Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji G. S. yra jos dukra. Ji nenorėjo, kad viskas taip būtų. Norėjo suvaldyti dukrą, kad galėtų parsivesti namo. Dukra buvo išgėrusi ir paliepus eiti namo atsisakė, ją pastūmė. Tada ji iškvietė policiją ir jos su dukra apsistumdė – taip gavosi. Gavosi apsistumdymas ir ji dukrai sugriebė už plaukų, ar penkis kartus trenkė per veidą, negali pasakyti, neskaičiavo, bet pripažįsta sudavusi. Kada viskas įvyko, tiksliai nepamena, buvo praeitais metais, lyg vasarą. Kam tas butas priklauso, nežino, bet ten gyveno S. S.. Tuo metu dukra draugavo su S. S.. Kai dukra draugavo su S. S., ji dukrą pas jį išleisdavo. Su S. S. nebuvo jokių problemų. Paskui pradėjo maištauti dukra, nebegrįždavo. Su S. S. ar su draugais atsipalaiduodavo, išeidavo, bet kai liepdavo grįžti namo, nebegrįždavo. Tiesiog nežinodavo kur dukros ieškoti. Ieškodavo pas S. S., nes jie visada kartu buvo. Įvykio metu dukros gyvenamoji vieta buvo pas ją. Tą vakarą dukra turėjo grįžti į namus 9-10 val.. Kai negrįžo, ji ėjo ieškoti. Tai buvo apie 22 val. Ar tą vakarą dukra buvo išgėrusi, negali pasakyti, bet visas butas smirdėjo alkoholiu. Ar kiti asmenys matė, kai ji sudavė dukrai, negali pasakyti. Viskas įvyko greitai ir tuo metu nežiūrėjo, ar kažkas jas mato, nes norėjo parsivesti dukrą namo. Visas įvykis įvyko bute. Tai pirmas kartas, daugiau ji nėra smurtavusi prieš dukrą. Nežino, kaip dukra jautėsi po to, kai trenkė. Dukra tiesiog pabėgo po smūgio. Neišėjo jos namo parsivesti. Paskui sužinojo, kad dukra grįžo atgal į tą butą. Mano, kad jei viskas nuėjo iki teismo, ji nesijautė gerai. Po įvykio dukra neverkė, ji kažkokiais dar žodžiais „pasikoliojo“ ir dukra iššoko pro balkoną. Jos nuomone, S. S. buvo neblogas vaikinas, kol nesužinojo, kad jis smurtavo prieš jos dukrą. Kai ateidavo, būdavo mandagus. Dukra būdavo su jos mažiausiu sūnumi ir kartu būdavo S. S., tikrai nebūdavo problemų. Kai kalbėjosi su dukra, ji sakė, kad gailisi dėl to įvykio, kad taip viskas gavosi. Ji svarstė, kad gal būtų pasikalbėjusios ir būtų susitaikę, viskas būtų pasibaigę. Viskas čia gavosi paskubomis. Tą vakarą ji buvo blaivi. Dabar su dukra sutaria gerai, bus atvejo vadybos posėdis, per kurį svarstys dėl galimybės grįžti dukrai į šeimą. Pati G. S. nori namo. Su dukra jos susitaikė. Dėl civilinio ieškinio nesutinka. Nėra galimybių tokios sumos sumokėti, ir jei G. S. grįš į šeimą, tai iš tų pačių pinigų, kurie jai bus skirti, ir mokės, nors ji gyvens šeimoje. Dukra apie civilinį ieškinį žino. Jos požiūris toks, kad ji nori grįžti namo. Sakė, kam jai reikia civilinio ieškinio, jei vis tiek gyvens kartu. Dukra kompensacijos iš jos, kiek žino, neprašo. Ji nori greičiau namo sugrįžti.

Nukentėjusiosios G. S. atstovė pagal įstatymą V. K. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad dėl S. S. pareikšto civilinio ieškinio pritaria advokato išsakytai pozicijai. Dėl civilinio ieškinio kaltinamajai L. K., mano, kad esant G. S. išreikštam norui ir mamos puoselėjimui, kad dukra grįš į šeimą, nes mama su dukra susitaikė, negali būti pagrindas netenkinti civilinio ieškinio. Akivaizdu, iš surinktų byloje įrodymų, kad nukentėjusioji patyrė neteisėtus veiksmus iš pačio artimiausio žmogaus. G. S. patyrė pažeminimą, stresą, buvo įžeista, dėl motinos veiksmų šoko iš balkono, tą patvirtino ir kaltinamoji L. K.. Vien dėl mamos vizijos, kad dukra grįš į šeimą ir nebus kaip vykdyti civilinio ieškinio, tai nėra sąlyga, kad netenkinti civilinio ieškinio, kadangi mamos pateikta informacija nebūtinai atitinka tikrovę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamoji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena su vyru N. K. ir keturiais vaikais, savo namuose (duomenys neskelbtini), vienas vaikas su sutuoktiniu bendras, trys vaikai nuo ankstesnio sugyventinio. Šiuo metu su ja negyvena dar viena dukra G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri nuo šių metų rugpjūčio pabaigos gyvena pas laikiną globėją. Šių metų vasarą, kada, tiksliai nepamena, kai dukra G. S. pradėjo draugauti su S. S., pablogėjo jų tarpusavio santykiai. Jai leisdavo susitikinėti iki 20.00 val., tačiau ji negrįždavo namo, pradėjo bėgti iš namų, gerti alkoholį. Per tą laiką dažnai prašė policijos pagalbos, kvietė pareigūnus, kad padėtų surasti jai dukrą. Kiek pamena, rugpjūčio 15 dieną ji nebuvo atėjusi pas S. S. į namus. Buvo namuose. 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo diena, kada ieškojo dukros. Atvyko pas S. S. į namus (duomenys neskelbtini). Jai durų niekas nedarė, bet girdėjosi, kad bute yra žmonių. Ji palenkė durų rankeną, durys atsidarė. Ją pasitiko jaunuolis, kurio nepažįsta. Jo klausė, kur yra S. ir G.. Jis jai nurodė, kad S. miega, o G. išėjo palydėti N. (N. I. – jos nepilnametė draugė). Ji su ranka jį patraukė, nestūmė ir įėjo į butą. Bute buvo tamsu, ieškojo šviesos, tačiau nespėjus įjungti šviesos pamatė prie kriauklės pasislėpusią dukrą G.. Klausė jos, kodėl meluoja, bute matėsi alkoholis ant stalo, jautėsi stiprus tvaikas nuo alkoholio. Pasakė garsiai ten buvusiems asmenims, tai A. K., S. S., dukrai G. ir dar vienam jaunuoliui, kad uždarys tą jų lizdą, parašys pareiškimą. S. S. rėkė, kad daryk, rašyk, ką nori. Tada jiems girdint iškvietė policiją. Kol kvietė, G. apsimovė batus, manė, kad eis namo, tačiau ji nuėjo į balkoną. Nuėjo pažiūrėti, ką ji ten daro, balkonas yra pirmame aukšte, ji jau buvo perlipusi turėklą, bandė ją suimti už rūbų ir neleisti pabėgti, tačiau ji nušoko ir pabėgo. Jai tuo metu, kai suėmė už rūbų, sukelti skausmo niekaip negalėjo. Kai dukra iššoko iš balkono, ji išėjo iš buto. Grįžo namo. Daugiau minėtam S. bute su nei vienu iš ten buvusių asmenų nekonfliktavo, su niekuo nesistumdė, niekam nesudavė ir fizinio skausmo sukelti negalėjo. Mano, kad dukra meluoja, kad jai suėmė už plaukų ir sudavė ranka, nes nori gyventi su globėja, gaus daugiau laisvės. Jos dukra, kada gyveno dar su ja, visą laiką savo telefoną nešiojosi su savimi, 2024 m. rugpjūčio 25 d., 2.11 val., kada dukra miegojo, patikrino jos telefoną. Rado susirašinėjimą su ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau žino, kad tai jos nepilnametė draugė E. O.. Jos dukra G. S. žinutėse nurodo, kad jos draugas S. S. prieš ją fiziškai smurtauja, ji atsiuntusi draugei nuotraukas su subraižyta koja, ten rašo, kad jai akį jis prakirto. Mano, kad S. S. prieš ją smurtauja ir bando suversti kaltę ant jos, nes, kaip ji nurodo, jį labai myli, be jo gyventi negali (2 t., b. l. 60-61).

