- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-998-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45200-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- J. M., V. M., I. B., E. K.
- Ieškovas
- MB „Atisa“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „VSKP“
- Kategorijos
- 3.4.3.2.2.3Įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių J. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Atisa“ patikslintą ieškinį atsakovams I. B., E. K., J. M., V. M. dėl administravimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „VSKP“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų administravimo išlaidas – 3 050 Eur, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2016-05-10 Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „VSKP“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-4402-5781/2016), BUAB „VSKP“ bankroto administratoriumi paskyrė MB „Atisa“. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-29 nutartimi nutarė taikyti bankrutuojančiai įmonei supaprastino bankroto procesą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, 2016-05-23 BUAB „VSKP“ direktorius I. B. privalėjo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Atsakovai būdami BUAB „VSKP“ vadovais, akcininku, matydami, kad šios įmonės skola auga, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai pažeidė šią įstatymo nuostatą, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais, tokiais savo veisimais padarydami įmonei bei jos kreditoriams žalos. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms negavo apmokėti lėšų ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šie, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. BUAB „VSKP“ direktoriais buvo: iki bankroto bylos iškėlimo – I. B., laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2013-03-27- E. K.; laikotarpiu nuo 2007-05-22 iki 2010-04-30 – J. M., o V. M. – įmonės akcininkė, kuri turėjo 100 % šios bendrovės akcijų. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-17 nutartimi patvirtino UAB „Atisa“ administravimo išlaidų sąmatą – 3 050 Eur administratoriaus atlyginimui ir administravimo išlaidoms. Kadangi BUAB „VSKP“ iškėlus bankroto bylą jokio turto neturėjo, bankroto administratoriui atlyginimas sumokėtas nebuvo, administravimo išlaidos nepadengtos. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašė patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
3. Atsakovės J. M. ir V. M. atsiliepimu prašė patikslinto ieškinio reikalavimų dalį atsakovėms atmesti. Nurodė, kad patikslintas ieškinys pareikštas netinkamoms atsakovėms, nes jos neturi pareigos atsakyti pagal šį patikslintą ieškinį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įmonės nemokumas atsirado nuo 2008 metų. Atsakovės atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintame ieškinyje nenurodoma, kokiu pagrindu BUAB „VSKP“ skola Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame apskaičiavime padidėjo 1 261,60 Eur, o delspinigių suma padidėjo beveik dvigubai. Taip pat atsakovės nurodė, kad jos nėra atsakingos už įsiskolinimą AB „Telia Lietuva“, kadangi šis įsiskolinimas atsirado pasikeitus BUAB „VSKP“ akcininkui. Teigia, kad naujasis akcininkas UAB „Viltausta“, įsigijęs 100 % įmonės akcijų, perėmė ir pareigą padengti esamus įmonės įsiskolinimus. Nurodė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su BUAB „VSKP“ veikla, kuriame atsakovė V. M. dalyvauja kaip liudytoja. Atsakovės atsiliepime pažymėjo, kad jos neturėjo pareigos ieškovui perduoti BUAB „VSKP“ dokumentų, nes nebuvo BUAB „VSKP“ akcininkė ir vadovė bankroto bylos iškėlimo metu. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad BUAB „VSKP“ pardavimas buvo fiktyvus.
4. Atsakovai I. B. ir E. K. per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-10 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino: priteisė ieškovui MB „Atisa“ lygiomis dalimis iš atsakovų I. B., E. K., J. M., V. M. administravimo išlaidas – 3 050,00 Eur, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 3 050,00 Eur nuo 2016-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui MB „Atisa“ lygiomis dalimis iš atsakovų I. B., E. K., J. M., V. M. bylinėjimosi išlaidas, po 180 Eur iš kiekvieno atsakovo; priteisė valstybei iš atsakovų I. B., E. K., J. M., V. M. bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 34,70 Eur iš kiekvieno atsakovo.
6. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registro tarnybos duomenimis BUAB „VSKP“ direktoriais buvo: nuo 2013-03-27 iki bankroto bylos iškėlimo – I. B., laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2013-03-27 – E. K.; laikotarpiu nuo 2007-05-22 iki 2010-04-30 – J. M.. 2008-01-01 – 2008-12-31 UAB „VSKP“ balanso duomenimis, 2008 m. šios įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos (407 931 Lt arba 118 145 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (469 408 Lt arba 135 950 Eur), t. y. atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. apibūdintą įmonės nemokumo būseną. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 9 d. ir 10 str. 11 d., UAB „VSKP“ įmonės vadovams atsakovams I. B., E. K. ir J. M. bei akcininkei, įmonės nemokomo atsiradimo metu turėjusiai 100% UAB „VSKP“ akcijų, V. M. atsirado solidari prievolė padengti administratoriui jo apmokėtas administravimo išlaidas – 3 050,00 Eur, tačiau jie šios pareigos nevykdė. Teismas konstatavo, kad atsakovai I. B., E. K., J. M., t. y. buvę BUAB „VSKP“ vadovai, nesikreipė laiku į teismą dėl BUAB „VSKP“ bankroto bylos iškėlimo. Tokios pačios pareigos neįvykdė ir atsakovė V. M., UAB „VSKP“ nemokumo atsiradimo metu buvusi 100 % šios įmonės akcijų savininkė. Teismas sprendė, kad 2008-01-01 – 2008-12-31 UAB „VSKP“ balanso sudarymas buvo aplinkybė, dėl kurios atsirado visų atsakovų pareiga nedelsiant kreiptis į teismą dėl UAB „VSKP“ bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos neįvykdymas – prievolės sumokėti BUAB „VSKP“ administravimo išlaidas atsiradimo pagrindas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 11 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovės J. M. ir V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą ir ieškovo ieškinį dalyje dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo atsakovių J. M. ir V. M. atžvilgiu atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismui 2017-03-27 nutartimi paskyrus byloje parengiamąjį teismo posėdį 2017-05-11, atsakovių atstovė nedelsiant (2017-03-30) pateikė teismui prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio datos pakeitimo. Atsakovių atstovė nurodė, kad paskirtą parengiamojo teismo posėdžio dieną ji turi kitą bylą kitame mieste ir pastarasis teismo posėdis nutartimi buvo paskirtas mėnesiu anksčiau nei šioje byloje. Atsakovių atstovės prašymas teisme buvo gautas 2017-03-31, tačiau teismas šio prašymo neišnagrinėjo. 2017-05-11 parengiamasis posėdis įvyko, nors jame dėl svarbių priežasčių atsakovių atstovė negalėjo dalyvauti. Pažymėtina, kad iš bylos matyti, jog atsakovėms teismo šaukimai nebuvo įteikti. Teismas neužtikrino atsakovių teisės į teisingą ir tinkamą teismo procesą (CPK 6, 17, 42, 153 straipsniai).
7.2. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovių prašymą dėl nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-929/2017 E. K. (vieno iš atsakovų šioje byloje) atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „VSKP“ veikla, išreikalavimo. Teismas pažeidė rungimosi principą, t. y. neužtikrino atsakovių teisės pateikti į bylą įrodymus, kurių atsakovės dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių pateikti neturėjo galimybės, o taip pat neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų bei neatskleidė bylos esmės.
7.3. Prašymas dėl akcininko ir vadovo duomenų įregistravimo bei vienintelio akcininko sprendimas Registrų centrui buvo pateiktas 2010-04-01 ir įregistruotas 2010-04-30. Vadinasi, atsakovė V. M. UAB „VSKP“ akcininkė buvo iki 2010-04-01, o J. M. įmonės vadove taip pat buvo iki 2010-04-01. Akcijų pardavimo metu, t. y. 2010 m. balandžio mėn., įmonė buvo moki ir turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Naujojo akcininko ir vadovo pareigų nevykdymas, nusikalstama veika, negali lemti atsakomybės atsakovių atžvilgiu taikymo, nes tai prieštarautų pamatiniams protingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principams.
