- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-608-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36219-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Eurolift Lithuania“
- Ieškovas
- UAB „Rubinta ir Ko“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eurolift Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo pagal ieškovo UAB „Rubinta ir Ko“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Eurolift Lithuania“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Eurolift Lithuania“ priešieškinį ieškovui UAB „Rubinta ir Ko“ dėl nuomos sutarties sąlygos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas UAB „Rubinta ir Ko“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Eurolift Lithuania“ 5 064,38 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šalys 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 2014-11-11 laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. Sutartimi ieškovas perdavė atsakovui teisę naudotis Sutarties 1.1 p. nurodytas patalpas pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Pažymėjo, jog nurodytu aktu šalys sulygo dėl mokesčių, mokėtinų pagal Sutarties priedo Nr. 1, 1.5 punktą, t.y. dujų, šalto vandens ir aptarnavimo. Ieškovas 2015 m. vasario 26 d. gavo atsakovo pranešimą dėl Sutarties nutraukimo nuo 2015 m. gegužės 27 d. Remiantis Sutarties 6.2 p., nutraukus Sutartį, atsakovui kilo pareiga sumokėti 3 mėnesių dydžio nuomos mokestį. 2015 m. gegužės 7 d. ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, tačiau atsakovas pareigos neįvykdė ir liko skolingas 4643,86 Eur. Be to, atsakovas sutarties vykdymo laikotarpiu atsisakė mokėti aptarnavimo mokestį ir liko skolingas 420,52 Eur.
Atsakovas UAB „Eurolift Lithuania“ priešieškiniu prašė 2014 m. lapkričio 11 d. Nuomos sutarties 6.2 p. dalyje, kad „tokiu atveju nuomininkas sumoka papildomai trijų mėnesių dydžio nuomos mokestį“, pripažinti kaip suteikiantį nepagrįstai perdėtą pranašumą bei kaip sąlygą neatitinkančią sąžiningumo ir protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė šią sutarties sąlygą panaikinti. Nurodė, jog Nuomos sutartimi buvo aptartas nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka, tačiau gavus sąskaitas, atsakovas kreipėsi į ieškovo paaiškinimo. Pažymėjo, jog gavus ieškovo aiškinamąjį raštą, paaiškėjo, jog Sutartyje atsirado siurprizinių sąlygų, o būtent – mokesčiai už dujinių šildymo prietaisų amortizacinius atskaitymus, įmonei, aptarnaujančiai gamtinių dujų eksploatavimo sistemą, dujų suvartojimo mokestis, privačių vandentiekio tinklų eksploatavimo mokestis. Nurodė, jog dėl siurprizinių sąlygų nutraukė nuomos sutartį. Be to, sutarties sąlyga, kuria remiasi ieškovas, prašydamas sumokėti už tris mėnesius, aiškinama kaip bauda, kuri skiriama nesąžiningai šaliai. Taigi, esant siurprizinėms sąlygoms, kurios buvo atskleistos tik 2015 m. sausio 19 d. aiškinamuoju raštu, papildomas apmokėjimas už tris mėnesius, kurių metu įmonė nesinaudojo patalpomis, neatitiko sąžiningumo kriterijų. Pasak atsakovo, Sutarties 6.2 p. suteikė perdėtą pranašumą ieškovui, nes apribojo atsakovui teisę nutraukti sutartį prieš terminą.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Patalpų priėmimo-perdavimo akto 1.5 p. buvo aiškiai sutarta dėl mokesčių, mokėtinų Sutarties priedo Nr. 1, 1.5 punkte, tame tarpe ir aptarnavimo mokesčių. Nesutiko, jog Sutarties 6.2 p. suteikė ieškovui nepagrįstą pranašumą. Pažymėjo, jog šalys yra verslo subjektai, todėl turi įvertinti galimą riziką ir nuostolius. Atkreipė dėmesį, jog tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė sutartis, todėl ieškovo reikalavimas, nutraukus sutartį prieš terminą, sumokėti už tris mėnesius, yra pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 064,38 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 064,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 875 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 3,8 Eur pašto išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas nesudaro pagrindo atsakovui plečiamai aiškinti Nuomos sutarties sąlygų, o būtent, jog sutarties 6.2 p. turi būti aiškinama kaip bauda, kuri skiriama nesąžiningai šaliai. Įvertinęs, jog Sutarties sąlygos 6.2 p. turinys ir formuluotė buvo išdėstyti aiškiai, nedviprasmiškai, pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus pripažinti Nuomos sutarties 6.2 p. dalyje, kad „tokiu atveju nuomininkas sumoka papildomai trijų mėnesių dydžio nuomos mokestį“, kaip suteikiantį nepagrįstai perdėtą pranašumą bei kaip sąlygą neatitinkančią sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, atmetė kaip prieštaraujančius Sutarties turiniui bei byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovui kyla pareiga pagal Sutarties 6.2 p. sumokėti ieškovui papildomai trijų mėnesių dydžio nuomos mokestį, t.y. 4 643,86 Eur.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalims individualizavus Sutartyje mokesčius už komunalines paslaugas, tame tarpe ir aptarnavimo mokestį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti Sutarties priedo 1.5 p. įtvirtintą sąlygą kaip siurprizinę.