Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1539-264/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
2S-1539-264/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00790-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1539-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00790-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.1; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2704-887/2019 pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V., L. B. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. B. pateikė skundą antstoliui S. V. dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų, kuriuo prašė nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/03006 ir Nr. 0127/08/03005. Nurodė, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas. Be to mano, kad antstolis, perėmęs skolų vykdymą, privalėjo apie vykdomą išieškojimą pareiškėją informuoti, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnyje numatytos tvarkos.

2. Antstolis S. V. 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-19-1818 atsisakė skundą tenkinti. Nurodė, kad išieškotojas duomenis apie tai, kad skolos sumokėtos, pateikė tik 2019 m. vasario 25 d., todėl visi antstolio priverstinio išieškojimo veiksmai, atlikti iki šio pranešimo yra pagrįsti. Taip pat antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios paskaičiuotos pagrįstai, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija.

Atsiliepimas

3. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į antstolio 2019 m. kovo 25 d. patvarkymą Nr. S-19-1818, kuriame nurodo, kad apie skolos sumokėjimą antstoliui privalėjo pranešti išieškotojas, taip pat šią informaciją antstolis privalėjo išreikalauti iš išieškotojo.

4. Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė atsiliepimą į skundą, jame nurodė, kad visiškai palaiko pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Mano, kad antstolis nepagrįstai areštavo jų turtą ir jos sąskaitą banke.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų tenkino.

6. Panaikino antstolio S. V. 2019 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-2019-1122 vykdomoje byloje Nr. 0127/08/03005, Nr. S-2019-1125 vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/03006.

7. Įpareigojo antstolį panaikinti turto areštus vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/02006 ir Nr. 0127/08/03005, taikytus 2019 m. vasario 15 d. skolininko A. B. ir jo sutuoktinės L. B. turtui.

8. Teismas nurodė, kad antstolis nustatė, jog skolininkas 2003 m. rugpjūčio mėnesį iki 2006 m. gegužės 24 d. dirbo G. K. firmoje, tačiau vykdomųjų dokumentų darbovietei vykdyti nesiuntė. Skolininkas 2009 m. gruodžio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) , tačiau bylose nėra duomenų apie tai, kad antstolis nukreipė skolos išieškojimą į skolininko darbo užmokestį.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis vykdė priverstinio išieškojimo veiksmus, tarp jų ir turto areštą, neįsitikinęs, jog skolos nesumokėtos ir tokiu būdu atliko priverstinio vykdymo veiksmus, kurie vykdomosiose bylose buvo visiškai nereikalingi, pertekliniai.

10. Teismas pažymėjo, kad antstolis turtą areštavo 2019 m. vasario 15 d. Vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/03005 areštuotas butas (duomenys neskelbtini) ir, nors Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie buto vertę, tačiau tikėtina, kad jo vertė yra galimai didesnė nei antstolio tuo metu išieškoma 347,76 Eur suma.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis prisiėmė riziką ir atliko priverstinio vykdymo veiksmus, kurie nebuvo reikalingi ir taip nuo 2010 m. spalio 8 d. nepagrįstai išaugino vykdymo išlaidas, kurių, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo reikalauti iš skolininko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis S. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2704-887/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai sureikšmino antstolio 2010 m. sausio 8 d. patvarkymų, adresuotų išieškotojui, reikšmę ir tuo pagrindu panaikino visų vykdymo išlaidų apskaičiavimus, motyvuodamas, kad išieškotojas nepranešė antstoliui apie skolos sumokėjimą.

1.2. Teismas niekaip nepasisakė dėl skolininkui numatytos pareigos pranešti antstoliui apie skolos sumokėjimą, tuo pačiu niekaip nepasisakė dėl skolininko pareigos padengti vykdymo išlaidas (ar dalį vykdymo išlaidų).

1.3. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad areštuojant skolininkui priklausantį turtą buvo areštuota turto už didesnę vertę, nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad areštuotas skolininkui priklausantis turtas yra vienas nedalomas objektas.