7.4. Įmonės nemokumas yra konstatuojamas esant dviem sąlygoms, iš kurių viena – pradelstų įsipareigojimų dydis. Nagrinėjamu atveju yra daroma aiški ĮBĮ aiškinimo ir taikymo klaida. Pažymėtina, kad administratorius nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai nustatyti UAB „VSKP“ pradelstų įsipareigojimų dydį 2008 m. Akivaizdu, kad įmonės balanse įrašyta mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma jokiu būdu negali būti laikoma pradelstais įmonės mokėjimais (įsipareigojimais). Ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus 2008 m., todėl nėra pagrindo laikyti, kad įmonės nemokumas atsirado nuo 2008 m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bankroto procese bankroto administratoriaus MB „Atisa“ turėtų UAB „VSKP“ bankroto administravimo išlaidų priteisimo solidariai iš įmonės vadovų ir akcininkės, pažeidus jiems pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo.
10. Bylos duomenimis ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-10 nutartimi UAB „VSKP“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas MB „Atisa“. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-15 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2016-09-27, 2016-10-27 nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-29 nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas. Vilniaus apygardos teismo 2016-08-17 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017-07-31 priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, kuris įsiteisėjo 2017-08-31. Remiantis viešais VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog BUAB „VSKP“ 2017-09-20 išregistruota iš juridinių asmenų registro.
11. Ieškovas MB „Atisa“ ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų buvusių UAB „VSKP“ vadovų I. B., E. K., J. M. ir buvusios įmonės akcininkės V. M. priteisti 3 050 Eur administravimo išlaidas. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), dėl ko nebuvo padengtos bankroto procese patirtos bankroto administravimo išlaidos, kurias prašė priteisti iš atsakovų solidariai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-10 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui MB „Atisa“ lygiomis dalimis iš atsakovų I. B., E. K., J. M., V. M. administravimo išlaidas – 3 050 Eur, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 3 050 Eur nuo 2016-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovės J. M. ir V. M., nesutikdamos su minėtu 2017-07-10 sprendimu dalyje dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo iš atsakovių J. M. ir V. M., pateikė apeliacinį skundą.
14. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad akcijų pardavimo metu, t. y. 2010 m. balandžio mėn., įmonė buvo moki ir turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat pažymi, jog įmonės balanse įrašyta mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma jokiu būdu negali būti laikoma pradelstais įmonės mokėjimais (įsipareigojimais). Ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus 2008 m., todėl nėra pagrindo laikyti, kad įmonės nemokumas atsirado nuo 2008 m. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka bei atmeta juos kaip nepagrįstus.
15. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
16. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
17. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2016-05-10 nutartimi iškėlė UAB „VSKP“ bankroto bylą. Teismas, išanalizavęs apie įmonę surinktą medžiagą, nustatė, kad pagal pateiktą paskutinį balansą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 UAB „VSKP“ turtas sudarė 469 408 Lt (135 950 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas – 319 230 Lt (92 455 Eur), trumpalaikis turtas – 150 178 Lt (43 495 Eur); įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 444 332 Lt (128 687 Eur). Pagal minėtą įmonės balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 407 931 Lt (118 145 Eur). Teismas, vadovaudamasis paskutiniu Juridinių asmenų registrui pateiktu UAB „VSKP“ balansu už 2008 m., sprendė, jog balanse nurodyti duomenys liudija, kad bendrovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai jau 2008 m. viršijo daugiau negu pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi, teismas, iškeldamas bankroto bylą UAB „VSKP“, iš esmės konstatavo, kad įmonė jau 2008 m. atitiko nemokios įmonės kriterijus. Šias nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad UAB „VSKP“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2016-07-15 nutartimi buvo patvirtintas UAB „VSKP“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, į kurį buvo įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) su 4 006,54 Eur dydžio finansiniu reikalavimu bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau –VSDFV Vilniaus skyrius) su 4 163,54 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Iš byloje esančio VMI prie FM 2016-10-19 rašto Nr. (20.21-06)RMA-14424 bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-10-25 rašto Nr. (7.2)3-48505 matyti, jog didžioji dalis skolos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė būtent tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo atsakovė J. M., o akcininke buvo V. M. (b. l. 31, 32-33). Taigi, įmonė neatsiskaitė su minėtais kreditoriais, kas pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, iš esmės leidžia įmonės ekonominę padėtį vertinti kaip nemokumas. Be to, neatsikaitymo su kreditoriais faktas taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog įmonė akcijų pardavimo metu (2010 m. balandžio mėn.), turėjo pakankamai lėšų atsikaityti su kreditoriais.
18. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog UAB „VSKP“ nemokios įmonės kriterijus atitiko jau nuo 2008 m., kuomet įmonei vadovavo atsakovė J. M., o jos savininke buvo atsakovė V. M., todėl jos, atitinkamai kaip įmonės vadovė ir savininkė, neabejotinai pažeidė pareigą savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovės savo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodydamos, jog įmonė akcijų pardavimo metu buvo moki, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2017-05-11 parengiamasis posėdis įvyko, nors atsakovėms teismo šaukimai į parengiamąjį teismo posėdį nebuvo įteikti, o atsakovių atstovė jame negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu, pasak atsakovių, teismas neužtikrino atsakovių teisės į teisingą ir tinkamą teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Pažymėtina, jog atsakovės J. M. ir V. M. bylą vedė per atstovę advokatę J. R. P.. CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Ši nuostata taikoma ir informavimui apie teismo posėdį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Šaukimą į teismo posėdį atsakovių atstovė gavo 2017-03-30 (b.l. 119). Taigi atsakovių atstovė buvo informuota apie teismo posėdį, todėl laikytina, jog ir atsakovės informuotos tinkamai. Be to, iš byloje esančios teismo šaukimo įteikimo pažymos matyti, jog teismo šaukimas į 2017-05-11 parengiamąjį teismo posėdį atsakovei J. M. taip pat buvo įteiktas asmeniškai 2017-04-14 (b. l. 129). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliančių argumentai, jog atsakovės nebuvo informuotos apie 2017-05-11 parengiamąjį teismo posėdį, atmetami kaip nepagrįsti.
21. Atsakovės nurodo, jog atsakovių atstovė, nors ir buvo informuota apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau dėl svarbių priežasčių dalyvauti negalėjo, dėl ko pateikė teismui prašymą dėl posėdžio datos pakeitimo.
22. Pažymėtina, jog atsakovių atstovė į 2017-05-11 vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl savo užimtumo kitoje byloje, kas, pasak atsakovių, laikytina svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog civilinio proceso teisės normos nenumato teismui pareigos pakeisti jau paskirto parengiamojo teismo posėdžio datą, remiantis vien ta aplinkybe, jog šalių atstovė advokatė užimta kitoje byloje. Priešingai, pagal civilinio proceso teisės normas atstovo užimtumas kitose bylose inter alia nėra laikomas svarbia priežastimi, pateisinančia šalies atstovo nedalyvavimą teismo posėdyje bei sudarančia pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso teisės normos nenumato teismui pareigos, skiriant teismo posėdį, posėdžio datą derinti su šalių atstovų užimtumu kitose bylose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant atsakovėms bei jų atstovei.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovių argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovių prašymą dėl papildomų įrodymų, t. y. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-929/2017, išreikalavimo.
24. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
25. Pažymėtina, jog atsakovės, prašydamos išreikalauti minėtą nuosprendį, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurias prašomas išreikalauti nuosprendis gali pagrįsti šioje civilinėje byloje. Vien tik atsakovių deklaratyvūs teiginiai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-929/2017 konstatuotos aplinkybės gali turėti esminę reikšmę tinkamam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas tenkinti atsakovių prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą atmetė.
26. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovių apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.