- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 1-553-718/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Sarpalienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra:
A. A. 2020-04-16, apie 16.00 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę autobusą „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbo Keleivių transporto kooperatinėj bendrovėje (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotoju . Per Velykas buvo atėję svečių, jis, kaltinamasis, padaugino viskio. Buvo darbdaviui pažadėjęs išeiti į darbą. Sutuoktinė atkalbinėjo, bet jis jos nepaklausė. Vairavo keleivinį autobusą. Pietų pertraukos metu nusipirko 0,2 l degtinės. Po to vairavo autobusą. Iš karto degtinės negėrė, išgėrė ją prie ligoninės. Gėrė, nes jautėsi prastai, svaigo galva, pakilo spaudimas. Važiuojant atgal (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Nuoširdžiai gailisi. Pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ateityje pasižada nedaryti jokių teisės pažeidimų, yra neteistas, baustas administracine tvarka. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės V. A. laidavimą. Susituokę daug metų, jus sieja labai glaudūs ir artimi santykiai. Šiuo metu nedirba, santaupų neturi. Visą gyvenimą dirbo, neturi nuobaudų, avarijų nėra padaręs. Jo sutuoktinė niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyba, jokių pajamų jie negauna. Jis, kaltinamasis, taip pat užsiregistravo darbo biržoje.
Liudytoja V. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Kartu gyvena nuo 1989 m. Sutinka būti laiduotoja. Nurodė, kad A. A. padarė klaidą, dėl to gailisi. Žino, kad sutuoktinis vairavo autobusą būdamas neblaivus. Apie tai jis jai pasakė grįžęs iš policijos. Sutuoktinis gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį. Jis tylus, ramaus būdo, alkoholį seniai buvo vartojęs. Kaltinamajam praradus darbą, jų šeima neteko pajamų. Mano, kad A. A. daro teigiamą įtaką. Anksčiau teista nebuvo, administracine tvarka nebausta, šiuo metu nedirba, 10 metų dirbo pagal patentą. Prašo paskirti laidavimą be užstato.
Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:
Liudytoja A. N. parodė, kad 2020-04-16, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. S. ekipaže „L1717“, apie 16.20 val., iš Klaipėdos aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu, (duomenys neskelbtini), keleivinis autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė veidrodėliu pranešėjo mikroautobusą „Fiat Dukato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas mano, kad autobuso vairuotojas yra neblaivus. Važiuojant į Minijos g. pusę, priešais Jūros g. 1, laukia „Senosios perkėlos“ stotelėje. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo keleivinį autobusą „EVOBUS“ (Nr. 9), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. A. ir mikroautobusą „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A. (nustatytas 0,07 prom. neblaivumo laipsnis.) Autobusas, važiuodamas N. S. gatve link Pilies g., keitė važiavimo kryptį iš dešinės važiavimo juostos į kairiąją ir nebuvo įsitikinęs, kad tai padaryti yra saugu, dėl to kliudė ir apgadino mikroautobusiuko „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dešinės pusės sparną. Autobuso „EVOBUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. A. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager 6820“, Nr. ARHK-0622, patikros sertifikato Nr. 1172904, galioja iki 2020-04-28, pirmu pūtimu 16.29 val. kolega nustatė 1,89 ‰ neblaivumo laipsnį. Antru pūtimu 16.46 val. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager 6820“, Nr. ARHK-0622, patikros sertifikato Nr. 1172904, galioja iki 2020-04-28, kolega nustatė 2,67 ‰ girtumo laipsnį. Pakvitavimu autobusas „EVOBUS‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotojui R. M.. Kadangi transporto priemonės iš įvykio vietos iki jiems atvykstant jau buvo patrauktos, eismo įvykio schema sudaroma nebuvo. Surašytas neblaivumo nustatymo aktas, priimtas sprendimas A. A. nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo. A. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykis įformintas eismo įvykių informacinėje sistemoje. Filmuota „body“ kameromis, ji ir kolega įvykį filmavo ir kameras buvo įsijungę, kodėl sistemoje nėra vaizdo įrašų, atsakyti negali, gal įvyko techninė klaida ir vaizdo įrašai neišsisaugojo (t.1, b.l. 21-22).