Kaltinamoji L. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama. Anksčiau buvo pamiršusi apie įvykį, kada sukonfliktavo su G., nesureikšmino to labai. Galėjo būti šių metų rugpjūčio vidurys, tiksliai dienos nepamena, kada atėjo pas S. S. į butą, (duomenys neskelbtini), žinojo, kad ten yra dukra G.. Atėjo blaivi, ten alkoholio nevartojo. Bute buvo A. K., S. S., E. O. ir N. I.. G. ją pati pasikvietė. Jos dukra buvo išgėrusi ir toliau prie jos vartojo alkoholį, dėl to jai nieko nesakė, tik vėliau žodis po žodžio įvyko konfliktas, nes jos dukra elgėsi neadekvačiai, dėl to nesusilaikė ir suėmusi už plaukų jai sudavė su delnu per veidą, galėjo suduoti tiek kartų, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Kuria ranka sudavė smūgius ir kuria buvo suėmusi už plaukų, šiuo metu negali nurodyti. Ji dėl to buvo išėjusi kartu su draugais iš buto, vėliau visi vėl grįžo. Tada jos susitaikė, ji jos atsiprašė, ji jai atleido, dėl to nesureikšmino įvykio ir nenurodė ankstesnėje apklausoje. Vėliau įvyko kitas konfliktas šių metų rugpjūčio pabaigoje, apie kurio aplinkybes nurodė pirmoje apklausoje. Dėl to, kad suėmė už plaukų ir sudavė dukrai G. S. labai gailisi, dėl to jau jos asmeniškai atsiprašė tą pačią dieną, kai jai sudavė. Sutinka, kad būtų paskirtas laisvės apribojimas, nes viešųjų darbų atlikti neturi galimybės, nes visą parą prižiūri mažametį sūnų, kuris turi bendrus raidos sutrikimus ir darželio nelanko (2 t., b. l. 70-71).

Kaltinamoji L. K. ikiteisminio tyrimo metu dar papildomai parodė, kad ankstesnės apklausos metu jos duoti parodymai buvo teisingi, prisipažįsta, kad smurtavo prieš G. S.. Tyrėja informavo, kad ikiteisminiame tyrime yra pareikštas civilinis ieškinys 1000 eurų sumai, kurį turėtų sumokėti savo nepilnametei dukrai G. S.. Nurodė, kad ji nedirba, gauna pajamas tik už vaikus ir G. S. tėvui priskirtus alimentus, todėl jai atlyginti tokio dydžio žalos negali. Mano, kad G. S., sukeldama fizinį skausmą, nepadarė 1 000 eurų neturtinės žalos, žalos iš viso neatsirado, nes po įvykio jos susitaikė, gražiai bendravo, jos elgesys dėl to, kad jai sudavė, nepasikeitė, neatrodė, kad dėl įvykio išgyventų, ant jos po atsiprašymo nebepyko. Nuo šių metų gruodžio, kada prokurorė panaikino apribojimą bendrauti su dukra G. S., bendrauja kiekvieną dieną, ji stengiasi padaryti viską, kad dukra grįžtų pas ją į šeimą, nes ne tik ji, bet ir dukra to nori. Apie atsiradusias neigiamas pasekmes dėl šio įvykio jos pakalbėjo, mano, kad abi suprato. Šiuo metu su dukra labai gerai sutaria, tapo po visų įvykių artimesnės. Todėl 1 000 eurų civilinis ieškinys būtų žala jų visai šeimai, į kurią, galimai nuo kitų metų sausio mėnesio grįš pati G.. Būdama jos namuose, G. bus aprūpinta visais reikiamais daiktais ir meile, todėl mano netikslinga iš jos priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos dukrai. Taip pat tyrėja informavo apie šiuo metu patirtas proceso išlaidas dėl psichologės dalyvavimo apklausose, kurios, kiek dabar žino, yra 272,42 Eur, taip pat šiuo metu tokios sumos atlyginti negali, nes pajamos šeimoje nedidelės, šeimoje yra šiuo metu be G. S. trys nepilnamečiai vaikai, mažiausias sūnus M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra su raidos sutrikimais, dėl to susirasti darbo negali, turi jį nuolat prižiūrėti. Jos vyras N. K. šiuo metu nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 78-79).

Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2024 m. rugpjūčio 23 d. vyko A. K. gimtadienis, (duomenys neskelbtini), tiksliai namo numerio nepamena, (duomenys neskelbtini) butas. Tame bute vienas atliko remonto darbus ir tuo laikotarpiu, kol ten dirbo, buto šeimininkas, kuris yra jo brolis S. S., leido jam gyventi. Kol gyveno brolio bute, jo pačio nebuvo, jis gyveno pas savo draugę. Gimtadienis vyko vakare, jame dalyvavo A. K., N., kurios pavardės nežino, ir tuo metu buvusi jo mergina G. S.. Kiek prisimena, daugiau jokių kitų asmenų nebuvo, buvo keturiese. Visi vartojo alkoholį, gėrė degtinę, suvartojo daug, galėjo iki 3 l. degtinės. Vakaro eigoje, tikslios valandos nepamena, jau buvo tamsus paros metas, sukonfliktavo su gimtadienyje buvusiais asmenimis, tiksliai aplinkybių nurodyti dėl ko negali, dėl išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs. A. K., kuris liko miegoti pas jį, ryte pasakojo, kad smurtavo per jo gimtadienį prieš G., tačiau pats įvykio aplinkybių nepamena, kodėl galėjo jai suduoti taip pat nežino. Tiki, kad galėjo smurtauti, taip, kaip nurodo G., nes būdamas neblaivus yra linkęs į smurtą. Yra anksčiau smurtavęs prieš draugus, jeigu jį užkabindavo. Prieš G. smurtavo pirmą kartą. Apie tai po įvykio su G. nekalbėjo, nepamena, kad būtų jos atsiprašęs. Po įvykio praėjus apie pusę mėnesio jie išsiskyrė, draugavo nuo šių metų vasaros, tikslaus mėnesio nepamena. Išsiskyrė dėl to, kad dažnai vartoja alkoholį, ji nebenorėjo tęsti santykių. Sutinka, kad galėjo G. S. suduoti ir suėmęs už kaklo jai spausti. Dėl to, kad smurtavo prieš G. S. ir sukėlė jai skausmą, nuoširdžiai gailisi. Norės atsiprašyti G. ir pageidaus, kad ikiteisminis tyrimas baigtųsi jiems susitaikius. Jie išsiskyrė su G. taikiai, nori palaikyti su ja taikius santykius. Tą patį vakarą, per A. K. gimtadienį, buvo atėjusi G. S. mama, jos vardo ir pavardės nepamena. Pamena, kad ji buvo atėjusi, matė ją, jai pats duris atrakino, taip atrodo, tačiau daugiau vakaro aplinkybių nelabai prisimena. Neprisimena, kad ji būtų smurtavusi prieš dukrą G. S.. G. S. mamą matė tris kartus. Vieną kartą G. mamos namuose, du kartus brolio bute. Šių metų vasarą, rugpjūčio mėn., galėjo būti rugpjūčio vidurys, G. S. mama atėjo į butą, buvo išgėręs, lyg atsigėrė kavos ir ji išėjo, tačiau visko gerai nepamena. Antrą kartą kada susitiko šių metų rugpjūčio pabaigoje, kaip ir minėjo prisimena, kad jai atidarė duris, daugiau aplinkybių nepamena. Pats per tą laikotarpį, kada draugavo su G. S., nematė, kad jos mama būtų smurtavusi prieš ją, arba neprisimena, nes vartojo daug alkoholio. Apie tai, kas vykdavo jų šeimose, jie nekalbėdavo, ji jam dėl netinkamo mamos elgesio nesiskundė. Kada G. S. perėjo gyventi pas globėją, ji jam nurodė, kad jai nepatiko gyventi savo namuose, detaliau nieko nepasakojo (2 t., b. l. 131-132).

Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ankstesnės apklausos metu duoti parodymai buvo teisingi, tačiau visko gerai ką sakė nepamena. Paskutinį kartą lankėsi psichikos sveikatos centre dėl siuntimo neįgalumui gauti, nesuprato, kad jau yra įrašytas psichikos sveikatos įskaitoje, apie jam psichikos sveikatos centre įrašytas diagnozes nežino. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Tiksliai jau nepamena, šių metų rugpjūčio mėn., kada vyko A. K. gimtadienis, tuo metu buvusiuose jo namuose, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su G. S., tiksliai jau nepamena dėl ko, nes tuo metu buvo neblaivus. Vakaro eigoje vartojo alkoholį, degtinę, kartu su A. K., G. S., N. I., E. O., visi išgėrė apie 2.5 l., degtinės. A. K., kuris liko miegoti pas jį, ryte pasakojo, kad smurtavo per jo gimtadienį prieš G., tačiau pats įvykio aplinkybių nepamena, kodėl galėjo jai suduoti taip pat nežino. Tiki, kad galėjo smurtauti taip, kaip nurodo G., nes būdamas neblaivus yra linkęs į smurtą. Prieš G. smurtavo pirmą kartą. Dėl to, kad smurtavo prieš G. S. gailisi, bet jos neatsiprašė, jei dėl sukelto fizinio skausmo jai atsirado žala, ją atlygins, šiuo metu susitaikyti su G. S. nenori, priežasčių nenurodys. Sutinka, kad būtų jam paskirtas laisvės apribojimas, nes šiuo metu turi darbą, kurį dirba kasdien, ir viešųjų darbų atlikti negalės. G. S. mamą L. matė, kol draugavo su G. S. tris kartus, pats, kad jos mama L. būtų sudavusi smūgius nematė, matė tik kaip, tiksliai jau nepamena kada, L. išstūmė G. S. iš pirmo aukšto balkono. Dėl to neprisimena, ar G. S. skundėsi skausmu. Daugiau pats jokių jųdviejų konflikto nematė, arba neprisimena dėl neblaivumo. Yra tik girdėjęs iš A. K., kad (duomenys neskelbtini), vykusio jo gimtadienio metu, kada kaip minėjo buvo stipriai apsvaigęs, įvyko konfliktas, kuriuo metu G. mama prieš ją smurtavo. Detaliau papasakoti negali, nes neprisimena to konflikto (2 t., b. l. 141-142).

Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad ankstesnės apklausos metu jo duoti parodymai buvo teisingi, prisipažįsta, kad smurtavo prieš G. S. tuo metu kai susitikinėjo. Yra informuotas, kad ikiteisminiame tyrime yra pareikštas civilinis ieškinys 500 eurų sumos, kuriuos turėtų sumokėti G. S.. Jis vykdo individualią veiklą, jo pajamos nepastovios, ne visada turi darbo, todėl jai atlyginti tokio dydžio žalos negali. Mano, kad G. S. sukeldamas fizinį skausmą nepadarė 500 eurų neturtinės žalos. Jai galėtų atlyginti 250 eurų neturtinę žalą, kurią galėtų sumokėti tik dalimis. Taip pat tyrėja informavo, apie šiuo metu patirtas proceso išlaidas, dėl psichologės dalyvavimo apklausose, kurios yra 272,42 Eur, taip pat šiuo metu tokios sumos atlyginti negali, galėtų taip pat tik dalimis mokėti (2 t., b. l. 149-150).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra paskirta G. S. atstove pagal įstatymą. 2024 m. spalio 1 d. Kelmės rūmuose vyko nukentėjusiosios G. S. apklausa dėl mamos smurto prieš ją. Apklausos metu G. S. nurodė, kad prieš ją smurtavo ne tik jos mama, bet ir buvęs draugas S. S.. Apklausos metu G. S. nurodė, kad S. S. jai sudavė į veidą ir suėmęs už kaklo spaudė jį. Detaliau įvykio aplinkybių nežino. Šiuo metu G. S. yra nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinasis rūpintojas paskirtas (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai G. S. gyvena pas budinčią globotoją (1 t., b. l. 70).

Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Sutinka duoti parodymus apie mamą. Dabar visiškai su mama nebendrauja. Ankščiau su mama buvo dienų, kai sutardavo gerai, būdavo dienų, kada nesutardavo. Nebendrauja su mama nuo tada, kai ji išėjo iš namų, nuo rugpjūčio 29 dienos. Nesutardavo su mama dėl to, kad jai kažkas netikdavo, rasdavo prie ko prisikabinti. Yra buvę, kad mama ją skriausdavo. Viskas vyko šių metų rugpjūčio mėnesį. Jos su mama buvo pas jos draugą. Ji susipažinti, pabendrauti atėjo su juo. Jie sugalvojo išgerti, tai yra mama ir jos draugas. Buvo (duomenys neskelbtini), gatvės nepamena, bet tiesiai prieš jos namą, kur yra daugiabutis, 1 aukštas, 2 butas. Nežino, kas ten gyvena, bet tą butą remontavo jos draugas, todėl leido jam pasilikti ten. Nuėjo į tą butą su mama. Paskui vakare atėjo jos dvi draugės. Atėjo E. O., N. I., A. K.. Jie atėjo prieš 22.00 val., vakaro. Bute buvo iš pradžių draugas ir jos mama L. K., draugo vardas S.. Mama išgėrė su draugu, po to atėjo tie trys asmenys, kuriuos įvardino. Viskas buvo gerai, po to draugės ruošėsi išeiti ir mama „sublūdijo“. Draugės išeiti ruošėsi apie 22.00 val. Ji sėdėjo ant lovos, tarp jų sėdėjo A. ir mama pradėjo pulti ant jos. Mama, kiek pamena, vadino ją „kekšė“, visokie keiksmažodžiai prasidėjo. Ji nepamena, dėl ko mama taip ant jos užsipuolė. Nežino, kodėl taip ją vadino mama. Ji kalbėjo su A. ir pradėjo ant jos pulti. A. bandė ją nuraminti ir nuėjo su ja pasikalbėti į balkoną. Dar kol kas viskas žodžiais buvo. Ji sėdėjo kambaryje ir tuo metu laukė, kol išeis, galvojo, kad nusiramins. Kai išėjo iš balkono, atsisėdo netoli jos mama ir vėl pradėjo pulti ant jos. A. ją traukti pradėjo nuo jos. Ji jai trenkė per veidą, su kaire ranka už plaukų. Su kita ranka trenkė per veidą stipriai, neprisimena kiek kartų. Ji daug kartų jai trenkė per veidą. Atsimena 5 kartus, jai skaudėjo. Iš pradžių nesureagavo, bet kitą dieną buvo subraižytas veidas. Tempiant plaukus skaudėjo iš 10 balų 6-7 balais. Penkis kartus sudavė per veidą, jai skaudėjo, buvo visas skruostas subraižytas. Ji, kiek spėjo, nusifotografavo. Mama atsiprašė jos kitą rytą, kai buvo blaivi. Ant veido buvo subraižymai. Tą vakarą, kai jai sutrenkė, skaudėjo iš 10 balų 6-7 balais. Buvo ant kairės rankos žymė, ji ją buvo už rankos sugriebusi, buvo mėlynė. Jai neskaudėjo, net nepajautė, kad ji jai pagriebė už tos rankos, jai A. pasakojo. A. bandė ją apginti, stojosi į vidurį tarp jų su mama. Kiek prisimena ji, mamos ranką patraukė nuo savo plaukų, ji pasiėmė batus, išbėgo į lauką, užsidėjo batus lauke ant suoliuko ir pasiskambino draugei E. O.. Ji atvažiavo su mama ir ją pasiėmė, ir tą naktį permiegojo pas ją. Ryte pradėjo mama jai rašyti, atsiprašinėti, ji nieko neprisimena. Nuėjo į tą patį butą, ji jos atsiprašė, paprašė, kad nieko nesakytų patėviui. Ji turėjo mamai atleisti. Mama prieš šitą įvykį buvo paprašiusi jos išeiti iš namų, „zyzė“, ėjo iš paskos. Kai ji buvo išėjusi, po savaitės laiko ji susimastė, norėjo, kad ji grįžtų. Po savaitės laiko su vaikų teisėmis grįžo. Su vaikų teisėmis nusprendė, kad su ja taikysis. Tą patį vakarą mama pradėjo ją ginti iš namų, iš to buto. Ji jai parašė ryte, kai atsikėlė, kad ji ją vyti pradėjo iš savo namų. Ji jai parašė „sorry nieko neatsimenu“, paprašė, kad ateitų, ji atėjo, paprašė, kad patėviui nieko nesakytų. Ji nustebus nebuvo, ji žinojo, kad mama, kai išgers, taip bus. Ji buvo išsigandusi, ji ją pradėjo pulti rankomis. Gerai, kad A. buvo, nežino, kaip būtų pasibaigę, ji verkė. Papasakojo E., kuri ją parvežė su mama, tai nakčiai, ir tiems kas matė, N., A.. S. miegojo, nieko nematė. Šitą įvykį matė A., E., N.. Dar kalbėjo su savo globėju ir su kitais. Tai ne primas kartas, kai mama smurtavo, niekam nesiskundė. Ji nežino, buvo mažesnė, tai neprisimena, kiek kartų yra taip buvę, kad mama skriaustų ją. Ji mano, kad viską papasakojo. Tuo metu ir A. sutrenkė. Bandė trankyti S., bet jis miegojo. Tikslindama smurtinius mamos veiksmus G. S. paaiškino, kad mama atsisėdo prie jos, atsistojo tada, A. užlindo prieš ją. Ji pradėjo ant jos šaukti ir pagriebė už plaukų ją kaire ranka, jai sėdint. Jai pagriebė su kaire ranka už plaukų, per A. su kita ranka pradėjo jai trankyti per veidą. 5-6 kartus sudavė. Delnu sudavė labiau nei kumščiu. A. ją patraukė nuo juos, ji spėjo pasiimti batus ir išeiti pro duris lauk. Ji pati buvo neišgėrusi. Viskas įvyko šių metų rugpjūčio mėnesį, tai negalėjo būti savaitgalis, nes S. reikėjo kitą dieną į darbą eiti. Ant dešinės pusės veido skruosto buvo du įbrėžimai, buvo iš pradžių ryškūs ir ant kairės pusės akies voko buvo įbrėžimas. Veidas buvo kaip mėlynė ant dešinės pusės po akimi ir subraižymai, tinimas ir paskui tai dingo. Plaukų jai ji išrovė ir ant rankos buvo mėlynė. Smūgio sudavimo metu E. buvo išėjusi, o N. stovėjo prie durų ir laukė A., kad kartu išeitų su ja, N. buvo tame pačiame kambaryje, nes ten yra vienas kambarys. Bute prie durų buvo N.. Niekam žinutės nerašė, apie įvykį žino A., N., E. ir S.. Jie tai matė visi realybėje, tai nesiuntė savo nuotraukų. Ji tą patį vakarą, kai nuvažiavo pas draugę, nusiuntė nuotraukas artimai draugei iš (duomenys neskelbtini) A. K.. Jai ir parašė, kaip viskas buvo, daugiau niekam. Su S. nebendrauja dabar. Ji su juo susipažino šių metų liepos 13 dieną, bendravo 2 mėnesius su juo. Mama draugystei su S. pritarė. Jis pas jas namuose buvo, sutvarkė kažką su elektra. Su patėviu jis kartu buvo išgėręs. S. prieš ją buvo smurtavęs, kai buvo išgėręs, bet daugiau ne. Rugpjūčio mėnesio 24 dieną ar 26 dieną prieš ją smurtavo S.. Buvo jo draugo gimtadienis, buvo ten ji, E., K., N., A., ir S.. Jie šventė gimtadienį ir jis pradėjo pulti ant visų, kažkas jam užėjo. Jis iš pradžių puolė ant savo draugo A., jie stumdytis pradėjo. Pradėjo po to pulti ant K. ir ant jos, jai trenkė per veidą ir smaugė. K. bandė ją apginti, dar ir jai sudavė. Jos po to išėjo ir liko vėl pas tą pačią E.. Pirmesnis įvykis buvo, kai mama smurtavo prieš ją, vėliau prieš ją smurtavo S.. Pagalbos niekur nesikreipė nei po mamos smurto, nei po S. smurto. Pasakojo, nes ji turėjo pasakoti, nes su mama pradėjo nebesutarti. Viskas prasidėjo nuo to gimtadienio, labai su mama pradėjo nesutarti. Ji patėviui pasakė, kad eina su drauge, mama pradėjo jai rašinėti, kad pareitų ir nedarytų nesąmonių. Ji tą dieną jau nebenorėjo grįžti namo, nes jos buvo susipykusios. Buvo pas N.. Kitą dieną grįžo namo. Atvažiavo socialinė darbuotoja. Mama prie jos akių pasakė, kad jos atsisako. Su draugais prabuvo ilgai tame pačiame S. bute. S. išgėrinėjo su savo broliu, o ji su N. ir A. sėdėjo, jie negėrė. Mama pradėjo jai rašyti, kad nesidarytų gėdos, ji negrįžo namo, nes ji jos atsisakė. Žinojo, kad kitą dieną išvažiuos pas globėjus. Ji sugalvojo ateiti pas S. į namus. Ji pradėjo jai grasinti su policija. Ji išlipo per balkoną, žinojo, kad pirmas aukštas. Jai atsibodo būti namuose, ji laikė ją už kokią tarnaitę, seses prižiūrėti, namus tvarkyti reikėjo. Broliui (duomenys neskelbtini) metų, jis nieko nedaro. Mėlynė ant rankos atsirado, kiek ji pamena, kai ji už rankos ją sugriebė. Ant veido dešinėje pusėje po poros dienų dingo sužalojimai, o ant kairės pusės akies voko buvo daugiau kaip savaitę. Mėlynė buvo nemaža, ant rankos, taip pat buvo daugiau kaip savaitę. Neteko kreiptis į gydytojus dėl sužalojimų ir vaistų neteko vartoti. Ji mamai atleido, nenorėjo pradėti vėl pykčių, nenorėjo, kad su patėviu pyktųsi. Priekaištų mamai turi. Anksčiau paskutinį kartą smurtavo, kai gyveno (duomenys neskelbtini), buvo prieš kelis metus. Tai galėjo būti, kai ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę, o gal į (duomenys neskelbtini) klasę. Jos gyveno vieno kambario bute, visi ėjo miegoti, mama buvo išgėrusi, ji, kiek pamena, ją išvadino „kale“, „kekšė“, ji buvo jai sudavusi tada, bet nepamena kiek kartų, nei kur sudavė. Visi kiti atvejai buvo anksčiau. Ji auklėdavo ją su laidu, kiek pamena (1 t., b. l. 148-151).