1.4. Teismas, pasisakydamas, kad areštuoto turto vertė ženkliai viršija skolą ir vykdymo išlaidas, neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad šio turto vertei nustatyti nebuvo objektyvių galimybių, kadangi skolininkas ir jo sutuoktinė neįvykdė CPK 667 str. numatytų pareigų nustatyti turto dalis, o vėlesniam turto dalių nustatymui pagal CPK 667 str. nuostatas nebuvo sąlygų, kadangi vykdomoji byla su skundu buvo perduota teismui.

Atsiliepimas

13. Pareiškėjas A. B. ir suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. V. atskirąjį skundą prašo antstolio S. V. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. birželio 14 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2704-887/2019. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo sutinka, kad antstolis S. V. nebuvo tinkamai informuotas apie atsiskaitymų eigą, tačiau nurodo, šis pažeidimas nėra esminis išieškojimo procese.

12.2. Antstolio atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi antstolis atliko veiksmus, kurie nebuvo būtini atlikti, nes sprendimas jau buvo įvykdytas. Susidaro paradoksali situacija, kad antstolis reikalauja už darbą, kurį jis neatliko arba atliko ne laiku ir visiškai nereikalingą. Mano, kad antstolis neturi teisės reikalauti iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens vykdymo išlaidų.

12.3. Antstolio reikalavimas dėl turto arešto nekilnojamajam turtui yra nepagrįstas, kadangi skolininkai turėjo pastovių pajamų. Pažymėjo, jog antstoliui gavus informaciją apie skolų padengimą dar 2005 metais, dėl nesuprantamų priežasčių iki šio laiko turtui nėra panaikintas areštas.

12.4. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad antstolis privalėjo areštuoti visą nekilnojamą turtą nes skolininkai nevykdė LR CPK 667 str. numatytų reikalavimų – pateikti argumentai nėra objektyviai pagrįsti, kadangi CPK 667 str. pirma dalis numato skolininko pareigą nustatyti turto dalis, tačiau nesuteikia antstoliui teisės nukreipti išieškojimą į visą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio S. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0127/08/03006 ir Nr. 0127/08/03005, išieškotoja UAB „Prienų energija“ skolininkas A. B.. Vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/03006 antstolė V. R. skolininkui A. B. 2002 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntė raginimą sumokėti skolą geruoju. Skolininkui nesumokėjus skolos geruoju, antstolė D. K. 2003 m. balandžio 11 d. ir 2003 m. balandžio 17 d. priėmė patvarkymus „Dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“. 2003 m. balandžio 29 d. išskaityta 290,65 Lt skolos, 2003 m. gegužės 8 d. išskaityta 198,09 Lt skolos ir likusi neišieškota skola 1 452,81 Lt. Skolininkas į UAB „Prienų energija“ sąskaitą 2003 spalio 30 d. sumokėjo 24,07 Lt, 2003 m. spalio mėnesį – 100,00 Lt, 2003 m. lapkričio mėnesį – 100,00 Lt. Antstolis S. V. 2004 m. lapkričio 17 d. atliko užklausą VSDFV, nustatė, kad skolininkas dirba G. K. firmoje. Užklausos VSDFV atliktos 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. kovo 15 d., 2005 m. spalio 3 d., 2005 m. spalio 10 d., 2006 m. gegužės 24 d., 2009 m. gruodžio 31 d. Antstolis laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. kovo 27 d. 48 kartus atliko užklausas dėl piniginių lėšų bankų sąskaitose. Antstolis 2010 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo išieškotoją UAB „Prienų energija“ per antstolio nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai ar pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-811-07 skolininkas sumokėjęs skolą išieškotojui. Antstolis 2019 m. vasario 15 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas Nr. S-2019-1125, priėmė patvarkymą Nr. S-2019-1125 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, taip pat Nurodymą Nr. S-19-127-1270 „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“, patvarkymą Nr. S-2019-1126 areštuoti sutuoktinės L. B. lėšas. Antstolis 2019 m. vasario 18 d. patikrino duomenis Nekilnojamojo turto registre, nustatė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto, areštavo nekilnojamąjį turtą, išsiuntė aktą išieškotojai ir skolininkui. UAB „Trakų energija“ 2019 m. vasario 22 d. pranešė, kad A. B. skolą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-811-07/01 išieškotojai sumokėjo 2005 m. lapkričio 2 d. Antstolis 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu areštavo L. B. gaunamas lėšas 229,00 Eur vykdymo išlaidų sumai, priėmė Nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-127-1481, Nr. S-19-127-1480, Nr. S-19-127-1478, Nr. S-19-1477.

