- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1198-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z.
- Pareiškėjas
- D. Z., V. Z.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-355-192/2013 pagal pareiškėjų D. Z. ir V. Z. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti jiems praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po senelės A. Z., mirusios 2012-03-04, mirties. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra mirusiosios vaikaičiai. Pareiškėjų tėvas, mirusiosios sūnus, mirė 1996 m. spalio 12 d. Apie senelės mirtį D. Z. sužinojo 2012 m. birželio 27 d. iš savo motinos L. G., kuri paskambino jam į Švediją ir pranešė, kad kaimo pašte gautas registruotas laiškas iš notaro kontoros. Mama laišką priėmė. Laiške buvo Kauno 14-ojo notaro biuro pranešimas, kuriame nurodyta, kad mirusios A. Z. vaikaičiai per 30 d. nuo pranešimo įteikimo dienos turi pranešti notarui apie savo ketinimus dėl A. Z. palikimo priėmimo arba atsisakymo nuo jo. Tai sužinojęs pareiškėjas D. Z. skubiai grįžo į Lietuvą ir 2012-07-17 kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas D. Z. tą pačią dieną apie močiutės mirtį informavo ir brolį V. Z., kuris nuo 2011 m. pavasario gyvena ir dirba Norvegijoje. V. Z. taip pat kreipėsi į 14-tąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. D. Z., iš notarės sužinojęs kitų įpėdinių, t. y. senelio V. A. Z. ir dėdės A. Z., gyvenamosios vietos adresą, nuvyko pas juos, tačiau senelis neįsileido jo į savo namus. Apie senelės A. Z. mirtį pareiškėjų niekas neinformavo. Terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie senelės mirtį ir palikimo atsiradimą. Terminas praleistas tik 43 dienas, todėl termino palikimui priimti pratęsimas atitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijus. Notarės pranešimas buvo surašytas tik 2012-06-20, t. y. praėjus įstatymu nustatytam trijų mėnesių terminui, o jį gavę pareiškėjai ėmėsi veiksmų, būtinų palikimui priimti, todėl buvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir sąžiningi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjams D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-03-04, palikimui priimti. Teismas nustatė, kad palikėja A. Z. mirė 2012-03-04, po jos mirties turtą paveldėti kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinis V. A. Z., kuris 2012-10-24 mirė, ir sūnus A. Z.. Pareiškėjai yra kito mirusiosios sūnaus V. Z., mirusio 1996-10-14, sūnūs. Pareiškėjų motina ir tėvas 1992-02-19 santuoką nutraukė. Kauno 14-ojo notarų biuro 2012-06-20 pažyma patvirtina, kad notarė D. M.-M. informavo pareiškėją D. Z. apie jo senelės mirtį bei jo teisę į palikimą ir paprašė per 30 dienų informuoti apie apsisprendimą kreiptis dėl palikimo ar apie atsisakymą nuo palikimo. D. Z. adresuota pašto siunta 2012-06-27 įteikta jo motinai L. G.. Pareiškėjas D. Z. nuo 2012-06-03 dirbo Švedijoje, 2012-07-17 grįžo į Lietuvą. Pareiškėjas V. Z. nuo 2011-02-11 yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją ir ten dirba. Teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog jie apie senelės mirtį sužinojo tik 2012-06-27, kai apie tai pranešė motina L. G., o sužinojimo metu jie buvę užsienyje, patvirtina rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Suinteresuotas asmuo A. Z. nurodė, kad apie senelės mirtį anūkams nebuvo pranešta. Tai, kad apie palikėjos A. Z. mirtį pareiškėjams nebuvo žinoma, patvirtino ir liudytoja L. G., kurios parodymais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Teismas sprendė, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti po savo senelės mirties praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių – jie apie senelės mirtį sužinojo tik 2012-06-27. Sužinojus apie palikėjos mirtį, pareiškėjų elgesys, siekiant įgyvendinti teisę priimti palikimą, buvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, nes jie per protingą terminą, atsižvelgiant į tai, kad žinios gavimo metu abu buvo užsienyje, t. y. 2012-07-19, kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo po A. Z. mirties. Liudytojų A. B. ir D. Z. parodymus teismas vertino kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl praleisto termino atnaujinimo, nes jų parodymai yra apie dalyvaujančių byloje asmenų tarpusavio santykius. Teismas neturi jokių duomenų, jog pareiškėjams buvo žinoma apie palikėjos mirtį anksčiau, t. y. dar nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, ar kad terminas palikimui priimti praleistas dėl nesvarbių, nuo pareiškėjų valios priklausančių priežasčių, o nežinodamas apie įgytas teises asmuo negali jų įgyvendinti ar jas ginti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo A. Z. atskiruoju skundu (1 t., b. l. 148–153) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika dėl CK 5.57 str. įtvirtinto pagrindo. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. 2012-03-04 mirus pareiškėjų močiutei A. Z., pareiškėjas D. Z. gyveno ir mokėsi Lietuvoje. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad jie gyveno ar dirbo užsienyje ir kad jų mažos pajamos, todėl praleido terminą, neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų kriterijų. Pareiškėjai aktyvius veiksmus palikimui priimti pademonstravo tik iš notarės sužinoję, kad palikimas nėra nuostolingas. Toks pareiškėjų elgesys yra akivaizdžiai padiktuotas noro pasipelnyti. D. Z. pateiktas notariškai nepatvirtintas ir neoriginalus darbo kontraktas neįrodo fakto, kad jis realiai dirbo užsienyje. Šias abejones patvirtina ir 2012-05-28 iš anksto pirkti bilietai, siekiant į Lietuvą grįžti 2012-07-17. Todėl darytina išvada, kad D. Z. terminą palikimui priimti praleido ne dėl to, kad dirbo Švedijoje, o todėl, kad iš anksto jau buvo suplanavęs tokias kelionės datas.
2. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjai jokiais savo veiksmais nėra išreiškę savo valios priimti palikimą, nes iki šiol nežino mirusio tėvo, dabar senelės ir senelio palaidojimo vietos, neprisidėjo prie laidojimo išlaidų, neprižiūrėjo jų turto, nepalaikė jokių ryšių su artimais giminaičiais. Byloje nėra jokių įrodymų, kada iš Norvegijos grįžo V. Z., kokiu būdu ir kada jis išreiškė savo valią palikimui priimti. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Pareiškėjai patys sulaukę pilnametystės taip pat nebuvo atidūs ir rūpestingi, senolių gyvenimu susidomėjo tik sužinoję apie palikimą ir jo dydį. Iki to laiko pareiškėjai net nežinojo, kad jų senelė ilgus metus sirgo onkologine liga, kad jai buvo reikalinga priežiūra ir slauga. A. Z. ir V. A. Z. prižiūrėjo ir jais rūpinosi sūnus A. Z..
3. Teismas, atmesdamas liudytojų D. Z. ir A. B. parodymus kaip nereikšmingus, nes jų parodymai yra apie dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykius, suteikė svarbesnę įrodomąją reikšmę liudytojos L. G. (pareiškėjų mamos) parodymams, nors pareiškėjų ir jų liudytojų parodymai taip pat buvo apie dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykius. Teismo išreikšta nuomonė dėl nurodytų liudytojų parodymų nereikšmingumo yra šališka ir nepagrįsta. Teismas nesiaiškino, kodėl prieštaringi liudytojos L. G. parodymai, kad būtent ji vaikus informavo apie palikimą ir šie grįžo, nors pareiškėjas D. Z. teismo posėdžio metu nurodo priešingai, kad būtent jis informavo brolį V. Z. ir šie kartu nuvyko pas notarę. Turto palikėją A. Z. pergyvenęs sutuoktinis V. A. Z. bei palikėjos sūnus A. Z. nuolatos ir nepertraukiamai prižiūrėjo, rūpinosi palikėjos turtu, prisidėjo prie laidojimo išlaidų, asmeninėmis lėšomis dengė paminklo pastatymo išlaidas. Teismas neobjektyviai įvertino visumą surinktų įrodymų, todėl tokia teismo pozicija pažeidė civilinio proceso normų taikymą, reglamentuojant įrodinėjimo taikymą pagal CPK 178 ir 189 straipsnius.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., b. l. 8–10) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-03-15 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai yra praleidę terminą palikimui priimti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes apie senelės A. Z. mirtį sužinojo tik 2012-06-27 iš notarės gauto rašto. Šias aplinkybes patvirtino apklausta liudytoja D. V., (duomenys neskelbtini) pašto darbuotoja, ir liudytoja apklausta L. G., kuriai pareiškėjams būnant užsienyje 2012-06-27 buvo įteiktas notarės laiškas, kiti rašytiniai įrodymai – notaro siųstas registruotas laiškas bei AB „Lietuvos paštas“ išduota pažyma. Notarės siųstas raštas apie paveldėjimo bylos užvedimą buvo pareiškėjui išsiųstas 2012-06-20, t. y. jau pasibaigus terminui palikimui priimti. Pareiškėjai apie senelės mirtį iki laiško gavimo nežinojo ir negalėjo žinoti, nes 1996-10-14 mirus jų tėvui, D. Z. buvo 6 metai, o V. Z. 10 metų, seneliai su jų šeima nebendravo. Suinteresuotas asmuo A. Z. notarei pareiškėjų adresų nenurodė tyčia, dėl to notarė buvo priversta laukti duomenų apie gyvenamąsias vietas iš LR Fizinių asmenų registro, o tai reikalavo papildomo laiko. Tai, kad A. Z. apie senolės mirtį įpėdiniams nieko nepranešė, jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. 2012-07-20 buvo suplanuotos ir Lietuvoje įvyko V. Z. vestuvės, į kurias buvo pakviestas ir brolis, todėl jis ir buvo nusipirkęs bilietus dar 2012-05-28. Aplinkybę, kad pareiškėjas dirbo Švedijoje, patvirtina liudytojų parodymai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas sugrįžęs į Lietuvą elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes nuo sužinojimo apie palikimą momento, t. y. 2012-06-27, jau po trijų savaičių 2012 m. liepos 16 d. grįžo iš Švedijos į Lietuvą ir 2012-07-19 kreipėsi į notaro biurą. Terminas priimti palikimą parleistas nedaug, vos 46 dienas, pareiškėjas yra įpėdinis, mirusiosios anūkas, ir turi teisę į senolės palikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjams terminą palikimui priimti (CK 5. 57 str.).