Liudytoja E. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Žino, dėl ko yra pakviesta, dėl savo draugės G., pavardės nepamena, gali būti, kad G. S.. Ji yra jos draugė, vieną savaitę gyveno kartu jos namuose, labai suartėjo, laiko ją netikra sese. Pažįsta G. mamą L. K., su ja artimai nebendrauja. Žino, kad G. su mama nepalaiko artimų santykių, G. jautėsi namuose kaip tarnaitė, nebuvo artimos. Yra mačiusi konfliktą tarp G. ir jos mamos, tuo metu buvo panaudotas smurtas, jos mama smurtavo prieš G.. Datos nežino, neprisimena, šiais metais, vasarą, tiksliau nepamena, buvo pas draugą S. S., bute. S. gėrė su G. mama. Bute buvo G., ji, S., G. mama ir A.. Konfliktas įvyko dėl to, kad kažkas G. mamai nepatiko, G. išėjo į lauką, kai grįžo G. atgal į butą, jos mama, jai būnant kambaryje, sudavė vieną kartą stovėdama priešais ją per žingsnį į veidą, kliuvo per kairės akies voką, matėsi perbrėžimas. Viskas vyko vieno kambario bute, kambaryje. G. dėl suduoto smūgio jau būnant jos namuose, jos mama dėjo šaldantį kompresą ant akies, sužalojimas laikėsi kurį laiką, vėliau perbrėžimas praėjo. Nepamena, kad būtų vykusi su mama pasiimti G.. G. po įvykio vėliau pasakojo, kad jos mama nuolat elgėsi su ja negražiai, varė G. iš namų, liepė atiduoti jai telefoną, G. ir jos mama, būnant jos namuose, bendravo per ,,(duomenys neskelbtini)“ programą, susirašinėdavo. Daugiau smurto atvejų nežino. S. S. pažįsta. Yra draugai. Žino, kad G. ir S. buvo pora. Nėra mačiusi, kad S. konfliktuotų su G.. Tačiau G. yra sakiusi apie S. smurtą. Sakė, kad S. yra trenkęs jai, kur ir kada nepasakojo. Dėl ko smurtaudavo prieš ją, taip pat nežino, arba neprisimena, kad G. būtų pasakojusi. G. mama L. liepdavo G. prižiūrėti brolius, leisdavo į lauką tik su mažesniais savo broliais, mama norėjo pasiimti G. telefoną, rašydavo jai žinutes, tačiau apie tai, kad būtų naudojusi smurtą daugiau nieko nežino (1 t., b. l. 196-197).