17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/08/03005 nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 1999 m. lapkričio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-813/1999 dėl 2 994,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojai UAB „Prienų energija“. Vykdomasis raštas perduotas vykdyti į skolininko darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), 2002 m. liepos 25 d. grąžintas Prienų rajono apylinkės teismo antstolių kontorai, skolos likutis 888,01 Lt. Antstolis 2003 m. rugpjūčio 26 d. atliko užklausą VSDFV, nustatė, jog skolininkas dirba G. K. firmoje. Užklausos VSDFV atliktos 2003 m. lapkričio 3 d., 2004 m. balandžio 22 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. lapkričio 17 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. kovo 15 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. gegužės 24 d. Antstolis laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. kovo 27 d. 48 kartus atliko užklausas dėl piniginių lėšų bankų sąskaitose. Antstolis 2010 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo išieškotoją UAB „Prienų energija“ per antstolio nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai ar pagal vykdomąjį dokumentą Nr. Nr. 2-813 skolininkas sumokėjęs skolą išieškotojui. Antstolis 2017 m. balandžio 1 d. teikė užklausas VSDFV, nustatė, kad skolininkas gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, o L. B. nuolatinę išmoką. Antstolis 2019 m. vasario 5 d. antstolių informacinėje sistemoje AIS nustatė duomenis apie sudarytą santuoką, nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2019 m. vasario 11 d. pasinaudojo Nekilnojamojo turto registru, pateikė užklausą VSDFV apie skolininką ir jo sutuoktinę, taip pat teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui, Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai, duomenis apie sąskaitas bankuose, 2019 m. vasario 15 d. Vedybų sutarčių registrui. Antstolis 2019 m. vasario 15 d. paskaičiavo vykdymo išlaidas Nr. S-2019-1122, priėmė patvarkymą Nr. S-2019-1122 „Dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo“, Nurodymus Nr. S-19-127-1273, Nr. S-19-127-1274 „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“, areštavo L. B. gaunamas lėšas 347,76 Eur sumai Nr. S-2019-1124, areštavo nekilnojamąjį turtą, išsiuntė skolininkui Sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarką, formą ir nurodė turto dalies nustatymo tvarką. Išieškotoja UAB „Trakų energija“ 2019 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu antstoliui nurodė, kad A. B. išieškotojai apmokėjo visas skolas. Antstolis 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu areštavo L. B. gaunamas lėšas 191,94 Eur vykdymo išlaidų sumai, priėmė Nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-127-1479, Nr. S-19-127-1483.

18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl pranešimo antstoliui apie skolos sumokėjimą

19. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atskirojo skundo argumentą, kad teismas niekaip nepasisakė dėl skolininkui numatytos pareigos pranešti antstoliui apie skolos sumokėjimą, tuo pačiu niekaip nepasisakė dėl skolininko pareigos padengti vykdymo išlaidas (ar dalį vykdymo išlaidų).

20. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareigą apie visišką skolos sumokėjimą antstoliui pranešti turėjo tiek išieškotoja, tiek skolininkas, vykdymo išlaidas, kurios susidarė antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. sausio 8 d., kai antstolis įpareigojo išieškotoją pateikti duomenis dėl skolos sumokėjimo, privalo mokėti išieškotoja ir skolininkas lygiomis dalimis. Taip pat pažymėjo, kad antstolis 2010 m. sausio 8 d. prašė UAB „Prienų energija“ duomenų apie skolos sumokėjimą, tačiau, išieškotojai neįvykdžius patvarkymo, nesiėmė jokių veiksmų, kad išreikalauti informaciją, todėl jis prisiėmė riziką ir atliko priverstinio vykdymo veiksmus, kurie nebuvo reikalingi ir taip nuo 2010 m. spalio 8 d. nepagrįstai išaugino vykdymo išlaidas, kurių, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo reikalauti iš skolininko.

21. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia antstolio nurodomas aplinkybes, dėl antstolio informavimo apie skolos sumokėjimą išieškotojui. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0127/08/03006 ir Nr. 0127/08/03005 duomenų matyti, kad kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolis 2010 m. sausio 8 d. prašė UAB „Prienų energija“ duomenų apie skolos sumokėjimą, tačiau, išieškotojai neįvykdžius patvarkymo, nesiėmė jokių veiksmų, kad išreikalauti informaciją. Antstolis ir toliau atliko vykdymo veiksmus, nors skolą išieškotojui skolininkas sumokėjo dar 2005 m. lapkričio 2 d. (v. b. l. 8). Teismo vertinimu, nors vykdymo procese išieškotojui ir skolininkui nustatytos pareigos – išieškotojas ir skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 2 punktas, 644 straipsnio 4 punktas), tačiau tai nesudaro teisėto pagrindo antstoliui tęsti vykdymo veiksmus, kai faktiškai skola išieškotojui sumokėta (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolininko turto arešto

22. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolis galės pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pasisakė, kad areštuojant skolininkui priklausantį turtą buvo areštuota turto už didesnę vertę, nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad areštuotas skolininkui priklausantis turtas yra vienas nedalomas objektas.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/03006 antstolio išieškoma suma 2019 m. vasario 15 d. – 713,85 Eur, o antstolis areštavo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 2 738 Eur, skolininko turto dalis turte yra 1 369,00 Eur. Taip pat antstolis turtą areštavo 2019 m. vasario 15 d. vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/03005 areštuotas butas (duomenys neskelbtini) ir, nors Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie buto vertę, tačiau tikėtina, kad jo vertė yra galimai didesnė nei antstolio tuo metu išieškoma 347,76 Eur suma.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomųjų bylų duomenis nustatė, kad iš antstolio 2019 m. vasario 15 d turto areštų aktų vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0127/08/03005 ir Nr. 0127/08/03006 matyti, jog 2019 m. vasario 15 d. turto arešto aktuose antstolis nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas, taip pat nurodytas turto arešto mastas. Pažymėtina, kad turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasis CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto arešto aktuose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Taigi klausimas dėl realios areštuoto turto vertės dar neišspręstas, todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, jog areštuojant skolininkui priklausantį turtą buvo areštuota turto už didesnę vertę, nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors antstolis 2019 m. vasario 15 d. turto arešto aktais vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/03005 ir Nr. 0127/08/03006, ir nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto arešto, tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininko turto areštas apskirtai buvo nepagrįstai taikomas, nes kaip minėta, antstolis atliko vykdymo veiksmus, nors skolą išieškotojui skolininkas sumokėjo dar 2005 m. lapkričio 2 d. (v. b. l. 8). Antstolis nesiėmė jokių veiksmų, kad išreikalautų informaciją iš išieškotojo apie esamą skolą, ir įsitikintų ar yra pagrindas taikyti areštą skolininko turto atžvilgiu.

26. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo tiek civilinės, tiek vykdomųjų bylų medžiagą, skolininko, antstolio pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą (nutartį), nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas atliko formalų situacijos vertinimą išskirtinai atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus.

27. Teismas atkreipia dėmesį, jog nors pareiškėjas A. B. skunde dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų, prašė nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/03006 ir Nr. 0127/08/03005, tačiau iš minėto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekė, kad būtų panaikintas antstolio S. V. 2019 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S-2019-1122 vykdomoje byloje Nr. 0127/08/03005, Nr. S-2019-1125 vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/03006, bei panaikinti turto areštai vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/02006 ir Nr. 0127/08/03005, taikyti 2019 m. vasario 15 d. skolininko A. B. ir jo sutuoktinės L. B. turtui. Iš bylos duomenų matyti, kad nei apeliantas atskirajame skunde, nei pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu atsiliepime į atskirąjį skundą nekėlė klausimo ir nepasisakė dėl išieškojimo nutraukimo vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/03006 ir Nr. 0127/08/03005. Be to, CPK 630 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu, o sistemiškai aiškinant CPK 513 straipsnio 1 dalies, 630 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, jog pripažinęs, kad antstolis be pagrindo skolininko reikalavimu nenutraukia vykdomosios bylos, teismas ne pats savo nutartimi bylą nutraukia, bet įpareigoja atitinkamą veiksmą atlikti antstolį.

28. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Tačiau šiuo atveju atmetus antstolio atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą nepriteisiamos 8,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi antstolis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė