (2–4 b. l.).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad antstolė, areštuodama skolininko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai ir nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir pareiškėjo interesų (17 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundą atmetė (24–26 b. l.).
5. Teismas nurodė, kad antstolė G. M. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-10 nutartį, kuria G. B. privalo sumokėti 2014-04-08 Telšių rajono apylinkės nutarimu paskirtą 1000 litų baudą. Antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje – Vilniaus pataisos namuose, todėl 2016-04-04 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš G. B. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016-07-19 G. B. pateikė prašymą panaikinti areštą jo asmeninei sąskaitai, esančiai Vilniaus pataisos namuose, arba pakeisti išieškojimo tvarką toje dalyje, kurioje yra daromas išieškojimas iš vienos MMA. Antstolė 2016-08-09 patvarkymu iš dalies patenkino skolininko prašymą ir nustatė, kad skolininkas iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį gali laisvai disponuoti 103 Eur suma.
6. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, padarė išvadą, kad antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos būtų buvusios (yra) CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Skundžiamu patvarkymu antstolė nustatė lėšų sumą, kuria skolininkui leidžiama disponuoti, tokiu būdu antstolė ne tik, kad nenukrypo, o atvirkščiai laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, jog į areštuotą sąskaitą jis apskritai gauna daugiau lėšų, negu leista naudotis 103 Eur suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. B. prašo nušalinti antstolę, nes antstolė G. M. neatliko CPK 655 straipsnyje (raginimas įvykdyti sprendimą) numatytų veiksmų. Atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi, nes teismas buvo šališkas. Teismas nutartyje nurodė, kad teismui neaišku kokį dar antstolės patvarkymą pareiškėjas skundžia, todėl jeigu buvo neaišku kokį patvarkymą jis skundžia, teismas turėjo kreiptis į pareiškėją su pasiūlymu ar prašymu, kad pastarasis paaiškintų dėl 2014-08-28 patvarkymo, bet to teismas nepadarė. Be to, teismas iškraipo pareiškėjo skundo argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutarties c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, nes šioje nutartyje aiškiai išdėstyta, kad antstolis negali nukreipti išieškojimą į nuteistojo skolininko turimas lėšas, jeigu jos neviršija 1 MMA (380 Eur). Pirmosios instancijos teismas neatsiuntė pareiškėjui suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo į skundą, kad pareiškėjas galėtų pateikti atsikirtimą į atsiliepimą. Konstitucijos 31 straipsnyje yra pasakyta, kad asmuo turi teisę, jog jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Pareiškėjas nurodo, kad negavo antstolės raginimo įvykdyti sprendimą ir nesutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad antstolė, areštuodama skolininko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai ir nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir pareiškėjo interesų.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės nesuformulavo atskirojo skundo pagrindo, nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nors apeliantas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau atskirajame skunde reiškia reikalavimą nušalinti antstolę, kadangi ji neatliko CPK 655 straipsnyje numatytų veiksmų.
11. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo reikalavimas nušalinti antstolę nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, jo nenagrinėjo ir nesprendė, apeliacinės instancijos teismui šis reikalavimas pareikštas naujai. Todėl, vadovaujantis CPK 312 straipsnio norma, apeliacinės instancijos teismas šio pareiškėjo prašymo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
12. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė G. M. vykdo 1000 Lt (289,62 Eur) baudos išieškojimą iš skolininko G. B..
13. Antstolė G. M. 2016-04-04 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, nurodydama Vilniaus pataisos namams areštuotas lėšas 458,62 Eur sumai (289,62 Eur skola ir 169 Eur vykdymo išlaidos) pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. l. 22–23). 2016-08-09 Patvarkymu dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo leido skolininkui iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį laisvai disponuoti 103 Eur suma (v. b. l. 17).
14. Apeliantas, nesutikdamas su skolos išieškojimu, nukreipiant ją į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), pateikė teismui skundą. Pirmosios instancijos teismas skolininko skundą atmetė.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
16. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą - CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA). Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
17. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
18. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.
20. Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, antstolė pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdama į skolininko pinigų sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų pajamų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA (CPK 736 str. 2 d.), ir 20 procentų nuo pajamų, neviršijančių vienos MMA, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų, neviršijančių vienos MMA (CPK 736 str. 1 d.), tačiau to nepadarė, tuo pažeisdama CPK 736 str. reikalavimus. Todėl šioje dalyje antstolės veiksmai pripažintini neteisėtais.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis CPK 736 str. nuostatomis.
22. Dėl išdėstyto, Telšių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis keistina, pripažįstant neteisėtais antstolės G. M. veiksmus priimant 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas CPK 736 str., ir šioje dalyje 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo panaikinti.
23. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-09-02 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, Patvarkymą areštuoti lėšas ir turto arešto aktą antstolė registruota pašto siunta išsiuntė skolininkui G. B. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodžius, kad adresatas jų neatsiėmė. Vadovaujantis šiais motyvais, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad antstolė neatliko veiksmų, numatytų CPK 655 straipsnyje.
24. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, buvo šališkas. Pareiškėjo argumentai, jog teismas iškraipo apelianto argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei teismo veiksmai nepasiūlius apeliantui paaiškinti dėl 2014-08-28 Patvarkymo, atmestini kaip nepagrįsti, jie nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą.
25. Netenkintini apelianto prašymai išreikalauti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pašto siuntų registracijos žurnalo duomenis apie atsiųstus antstolės G. M. patvarkymus bei atsiųsti suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo kopiją, kadangi šie prašymai savalaikiai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam pareiškėjo skundą iš esmės.
26. Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis keičiama, pripažįstant neteisėtais antstolės G. M. veiksmus priimant 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas CPK 736 str., ir šioje dalyje 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį pakeisti.
Pripažinti neteisėtais antstolės G. M. veiksmus priimant 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, ir šioje dalyje 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo panaikinti.