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o to paties straipsnio 3 dalis numato, jog šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. numato, kad CK 5.50 str. nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pratęsimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas terminą palikimui priimti pratęsė, jo praleidimo priežastis pripažinęs svarbomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais bei išvadomis, kurių pagrindu pareiškėjų pareiškimas patenkintas, todėl jų nekartoja.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po palikėjos A. Z. mirties 2012-03-04 dėl turto paveldėjimo į notarą kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai – sutuoktinis V. A. Z., miręs 2012-10-24, ir sūnus A. Z. (1 t., b. l. 53). Pareiškėjai yra palikėjos A. Z. kito sūnaus V. Z., mirusio 1996-10-14, sūnūs (1 t., b. l. 8–10). Pagal CK 5.12 straipsnį, pareiškėjai, būdami palikėjos vaikaičiais, paveldi kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, nes palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo jų tėvo, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi jų tėvui paveldint pagal įstatymą.
Iš pareiškėjų pareiškimo, pareiškėjo D. Z. ir jo atstovės paaiškinimų teisme (1 t., b. l. 92–93, 139–140), liudytojų L. G. (pareiškėjų motinos), pašto darbuotojos D. V. ir notarės D. M.-M. parodymų teismo posėdyje (1 t., b. l. 95–96, 102, 136–140) matyti, kad pareiškėjas D. Z. tik 2012-06-27, kai jo motina L. G. informavo jį apie gautą notarės laišką, oficialiai sužinojo apie palikėjos mirtį, t. y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui (pasibaigė 2012-06-04). Kauno 14-ojo notarų biuro notarė D. M.-M. 2012-06-20 raštu informavo pareiškėją D. Z. apie jo senelės A. Z. mirtį bei jo teisę į palikimą ir paprašė per 30 dienų informuoti apie apsisprendimą kreiptis dėl palikimo ar apie atsisakymą nuo palikimo (1 t., b. l. 14). Šalys neginčija, kad pareiškėjai su mirusio tėvo artimaisiais nebendravo, nėra duomenų, kad apie palikėjos mirtį galėjo sužinoti anksčiau, nei gavo notarės pranešimą, pareiškėjų paaiškinimai bei jų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys atitinka byloje esančius kitus įrodymus, todėl teismui nekelia abejonių. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-07-19 abu pareiškėjai atvyko į notarės biurą dėl palikimo priėmimo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie savo valios priimti palikimą neišreiškė.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo įstatymų nustatyta tvarka, kad priimtų palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.). Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kad pareiškėjai apie palikėjos A. Z. mirtį sužinojo per 3 mėnesių, nei gavo notarės raštą.
Nors apeliantas skunde nurodo, jog jis ir turto palikėją A. Z. pergyvenęs sutuoktinis V. A. Z. slaugė ją sergančią, taip pat prižiūrėjo, rūpinosi palikėjos turtu, prisidėjo prie laidojimo išlaidų, asmeninėmis lėšomis dengė paminklo pastatymo išlaidas, tačiau dėl šių aplinkybių negali būti atimta teisė velionės vaikaičiams į paveldėjimą (CK 5.12 str.).
Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas, atmesdamas liudytojų D. Z. ir A. B. parodymus kaip nereikšmingus, suteikė svarbesnę įrodomąją reikšmę liudytojos L. G. parodymams, nors pareiškėjų ir jų liudytojų parodymai taip pat buvo apie dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykius. Kaip jau minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nebendravo su seneliais, liudytojos A. B. ir D. Z. jokių aplinkybių apie tai, kad pareiškėjams apie palikėjos mirtį pranešta ar kitaip jiems tapo žinoma 3 mėnesių laikotarpiu, nepaaiškino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė procesines teisės normas, nes pareiškėjams per 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą nebuvo žinoma nei apie palikėjos A. Z. mirtį, nei apie palikimo atsiradimą, todėl šios priežastys, objektyviai trukdžiusios įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti jiems suteiktą teisę, pagrįstai pripažintos svarbiomis, be to, terminas palikimui priimti buvo praleistas nedaug, pareiškėjai, sužinoję apie palikimo atsiradimą, per notarės nustatytą terminą kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, nuo sužinojimo per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, todėl nebuvo pasyvūs.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o teisėta ir pagrįsta Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos pareiškėjo D. Z. turėtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas.