Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui L. Z. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė I. K. pareikštą ieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais bei motyvais.

Atsakovui L. Z. procesiniai dokumentai (t. y., ieškinys su priedais) įteikti asmeniškai pasirašytinai 2018 m. birželio 27 d. (popierinis bylos priedas, b. l. 1), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtus teismo posėdžius, būdamas tinkamai informuotas (popierinės bylos priedas, b. l. 17), neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, jog teismo pavedimu susipažino su ieškovės I. K. ieškiniu atsakovui L. Z. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo. Tarnyba nurodė, kad ieškovė I. K. ir nepilnametė G. Z. gyvena ieškovės motinai priklausančiame vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra švaru, tvarkinga; nepilnametei yra sudarytos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Šiame bute gyvena laikinai, kol bus baigtas remontuoti butas adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnametė mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (baigė šeštą klasę) ir (duomenys neskelbtini) dešimtmetėje muzikos mokykloje (baigė penktą klasę); mergaitė turi sveikatos problemų (diagnozuotas astigmatizmas, nešioja akinius; alergiška gyvūnams, dulkėms, pelėsiui, maistui; lankosi pas odontologą, gydomi dantys). Nepilnametė G. Z. (12 metų) sakė, kad ja rūpinasi mama, ji perka reikalingus daiktus, rūbus, domisi jos mokslais, laisvalaikiu; su tėčiu buvo susitikusi prieš pusmetį. Ieškovė I. K. dirba (duomenys neskelbtini) IT projektų plėtros skyriaus vyriausiąja specialiste, gauna 900-950 Eur darbo užmokestį. Tarnybos nuomone, I. K. ieškinys pareikštas vaiko G. Z. interesais, jos prigimtine teise gauti iš abiejų tėvų tinkamą, vaiko poreikius patenkinantį išlaikymą. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo septyneri metai; nepilnametė G. Z. pradėjo lankyti mokyklą, yra papildomai ugdoma, lavinama, turi specialiųjų, su sveikatos būkle susijusių poreikių; atsakovo L. Z. teikiamas išlaikymas šiuo metu nėra pakankamas patenkinti būtinus vaiko G. Z. poreikius (tomas 1, b. l. 187 – 189).

Išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (tomas 2, e. b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą G. Z., gimusią (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 92). 2011 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad dukters išlaikymui atsakovas mokės po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (tomas 1, e. b. l. 94-95).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y., laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), kaip reikšminga aplinkybė priteistinam išlaikymo dydžiui nustatyti laikytinas ir vaiko specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimų turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-298/2014).

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino 2011 m. vasario 10 d. sprendimu, vaikui buvo penkeri metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė, teikdama papildomus įrodymus byloje, pateikė dukters G. Z. poreikių lentelę laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. bei prognozuojamu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. (tomas 2, e. b. l. 144-147). Minėtoje lentelėje ieškovė nurodė, kiek vidutiniškai per mėnesį yra skiriama bei iki 2019 m. gegužės mėnesio yra planuojama skirti atskiriems dukters poreikiams, tokiems kaip 1) maistui (skaičiuota pagal vidurkį, kai skiriama 6 Eur/dienai); 2) dienpinigiams, skirtiems pavalgyti mokykloje (2 Eur/dienai); 3) drabužiams; 4) avalynei; 5) higienos priemonėms (dantų šepetukas, dušo želė, šampūnas, plaukų kondicionierius ir pan.); 6) laisvalaikiui (teatras, kino teatras, įvairios pramogos su draugais, dovanoms skirti pinigai); 7) muzikos mokyklai (kaupiamos lėšos, koncertinės kelionės, kita); 8) viešojo transporto išlaidoms; 9) medicininėms išlaidoms (vaistai, vitaminai, akiniai ir pan.); 10) dienpinigiams, skirtiems asmeniniams dukters poreikiams (5 Eur/sav.); 11) papildomoms išlaidoms (mokyklos ekskursijos, kitos išvykos, kompiuteris, mokyklinės prekės, kuprinė); 12) psichologės konsultacijoms; 13) telefono išlaidoms; 14) su būstu susijusioms išlaidoms (50 proc. nuomos išlaidų tenkanti dalis);15) kitoms neplanuotoms išlaidoms, tenkinti. Pasak ieškovės, 12 mėnesių išlaidų, patiriamų dukros poreikiams tenkinti, suma iš viso sudaro 7963,13 Eur, todėl per mėnesį vidutiniškai sudarytų 663,59 Eur.