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį; priteisti visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovo aiškinamajame rašte nurodyti papildomi mokėjimai yra neaptarti nuomos sutartyje ir jos priede, todėl laikytini siurprizinėmis sąlygomis (dėl komunalinių mokesčių). Prieš pasirašant nuomos sutartį, atsakovas nebuvo informuotas apie šias sąlygas.Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutarties sąlygas, nepagrįstai pripažino, kad šalys buvo susitarusios dėl tų sąlygų, kurios atsakovui buvo atskleistos tik aiškinamuoju raštu, nes nei sutarties tekste, nei priede prie sutarties nebuvo nurodyti mokėjimai, kuriuos apmokėti pareikalavo ieškovas. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad į mokėjimą buvo įtraukti dujinių įrenginių amortizaciniai atsiskaitymai, kuriais nepagrįstai buvo didinamas nuomos mokestis. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad tiekiamos dujos nebuvo realiai apskaitomos pagal apskaitos prietaisų parodymus, tačiau buvo apskaičiuojamos pagal tikėtiną šildymo katilų darbo laiką. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad atsakovui nebuvo pateiktos sutartys su trečiaisiais asmenimis, patvirtinančios, kad būtent už konkrečių dujinių prietaisų priežiūrą yra mokami atitinkami aptarnavimo mokesčiai.Apeliantas, aiškindamas, jog yra šalių nelygybė, nurodo, jog ginčijama sutarties sąlyga nustatė papildomą prievolę tik apeliantui, nesukurdama atitinkančios prievolės ieškovui.Sutarties 6.2 punkto sąlygos aiškintinos kaip bauda (netesybos), kuri skiriama tik nesąžiningai Sutarties šaliai, o apeliantas nebuvo nesąžininga Sutarties šalis.Ieškovas tinkamai nevykdė Sutarties, todėl atsirado galimybė nutraukti Sutartį dėl ieškovo, kaip nuomotojo, kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime nurodo, jog apeliantas klaidingai nurodo, kad mokėjimai nebuvo aptarti nuomos sutartyje ir jos priede bei laikytini siurprizinėmis sąlygomis. Apeliantas, sudarydamas sutartį trejiems metams, turėjo galimybę apžiūrėti patalpas, iš anksto apskaičiuoti, įvertinti savo veiklai reikalingas elektros, šilumos, vandens sąnaudas, apžiūrėti įrengtus komunalinių paslaugų matavimo prietaisus, užduoti klausimus ir papildyti sutartį. Apeliantas priskirtinas verslininkų kategorijai, todėl jam taikomi didesni atidumo reikalavimai. Ieškovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, pabrėžia, kad kiekvienas sąžiningas, protingas ir apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba susilaikyti nuo veiksmų, todėl apelianto argumentai dėl siurprizinių sąlygų yra visiškai nepagrįsti.
Šalys sutartį sudarė laisva valia, niekieno neverčiamos, turėjo galimybes samdyti specialistus, konsultantus, vertėjus prieš prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus. Nuomininkas nėra vartotojas, kuriam turėtų būti taikoma didesnė teisių apsauga. Apeliantas, sudarydamas Sutartį, nebuvo prastesnėje padėtyje nei ieškovas, jie buvo lygiateisės Sutarties šalys. Atsižvelgiant į tai, Sutartyje įtvirtinta nuomininko pareiga vienašališko Sutarties nutraukimo atveju sumokėti papildomai 3 mėnesių dydžio nuomos mokestį negali būti laikoma suteikiančia nepagrįstai perdėtą pranašumą ar neatitinkančią sąžiningos verslo praktikos reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su apelianto argumentu, kad Sutarties 6.2 punkto sąlygos aiškintinos kaip bauda (netesybos), kuri skiriama tik nesąžiningai Sutarties šaliai, o apeliantas nebuvo nesąžininga Sutarties šalis. Ieškovas pažymi, kad apeliantas prašo pripažinti negaliojančia Sutarties sąlyga, kurios pagrindu pats nutraukė Sutartį prieš terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog apeliantas turėjo teisę nutraukti Sutartį, kadangi nuomotojas (ieškovas) laiku ir tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, bendradarbiavo su nuomininku (apeliantu), teikė jam rašytinius atsakymus į visus paklausimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų, kurias apeliantas įvardija siurprizinėmis bei dėl sąlygų, kurias apeliantas apibūdina kaip ieškovui suteikiančiomis didesnį pranašumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.186 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. CK 6.186 straipsnio 2 dalis sako, kad sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, ar 1) pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir 2) ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista. Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt. Analizuojant išraiškos būdą gali turėti reikšmės tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arba išvada apie jos turinį gali būti daroma tik po kelių sąlygų analizės), ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą, ar nuostata išreikšta valstybine kalba, ar tokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygos ir kt. Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 d. nustatytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).
