Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2024 m. gegužės 5 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu N. A. sudavė vieną smūgį į nosį, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. A. sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą nosyje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus nugarėlės kairėje pusėje, nosikaulių lūžį.

A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. BPC skambučio įrašo data 2024-05-05; laikas 19:10:57 val. <...> girdima Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau - BPC) pokalbį su pranešėja (toliau – Pranešėja). BPC: 112Pranešėja: labas vakaras; BPC: labas vakaras; Pranešėja: skambinu, čia skambina D., iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) <...> BPC: mhm; Pranešėja: ir mano tėvas, nu jie išsiskyrę ir tėtis nu kaip sakoma sulaužė jai, kaip supratau nosį, nes kraujas bėgo ir viskas šita; BPC: mhm; Pranešėja: ir norėčiau iškviesti policiją; BPC: supratau, o mama šiuo metu namuose yra? Pranešėja: mama šiuo metu namuose <...> Pranešėja: tėvas irgi miega. Girtas <...> BPC: tai ir medikus gal informuosime? Dėl to, tegul apžiūri? Pranešėja: jo, gal medikus geriau jo, informuoti. BPC: tai mes ir pareigūnus ir medikus informuosime, sakykit savo mamos vardą, pavardę Pranešėja: N. A.; BPC: tėvo vardas? Pranešėja: A. A.; <...> Pranešėja: ai, jo girtas. BPC: girtas.. ar namuose nepilnamečių vaikų yra? Ar nėra? <...> BPC: sakykit savo vardą pavardę Pranešėja: D. A. <...> (b. l. 94-95)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė N. A. sveikatą.

A. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę N. A., nurodydamas, kad supyko ir sudavė žmonai į nosį. Matė, kad nukentėjusiajai bėgo iš nosies kraujas, žinojo, kad sulaužė jai nosį. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat rašytinius įrodymus – BIRT žiūryklės duomenis, N. A. pareiškimą, nukentėjusiosios medicinos dokumentus dėl nagrinėjamo įvykio, liudytojų D. A. ir D. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kitus rašytinius įrodymus). Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva nosyje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosies nugarėlės kairėje pusėje, nosikaulių lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 1356/2024 (01) (t. 1, b. l. 44-45). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija.

A. A. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, N. A. padarytų sužalojimų vieta neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tyčia.

Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad A. A. 2024 m. gegužės 5 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu N. A. sudavė vieną smūgį į nosį, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. A. sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą nosyje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus nugarėlės kairėje pusėje, nosikaulių lūžį.

A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis; 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį.

A. A. atsakomybes lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje pateiktas alkotesterio kvitas bei patikros sertifikatas, kuriame nurodyta, kad A. A. 2024 m. gegužės 5 d. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 113-114). Be to, teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nurodė, kad prisimena ne visas įvykio aplinkybes, nes buvo išgėręs.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. neteistas (2023 m. vasario 21 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas A. A. susitaikius su nukentėjusiąja) (t. 1, b. l. 115-116). Nors A. A. anksčiau nėra teistas, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nukentėjusiosios N. A. atžvilgiu. Baustas administracine tvarka. „Sodros“ duomenimis jis šiuo metu nedirba. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nedirba dėl turimo nustatyto neįgalumo (anot kaltinamojo jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesiai (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Ši bausmė kaltinamajam skiriama be intensyvios priežiūros, jam vietoje intensyvios priežiūros skiriami įpareigojimai ir draudimai užtikrins bausmės paskirties įgyvendinimą. Taigi ši bausmė kaltinamajam skiriama be intensyvios priežiūros su įpareigojimu ir draudimu – A. A.:

1) įpareigojant per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu ir draudimu.

A. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 5 d., 19.45 val. iki 2024 m. gegužės 7 d., 16.13 val. (dvi dienos) (b. l. 155). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trim laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis; 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad po įvykio pablogėjo jos gyvenimo kokybė visose srityse. Ilgą laiką kamavo skausmas ir emociniai-dvasiniai išgyvenimai, kurie neigiamai atsiliepdavo darbui ir socialiniam gyvenimui. Du mėnesius turėjo nedarbingumą. Sulaužytos nosies srityje ilgą laiką jautė pastovų fizinį skausmą, negalėjo kvėpuoti per nosį, taip pat buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Jautė dėl sužalojimo diskomfortą, ją kamavo didžiulė gėda ir nepatogumus prieš artimuosius ir aplinkinius. Dėl patiriamo nuolatinio ir stipraus fizinio skausmo iš pradžių negalėjo miegoti, menkiausias judesys sukeldavo didžiulį veido srities skausmą, todėl turėdavo nuolat ieškoti padėties. Negalėjo apie pusmetį nešioti akinių, keičiantis orui nuolat jautė nemalonų maudimą nosies srityje. Pridėtos foto nuotraukos prieš operaciją ir po operacijos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji dėl civilinio ieškinio nurodė iš esmės panašias aplinkybes, susijusias su prašoma priteisti suma. Nurodė, kad turėjo nedarbingumą. Po operacijos ilgai skaudėjo viską. Jautė didelį diskomfortą, pusę metų po operacijos nebuvo galima nešioti akinių, o be jų negali dirbti. Patyrė moralinius nepatogumus, buvo gėda, jautėsi pažeminta. Negalėjo išeiti į lauką, apsipirkti parduotuvėje, turėjo prašyti dukros tai padaryti. Negalėjo išeiti pasivaikščioti su šuniuku, nes buvo gėda prieš kaimynus. Apie mėnesį laiko matėsi sužalojimai. Pirmomis dienomis buvo labai patinę, reikėjo laukti kol tinimas sumažės, o po savaitės buvo daroma operacija. Kvėpavimas suprastėjo, nosis dažniau bėga.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. nusikalstama veika nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. A. sveikatą (byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva nosyje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosies nugarėlės kairėje pusėje, nosikaulių lūžis). Pažymėtina, kad šiuo atveju sužalojimai padaryti iš esmės galvos (veido) srityje, t. y. žmogui gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji lankėsi gydymo įstaigoje, be to, jai buvo atlikta operacija (tai patvirtina byloje esantys duomenys bei nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos prieš operaciją ir po operacijos). Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos N. A. patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Be to, dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiosios teigimu, ji patyrė išgyvenimus bei nepatogumus – pusę metų po operacijos nebuvo galima nešioti akinių, o be jų negali dirbti. Buvo gėda, jautėsi pažeminta. Negalėjo išeiti į lauką, apsipirkti parduotuvėje, turėjo prašyti dukros tai padaryti. Negalėjo išeiti pasivaikščioti su šuniuku, nes buvo gėda prieš kaimynus. Apie mėnesį laiko matėsi sužalojimai veide. Akivaizdu, kad dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė skausmą ne tik įvykio metu ir iš karto po jo, tačiau ir vėliau, tęsiant gydymo procesą. Taigi dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš nukentėjusiąją. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau „Sodros“ duomenimis nedirba, paties kaltinamojo teigimu, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, pažymėjo, kad gauna išmokas.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios N. A. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas. Jai iš kaltinamojo A. A. priteistinas 1 400 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 494,87 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas (gydymo paslaugos – radiologo, otorinolaringologo, kraujo tyrimai, nosies trauma ir deformacija) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 62-66). Šios išlaidos pagrįstos byloje surinktais įrodymais, tarp N. A. gydymo ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl tokios išlaidos priteisiamos iš A. A..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 1 144,25 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodyta, kad N. A. buvo laikinai nedarbinga nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. birželio 14 d. (t. 1, b. l. 77-88). Ši žala patvirtinta rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo abejoti išmokėtos ligos išmokos nukentėjusiajam dydžiu. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų N. A. buvo laikinai nedarbinga, todėl šis civilinis ieškinys taip pat priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pridėtas mokėjimo nurodymo išrašas, iš kurio matyti, kad Renatai Narbutienei pervesta 400 Eur už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą ir atstovavimą teisme. Sąskaita už teisines paslaugas – valandų skaičius 4; civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teisme, atstovavimo sutartis.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo priteistina 400 Eur nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie pirmo bylos galinio viršelio voke esančią CD laikmeną, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir:

1) įpareigojant per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir:

1) įpareigojant per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į paskirtą bausmę įskaityti A. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 5 d., 19.45 val. iki 2024 m. gegužės 7 d., 16.13 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios N. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. A. priteisti nukentėjusiajai N. A. 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. A. priteisti 494,87 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus), susijusius su N. A. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. A. priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 1 144,25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt penkis euro centus) išlaidų, susijusių su ligos išmokos sumokėjimu N. A..

Priteisti iš A. A. nukentėjusiajai N. A. 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio voke esančią CD laikmeną su vaizdo, garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.