Liudytojas A. A. parodė, kad 2020-04-16, apie 16.00 val., N. U. g. važiavo su įmonei priklausančiu automobiliu „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta suko į kairę, šalia važiavo autobusas, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), važiuojantis pirma eismo juosta, suko taip pat į kairę, tačiau neišsukdamas posūkio kliudė autobusiuko galą. Pagalvojo, kad tikriausiai autobusas buferiu kliudė autobusiuko buferį. Iš karto autobusas sustojo autobusų stotelėje, jis sustojo taip pat. Autobuse buvo apie 15 keleivių. Iš karto išlipo iš autobusiuko jį apžiūrėti, pamatė, kad yra apgadintas dešinės pusės šonas, kaip pastebėjo, jį išsukinėdamas autobusas kliudė savo šoniniu veidrodėliu. Autobuso vairuotojas taip pat išlipo, iš karto pamatė jo akis ir suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, nes jis kalbėjo nerišliai, elgėsi nekoordinuotai, vos nenugriuvo į važiuojamąją kelio dalį, iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko maždaug po valandos. Tą laiko tarpą niekur autobuso vairuotojo iš akiračio nebuvo pametęs, jis jo akivaizdoj alkoholio nevartojo, jis vis prašė, kad jį paleistų, kad susitartų ir nekviestų policijos, kad jam sugadins gyvenimą. Atvykę policijos pareigūnai autobuso vairuotojui nustatė 1,89 prom. neblaivumą, o antru kartu – 2,67 prom. neblaivumą. Autobuso vairuotojas sakė, kad nuo Velykų jau vartoja alkoholį, neva gėrė „Starką“, po to sakė, jog gėrė dezinfekcinį skystį (t.1, b.l. 27).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), autobuso stotelėje pavadinimu „Senoji perkėla“ matomas mėlynos spalvos autobusas „EVOBUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio švieslentėje šviečia užrašas (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra apibraižytas bei apgadintas. Autobuso vidus tvarkingas, jokių pašalinių daiktų, kurie į autobuso komplektaciją neįeina, nėra (t.1, b.l. 14-16).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020-04-16 A. A. nustatyti neblaivumo požymiai, 16.29 val. pirmu pūtimu alkotesteriu „Alcotest 6820“, Nr. ARHK-0622, patikros sertifikato Nr. 1172904, nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, 16.46 val. antru pūtimu nustatytas 2,67 promilių neblaivumas (t.1, b.l. 32).
Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, autobuso „MB Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. M. individuali įmonė, valdytojas - keleivių transporto kooperatinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 39).
2020-04-16 pagal pakvitavimą autobusas „MB Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugojimui iki procesinio sprendimo priėmimo R. M. (t.1, b.l. 40).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė autobuso „MB Evobus“ vertė Lietuvoje be PVM yra 24 910 Eur (t.1, b.l. 31).
Pagal R. M. individualios įmonės pažymą autobuso „MB Evobus“ likutinė vertė yra 15 816 Eur (t.1, b.l. 43, 44).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas laiko įrodyta, kad A. A. 2020-04-16, apie 16.00 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę autobusą „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis A. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.
Kaltinamojo sutuoktinė V. A. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).
Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamasis A. A. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. A. yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. A. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų už šiurkščius KET pažeidimus, neturi (b.l. 48-53). Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad A. A. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.
Prašymą atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė jo sutuoktinė V. A.. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir neteistų registro duomenų apie fizinį asmenį pažymos matyti, kad V. A. neteista, administracine tvarka bausta viena kartą įspėjimu, administracinė nuobauda negaliojanti.
Taigi, visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. A. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad A. A. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, kaip matyti, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo manymu, V. A. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką vyrui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant A. A. laiduotojos V. A. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.
A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).
Transporto priemonė autobusas „M. B. Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. M. individualiai įmonei, autobuso valdytojas - keleivių transporto kooperatinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 39).
Pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę, derinant ją su turinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis).
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. A. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtų pažeisti teisingumo bei protingumo principai. Įvertinus
bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe bei jo padaryta veika: dėl padarytos nusikalstamos veikos A. A. prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, nėra teistas, Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidė pirmą kartą; jo veika labiau vertinama kaip atsitiktinė; autobusas „M. B. Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. M. individualiai įmonei, autobuso vertė - 15 816 Eur (b.l. 43, 44). Be to, įvertinęs ir kaltinamojo A. A. bei jo sutuoktinės sunkią materialinę padėtį, teismas mano, kad greta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo, pakankamą turtinio pobūdžio poveikį jam padarys 20 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nesuvaržys kaltininko akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Kiti klausimai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninė laikmena su nuotraukomis, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. A. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos V. A. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra 2020-04-17.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, kaltinamajam A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamojo A. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.