Liudytoja V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dalyvavo savo dukros E. O. apklausoje ir iš to, ką pasakė dukra, gali papildyti. G. S. žino kaip dukros draugę. Jos labai artimos. L. K. asmeniškai nepažįsta, yra keletą kartų kalbėjusios telefonu praeitas metais, tiksliau nurodyti laiko negali, kada ji jai paskambino, dėl to, kad G. norėjo pirmą kartą likti pas ją miegoti, ji teiravosi, ar ji neprieštarauja, ar saugi aplinka, paliko labai gerą įspūdį, atrodė rūpestinga mama. Vėliau, šių metų pradžioje, L. K. jai per (duomenys neskelbtini) programą rašė, prašėsi į svečius, ji jos nepriėmė. Vėliau naktimis skambindavo, ji neatsiliepdavo, rašė, kad prastai prižiūri savo dukrą E., tačiau į konfliktą su ja nesivėlė, tiesiog užblokavo ją. Šiais metais vasarą jai paskambino dukra E. ir pranešė, kad mama G. išvarė iš namų, klausė ką daryti. Jai nurodė, kad pareitų abi į jų namus ir gali likti miegoti. Klausė, ar G. neturi daugiau artimųjų, jos dukra nurodė, kad neturi. Tada G. liko pas jas apie savaitę laiko. Vėliau, šių metų rugpjūčio mėnesį, iš 14 dienos į 15 dieną vyko incidentas. Dukrą buvo palikusi (duomenys neskelbtini), o ji su sugyventiniu buvo išvykusi į kaimą, dukrą informavo, kad grįš vėlai vakare. Tą naktį dukrai leido, kad miegotų jos kita draugė N. I.. 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 23 val., jos dukra ir jos draugė N. gulėjo lovoje, E. kambaryje, skambino per (duomenys neskelbtini) programą su vaizdu, dėl to viską matė. Jos ramiai gulėjo, dėl nieko nesiskundė. Po to, apie 00.00 val., dar kartą skambino su vaizdu dukrai, kai ji atsiliepė girdėjo verksmą, vaizdas judėjo. E. šaukė, kad padėtų, nurodė, kad G. mama ją sumušė, jos laukia prie draugo A. K. namo laiptinės, (duomenys neskelbtini). Ji su sugyventiniu nedelsdami grįžo į (duomenys neskelbtini), į A. kiemą. Kieme buvo E., G., N., S. ir A.. Visi nurodė, kad G. mama smurtavo, tiksliai kaip neprisimena, nes vienas per kitą kalbėjo. Sakė, kad A. stojo ginti G. nuo mamos, dėl to L. K. sudavė A.. Ji mašiną pastatė į aikštelę ir su visais parėjo pas juos į namus, kad nurimtų, nes labai buvo jautrūs visi, G. daug verkė. Ant G. veido matėsi paraudimai, tačiau akivaizdžių sužalojimų nematė, jai jokių vaistų nedavė, jai šaldančių kompresų ant veido nedėjo, o ar ji vėliau pati dėjosi, nežino. Šiek tiek nurimus G. sakė, kad gali likti pas ją. Namuose liko jos dukra E., jos draugės N. ir G., vaikinus išprašė iš namų, jie išėjo. Ryte apie 10.00 val., G. išėjo iš jos namų, daugiau su G. apie tą įvykį nekalbėjo. Po įvykio G. daugiau pas juos nemiegojo, susirašinėjo su G. per (duomenys neskelbtini) programą, teiravosi, kaip laikosi, ji sakė, kad jai viskas gerai, dėl nieko daugiau nesiskundė. Šiuo metu žino, kad G. yra pas globėją, dėl to rečiau susitinka su jos dukra, tačiau žino, kad yra geros draugės, bendrauja. Dar 2024 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje G. jai skambino, prašė pagalbos, nes iššoko pro langą iš S. buto, nurodė, kad mama atėjo pas S., iškvietė policiją, dėl to visi pabėgo, tuo metu nesakė, kad būtų panaudotas smurtas. Ji buvo vėl kaime, jai nurodė, kad nebekvailiotų ir grįžtų į butą, bus policijos pareigūnai, kaip suprato, ji grįžo į S. butą ir tą pačią naktį buvo perduota globėjai (1 t., b. l. 199-200).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), kartais gyvena (duomenys neskelbtini), sesers tėvo bute. Žino dėl ko yra pakviestas, dėl G. mamos. G. S. pažįsta, susitikdavo kaip draugai. G. mamos asmeniškai nepažįsta. Žino, kad G. ir jos mamos santykiai prasti, šiuo metu jos susipykusios. Yra matęs konfliktą tarp G. S. ir jos mamos L.. Datos neprisimena, šią vasarą, tiksliai adreso įvardinti negali, netoli (duomenys neskelbtini) mieste esančio lopšelio darželio ,, (duomenys neskelbtini)“, S. S. brolio S. bute vyko konfliktas. Buvo vakaras, bute G. pasakė mamai, kad nelįsk prie S., tada G. mama tempė G. už plaukų ir sudavė du kartus per veidą. Jis stojo į tarpą ginti G., tada G. mama jam sudavė tris kartus į kairį žandikaulį kumščiu, krumpliais, skaudėjo, buvo paraudimas, tačiau sužalojimo neužfiksavo, niekur dėl to nesikreipė. Po to G. pasiėmė batus ir išėjo iš buto, jis G. lauke pasivijo, norėjo parvesti namo, tačiau ji nesutiko. Tada G. išėjo pas E. O.. E. O., pamena, kad paskambino savo mamai, jie visi pas E. mamą parėjo į butą, S. S., G. S., E. O.. Šiek tiek nurimę jis, S. S. ir G. S. išėjo iš E. O. mamos namų, tada S. S. grįžo į savo brolio butą, jis G. S. parsivedė namo, iki ryto buvo jo namuose (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, ryte jie abu vėl nuėjo iki S. S. brolio buto, kur vakare vyko konfliktas. Jis S. S. brolio bute nuėjo į tualetą, išėjęs iš tualeto, matė, kaip G. su mama apsikabinusios kalbasi, suprato, kad susitaikė, nors negirdėjo, kad G. mama butų atsiprašiusi. Jis neturi pretenzijų G. mamai dėl suduotų smūgių. Yra dar kartą girdėjęs per ,,(duomenys neskelbtini)“ programą, kada G. mama siuntė S. S. garso žinutę, ten nurodė G. išeiti iš namų, datos, kada siuntė žinutę, taip pat neprisimena, bet viskas vyko šią vasarą, tiksliau nenurodys laiko kada. Daugiau nėra matęs konfliktų tarp G. ir jos mamos, kada būtų panaudotas smurtas. S. S. pažįsta, yra draugai, ėjo į vieną mokyklą. Su juo yra turėjęs konfliktų, tačiau jie bendrauja, jis jo draugas. Žino, kad G. su S. draugavo šią vasarą kaip pora, tačiau šiuo metu nebendrauja. Yra matęs, kada G. verkė, ji sakė, kad S. S. jai netyčia sudavė, kur neįvardino, tai vyko šią vasarą. Ėjo nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos kartu su E. O. S. S., G. ir tada ji pasakė, detaliau nieko neįvardijo, pats konflikto nematė. 2024 m. rugpjūčio 21 d. S. S. brolio bute vyko jo gimtadienis, dalyvavo S. S., G. S., jo pusseserė K. K., E. O. ir N., kurios pavardės nežino. Vykusio gimtadienio metu buvo išgėręs alkoholio nedidelį kiekį, aplinkybes pamena, tačiau buvo išėjęs trumpam namo, parėjęs matė, kad N. verkė. Visos merginos nurodė, kad S. norėjo apsikabinti N. ir sutrenkė N.. Vakaro eigoje buvo vartotas alkoholis. Vartojo visi ten buvę asmenys. Tarp S. ir G. jokio konflikto nematė. Apie tai, kad S. S. tyčia būtų smurtavęs prieš G., nėra to pasakiusi nei pati G., nei S., nėra apie tai kalbėję (2 t., b. l. 12-13).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog tarp G. S. ir jos mamos vyko konfliktas, žinojo. Žino, kad šių metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos ir laiko negali įvardinti, ryte, savo bute rado miegančią G. S., tame pačiame kambaryje, tik atskirai miegojo ir jos sūnus A. K., tada paklausė, kas čia vyksta. G. nurodė, kad susipyko su mama, tada A. nurodė, kad kai vyko jų konfliktas, A. užstojo G. ir tada G. mama L. sudavė jos sūnui A.. Tačiau A. pretenzijų dėl to neturi ir rašyti pareiškimą, pasitarę abu, atsisako. Detaliau G. apie vykusį konfliktą jai nepasakojo, pati nieko nematė ir daugiau nieko nežino. Apie tai, kad G. S. draugavo su S. S. žinojo, tačiau jokio konflikto tarp jų nematė, niekas nėra užsiminęs, kad būtų naudotas smurtas prieš G. (2 t., b. l. 15).

Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra N. I. mama. Žino, kad buvo pakviestos į dukros N. I. apklausą, tačiau dukra jau keletą dienų prieš apklausą svarstė, kad nedalyvaus, nes nenori kištis į draugės G. S. reikalus. Detaliau priežasčių nenurodė. Apklausos dieną ji kategoriškai atsisakė vykti į apklausą ir išėjo į mokyklą. Matėsi, kad dėl apklausos ji labai jaudinosi, nerimavo, dėl to jos nevertė ir nevers daryti tai, ko nenori. Ji yra jautri mergina, nenori, kad patirtų neigiamų išgyvenimų, todėl prašo nevykdyti apklausos su jos nepilnamete dukra N. I.. Žino, kad jos dukra bendrauja su G. S., jos gerai sutaria, kartais ateina pas jas į svečius. Atrodo draugiška, mandagi ir rami mergina. Apie tai, kad kas nors prieš G. S. būtų smurtavę, nieko nežino. Žino, tik kad šiuo metu ji pas globėją, o ne su mama, dėl ko pas globėją, taip pat nežino, neklausinėjo (2 t., b. l. 36).

Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra paskirta laikinoji G. S. globėja. Su G. S. jų tarpusavio santykiai labai geri, daug bendrauja. Apie jos mamą L. K. ir jos buvusį draugą S. S. žino iš G. S. pasakojimų, asmeniškai nepažįsta. G. S. apie mamą šiuo metu atsiliepia teigiamai, teigė, kad mama gali pasikeisti ir norėtų grįžti atgal pas mamą į šeimą. Apie S. S. G. S. atsiliepė negražiai, teigė, kad patyrė jo fizinį smurtą ir jam atleisti nenori. Klausė globotinės G. S., ar sutiktų taikytis su S. S., teigė, kad nenori jo visai matyti, taikytis nenori, pageidauja, kad būtų įstatymo numatyta tvarka nubaustas (2 t., b. l. 38).

Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2024 m. rugsėjo 3 d. rašto Šiaulių apskrities VPK matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. rugpjūčio 29 d. gavo pranešimus Nr. 6VTP-207, 6VTP-2075 apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. iš namų (duomenys neskelbtini), išėjo ir negrįžo G. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto (2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija) Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 4 p., 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas. Pokalbio su G. S. metu, mergaitė pasakė, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. motina L. K., būdama neblaivi užpuolė G.. Motina ją tampė už plaukų, kelis kartus ranka trenkė per veidą, su nagais jį subraižė. G. turi sužaloto jos veido nuotraukas telefone. Konfliktą matė kartu buvusi G. draugė N. I. ir S., pas kurį G. su motina svečiavosi, draugas A. K.. Ginant nepilnamečio vaiko interesus, prašo imtis veiksmų dėl galimo smurto prieš nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 8-44). Šio pranešimo pagrindu Telšių apskrities VPK 2024 m. rugsėjo 10 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą L. K. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1-5).

Iš 2024 m. spalio 25 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja V. K. kreipėsi į Telšių apskrities VPK, prašydama surasti ir nubausti S. S., kuris, kaip jai žinoma, 2024 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje smurtavo prieš nepilnametę G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai būnant draugo gimtadienyje S. S. sudavė per veidą ir suėmęs rankomis spaudė jai kaklą (1 t., b. l. 66-68).

2024 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos ir apžiūrimos L. K. apklausos metu pateiktos telefono ekrano nuotraukos, 22 vnt., matomi programos ,,(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimo nuotraukos su asmenimis, pasivadinusiais ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Nuotraukose Nr. 7, 10-14, 18 matoma, kaip galimai G. S. rašo asmeniui, pasivadinusiam ,,(duomenys neskelbtini)“, apie tai, kad S. prieš ją smurtavo (1 t., b. l. 164-182).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Artimas giminaitis yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 d.). Šeimos narys – kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).

Tarp L. K. ir G. S., t. y. tarp mamos ir dukros, kilo konfliktas. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, be to, nurodė, kad taip ji pasielgė, nes ji norėjo į namus parsivesti dukrą, o ši neklausė. Nukentėjusioji G. S. nurodė, kad suduota buvo ne vieną kartą, prisimena penkis kartus, skausmą vertino 6-7 balais iš 10. Smurtą taip pat matė liudytojai E. O., A, K., kurie nurodė, kad G. S. mama sudavė į veidą, tempė už plaukų. Liudytoja V. O. nurodė, kad ji 2024 m. rugpjūčio 15 d. matė ant G. S. veido paraudimus, tačiau akivaizdžių sužalojimų nebuvo, patvirtino, kad jai A. K., N. I. ir E. O. sakė, kad prieš G. S. smurtavo jos motina L. K..

Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios L. K. prisipažinimas ir duoti paaiškinimai tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie pripažintini įrodymais: nukentėjusiosios G. S., liudytojų A. K., E. O., V. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą dėl gautų pranešimų (1 t., b. l. 8-13), kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad L. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš G. S., t. y. savo dukrą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas neleidžia abejoti tuo, kad L. K. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš savo dukrą G. S. ir tokiais savo veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, bei taip veikti norėjo, t. y. kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino, neginčijo, kad galėjo smurtauti prieš G. S., nes jis pavartojęs alkoholio yra linkęs į smurtą, tačiau smurto prieš G. S. neprisimena galimai dėl išgerto alkoholio kiekio. Nukentėjusioji G. S. patvirtino patyrusi fizinį smurtą iš S. S., nurodė, kad S. S. siekė smurtauti prieš visus ten buvusius asmenis, jai trenkė į veidą, smaugė. L. K., kaip G. S. mama, nurodė, kad tikrindama dukros telefoną rado jos susirašinėjimą su draugais, iš kurio suprato, kad prieš jos dukrą smurtavo S. S., G. S. S. S. bijo, buvo nuotraukos su smurto pasekmėmis.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į L. K. asmenybę – susituokusi, turi keturis nepilnamečius vaikus, kurių vienas, t. y. nukentėjusioji G. S. šiuo metu gyvena pas laikiną globėją, nedirbanti, nes prižiūri mažametį sūnų, kuris turi sveikatos problemų, registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 103-106). Kaltinamoji 2019 m. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, 2023 m. teista vieną kartą taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 92-96), penkerių metų laikotarpiu bausta administracine tvarka: už kelių eismo taisyklių pažeidimą, pasirodymą viešoje vietoje neblaiviai, tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 98-102), (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre nesilankiusi (2 t., b. l. 114).

Kaltinamoji L. K. su jai pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, mano, kad jo priteisimas netikslingas, jei dukra grįš gyventi į šeimą ir iš tų pačių pinigų, kurie bus skirti jos išlaikymui, reikės mokėti ieškinį. Nukentėjusiosios atstovai civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, kad tai, jog mama ir dukra susitaikė, galimai G. S. grįš gyventi į šeimą, nereiškia, jog nukentėjusiajai nepadaryta neturtinė žala ir civilinio ieškinio nebereikia priteisti. Nukentėjusioji vis tiek patyrė iš motinos smurtą, buvo patirtas pažeminimas, stresas, ji buvo įžeista.

Nukentėjusiajai iš kaltinamųjų priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės skirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. K.. Pasikeitus situacijai, klausimas dėl asmens – lėšų tvarkytojo uzufrukto teise – pakeitimo gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo procese.