2014 m. lapkričio 17 d. priedu Nr. 1 prie Sutarties, t.y. patalpų priėmimo-perdavimo aktu šalys pareiškė, jog perduodamos patalpos yra tvarkingos, tinkamos naudoti. Nustatyta, jog šalys priede Nr. 1 detalizavo nuomos mokesčio mokėjimo tvarką ir atsiskaitymą. Priedo 1.5 punktu šalys sulygo, jog nuomininkas apmoka už visas komunalines paslaugas (faktinius kaštus), kurios yra teikiamos į patalpas, gamtines dujas ir šaltą vandenį. Apmokėjimas pagal skaitiklių parodymus ir aptarnavimo mokestis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalims individualizavus Sutartyje mokesčius už komunalines paslaugas, tame tarpe ir aptarnavimo mokestį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti Sutarties priedo 1.5 p. įtvirtintą sąlygą kaip siurprizinę. Taigi matyti, jog ne tik ieškovui, bet ir apeliantui turėjo būti aišku, jog mokesčius už visas komunalines paslaugas (faktinius kaštus), kurios yra teikiamos į patalpas, pagal skaitiklių parodymus ir aptarnavimo mokestį teks mokėti. Iš bylos medžiagos matyti, jog tuo metu apelianto atstovas buvo Vokietijos pilietis, kuris nesuprato lietuvių kalbos, tačiau būdamas verslo srities atstovu galėjo ir turėjo suvokti, jog prieš pasirašant Sutartį, nesuprantant kalbos, kuria yra parengta sutartis, reikalingas vertėjas, kuris paaiškintų Sutarties sąlygas asmeniui, nesuprantančiam lietuvių kalbos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sutarties pasirašymo metu apeliantas elgėsi neatsakingai, neapdairiai. Tai, kad atsakovo atstovas pasirašė lietuvių kalba surašytą sutarties ir jos priedo Nr. 1 tekstą nesudaro pagrindo pripažinti, jog nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai susipažinti su sutarties ir jos priedo tekstu.
Apeliantas taip pat teigia, jog nuomos sutarties 6.2p. ieškovas jo atžvilgiu buvo įgijęs nepagrįstą pranašumą, apribodamas atsakovo teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko, nenustatydamas analogiško apribojimo ieškovui.
CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutarties šalys yra verslininkai, kuriems taikomi didesni atidumo reikalavimai. Abi šalys sudarydamos sutartį, turi teisę derėtis dėl sudaromos sutarties sąlygų. Šalys Sutarties 6.2 punktu aiškiai apibrėžė pasekmes nutraukus atsakovui sutartį vienašališkai. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra verslininkas, todėl privalėjo suprasti, kokiomis sąlygomis sudarė Sutartį ir kokias pareigas prisiėmė Sutarties 6.2 punktu.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovo pateikto Lėšų pervedimo nurodymo matyti, jog ieškovas patyrė 1 815 Eur išlaidų už advokatės pagalbą, kurios sudaro išlaidas už atstovavimą apeliacinėje teismo instancijoje, atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų analizė, apeliacinio skundo argumentų analizė, LAT teismų praktikos papildoma analizė. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, taip pat į faktą, jog ieškovo atstovė atstovavimo paslaugų apeliacinės instancijos teisme neteikė, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas daro išvada, jog ieškovo prašoma priteisti 1 815 Eur suma už advokatės pagalbą mažintina iki 600 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Rubinta ir ko“, juridinio asmens kodas 124944767, iš apelianto UAB „Eurolift Lithuania“, juridinio asmens kodas 302805553, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.