Pažymėtina, jog ieškovė į dukters poreikių lentelę įtraukė ir ateityje planuojamas išlaidas (iki 2019 m. gegužės mėnesio), tačiau teismas, vertindamas šalių nepilnametės dukters poreikius, vadovaujasi tik tais duomenimis, kurie yra už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo (t. y., iki 2018 m. gruodžio mėn.). Teismo vertinimu, tuo atveju, jei po teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnametės dukters poreikiai pasikeistų (išaugtų ar sumažėtų), šalys galėtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vertinant šalių nepilnametės dukters poreikius bylos išnagrinėjimo iš esmės dienai, iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės duomenų bei į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad dukters dienpinigiams, skirtiems pavaldyti mokykloje, yra skiriama 2 Eur per dieną, kas vidutiniškai sudarytų 35 Eur per mėnesį (21 d. x 2 Eur x 10 mėn.); dienpinigiai mergaitės asmeniniams poreikiams du vasaros mėnesius, kai neinama į mokyklą - 5 Eur/savaitei (5 Eur/savaitei x 9 savaitės/12 mėn., vidutiniškai 3,75 Eur per mėnesį); išlaidos drabužiams bei avalynei įsigyti, vidutiniškai 79,28 Eur per mėnesį (drabužiams vidutiniškai 50,57 Eur/mėn., o avalynei - 28,71 Eur/mėn.); higienos priemonėms – 16,86 Eur per mėnesį; laisvalaikiui (įskaitant ir mergaitės gimtadienio šventę) – 20,29 Eur per mėnesį; muzikos mokyklai (mėnesinis mokestis bei kaupiamosios lėšos ir koncertinės kelionės 30,14 Eur per mėnesį; viešojo transporto išlaidos – 5,80 Eur per mėnesį; telefono išlaidos – 4 Eur per mėnesį; išlaidos papildomos išlaidos, apimančios mokyklos ekskursijas, kitas išvykas, įsigytą kompiuterį, mokyklines prekes, kuprinę, - 64,86 Eur per mėnesį; su būsto nuoma susiję išlaidos (1/2 dalis nuomos mokesčio) – 100 Eur per mėnesį, kitos neplanuotos išlaidos (pvz., dužusio šalių dukters telefono stiklo keitimas, kainavęs 45 Eur, tomas 2, e. b. l. 112-113) – 6,43 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu šie ieškovės nurodyti poreikiai bei jiems patenkinti reikalingos ieškovės nurodomos išlaidos, per mėnesį vidutiniškai sudarančios 366,41 Eur yra protingo dydžio bei pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais (tomas 1, el. b. l. 5-26, 28-29, 31-34, 36-40,48-49,61-92, tomas 2, e. b. l. 56-70, 93-106, 111-147).

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaiko teisių apsaugos specialistams, rengiantiems išvadą byloje, pabendravus su šalių nepilnamete dukra, atsižvelgiant į itin retą atsakovo bendravimą su G. Z. bei dėl to galimai kylančias mergaitės psichologines problemas, ieškovei buvo rekomenduota pasikonsultuoti pas specialistus. Ieškovė paaiškino, jog šiuo metu šalių nepilnametė dukra lanko konsultacijas pas psichologę R. G.. Vienos konsultacijos kaina sudaro 25 Eur, yra numatyta galimybė konsultuotis 1 kartą per savaitę, tačiau paprastai įvyksta 2-3 konsultacijos per mėnesį, todėl išlaidos psichiatro paslaugoms apmokėti sudaro 50-75 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu šių sumų vidurkis, t. y., 62,50 Eur per mėnesį, pripažintinos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis, skirtomis patenkinti G. Z. poreikius.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog nepilnametė G. Z. turi specialių sveikatos poreikių, t. y., jai yra diagnozuotas astigmatizmas, mergaitė nešioja akinius, kurie santuokos nutraukimo metu kainuodavo apie 100 Lt, o dabar kainuoja 100 Eur. Taip pat mergaitei jau šalių santuokos metu buvo nustatyta kreivapadystė. Mergaitei buvo reikalinga speciali avalynė, buvo taikytas reabilitacinis gydymas, tačiau problema yra išlikusi. Jai išspręsti kūno kultūros pamokų nepakanka; yra taikoma kineziterapija poliklinikoje, todėl tam papildomų lėšų skirti nereikia. G. Z. taip pat yra diagnozuotas alerginis rinitas bei astma, kas sąlygoja būtinybę vartoti tam tikrus vaistus, kurių tik dalis yra kompensuojami. Be to, šalių nepilnametei dukrai yra reikalinga skirti papildomų lėšų dantų gydymui. Ieškovė nurodė, jog mergaitei yra reikalinga protezuoti vieną dantį. Šis gydymas yra kompensuojamas, todėl jam papildomų išlaidų nereikės, tačiau iki protezavimo dar yra reikalinga išgydyti dukters danties kanalus, kas jau nėra kompensuojama valstybės ir papildomai kainuos apie 180 Eur (2 danties šaknys x 90 Eur). Teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimų, ištyręs bei įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus apie šalių nepilnametės dukters sveikatos problemas bei tam patiriamas išlaidas (tomas 1, e. b. l. 27, 30, 41-47, 50-52, tomas 2, e. b. l. 71-92), atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šios išlaidos kiekvieną mėnesį dažniausiai yra skirtingos, sutinka su ieškovės pateiktais išlaidų medicininių išlaidų paskaičiavimais už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn., iki 2018 m. gruodžio mėn. (114 Eur + 51 Eur + 6 Eur + 50 Eur + 29,53 Eur, 423 Eur, viso 673,53 Eur / 7 mėn.), ir reikalingomis bei pagrįstomis pripažįsta sumą, lygią aukščiau paminėtų sumų aritmetiniam vidurkiui, sudarančią 96,22 Eur per mėnesį.

Nepaisant to, jog ieškovė neteikė į bylą įrodymų apie patiriamas išlaidas maistui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto produktų kainas bei kartu įvertinus aplinkybę, jog šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl maistas yra perkamas ir gaminamas ne vien tik dukrai, teismas pagrįstomis ir protingomis išlaidomis nepilnametės G. Z. maistui pripažįsta 150 Eur per mėnesį.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters G. Z. išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 675 Eur suma.

Nuo 2011 m. vasario 10 d., kuomet šalių dukrai buvo penkeri metai ir kuomet teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 115,85 Eur per mėnesį, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių, uniformos poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2011 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms.

Teismas daro išvadą, kad 2011 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga 675 Eur per mėnesį suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nei ieškovės, nei atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (tomas 1, e. b. l. 180-181). Juridinių asmenų registro duomenimis, nei ieškovės, nei atsakovo vardu taip pat nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (t. 1, e. b. l. 177-179). VĮ Regitra duomenimis, tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu yra įregistruota po vieną transporto priemonę (tomas 1, e. b. l. 116-119, 179-180). Įrašų hipotekos registre bei turto arešto aktų registre apie šalis nėra (tomas 1, e. b. l. 170-173). Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie šalių gaunamas pajamas, matyti, jog ieškovė nuo 2011 m. dirba (duomenys neskelbtini) ir jai priskaičiuotas darbo užmokestis iki 2018 m. spalio 1 d. vidutiniškai sudarė apie 1300 Eur, nuo 2018 m. spalio mėnesio ieškovė yra nėštumo ir gimdymo atostogose, todėl gauna tik išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (tomas 1, e. b. l. 110-112, tomas 2, e. b. l. 148-153). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 2039 Eur. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas dar vykdo ir individualią veiklą (tomas 1, 113-115). Įrodymų apie gaunamas papildomas pajamas iš individualios veiklos byloje nėra.

Duomenų, kad šalys turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra. Bylos duomenimis nustatyta, jog Ieškovės I. K. atžvilgiu buvo vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, kuri buvo baigta 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (tomas 1, e. b. l. 55-56). Atsakovas nepasinaudojo teise pateikti į bylą duomenis apie jo turtinę padėtį, tačiau iš antstolių informacinės sistemos registro bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių dalis yra vykdomi priverstine tvarka (tomas 1, e. b. l. 121-169). Kartu pažymėtina, jog byloje nustatytos aplinkybės, susiję atsakovo turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo kreditoriams.

Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismui 2011 m. vasario 10 d. sprendimu patvirtinant šalių sutartą išlaikymo vaikui dydį, nebuvo įrodinėjama ir tiriama šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai, nebuvo nustatyta, jog išlaikymas nustatytas nukrypstant nuo lygių dalių. Šiuo metu šalių gaunamos pajamos yra padidėję, tačiau byloje nėra duomenų, jog po teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas išlaikymo vaikui dydis, kuri nors šalis įgijo vertingo turto, priešingai, matyti, jog šalys turėtą nekilnojamąjį turtą prarado (turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo metu, o vėliau, pasak ieškovės, perleistas, siekiant atsiskaityti su kreditoriais). Šiuo metu atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, tačiau taip pat matyti, jog jis turi finansinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti net mažiau nei pusę nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, t. y., po 300 Eur per mėnesį. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, pakeičiant 2011 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. birželio 14 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai G. Z., sudarantį po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšti ieškininiai reikalavimai yra patenkinti pilnai.

Ieškovė, pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 49,72 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (300-115,85 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 9,07 Eur, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniai, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti 2011 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1768-587/2011 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 58,79 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 79 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.