- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1009-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02762-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB „Afonas“
- Ieškovas
- UAB „CRAMO“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Afonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „CRAMO“ ieškinį atsakovui UAB „AFONAS“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 160,52 Eur įsiskolinimą, 49,93 Eur delspinigių, bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 22 d. su atsakovu sudarė Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. 220160032, pagal kurią ieškovas, įrangos perdavimą įformindamas Įrangos perdavimo - priėmimo aktais, išnuomojo atsakovui statybinę įrangą. Pažymėjo, jog atsakovas už jam išnuomotą statybinę įrangą bei suteiktas paslaugas pagal sutarties sąlygas įsipareigojo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas 3 160,52 Eur.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-8517-599/2017 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo UAB „Cramo“ ieškinį ir iš atsakovo UAB „Afonas“ priteisė 3 160,52 Eur skolą, 49,93 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 210,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2017-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 227,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Atsakovas UAB „Afonas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, kurį patikslinęs prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-8517-599/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais; 2) priimti atsakovo prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio; 3) panaikinti 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad jis nežinojo apie vykstantį teisminį procesą, jokių teismo pranešimų negavo, o apie teisminį procesą sužinojo iš antstolio tik 2017 m. gegužės mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-8517-599/2017 nagrinėjimas atnaujintas ir priimti atsakovo UAB “Afonas” prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad: pagal 2016 m. sausio 20 d. šalių sudarytą Statybos mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 220160032 ir Sutartį dėl statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutarties dalinio pakeitimo Nr. 320160034 pareiškėjas įrangą ir mechanizmus nuomojosi iš ieškovo iki 2016 m. gegužės 13 d. ir už nuomos paslaugas atsiskaitė laiku. Ginčo sutarties galiojimas nutrūko, kai 2016 m. gegužės 13 d. ieškovo vairuotojas išsivežė visus pareiškėjui perduotus įrenginius. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas informavo ieškovą, kad nuomos sutartis nutraukiama, tačiau ir po to ieškovas nepagrįstai siuntė pareiškėjui PVM sąskaitas-faktūras. Jokios teisės ar pareigos 2017 metais šalių nesaistė ir atsakovas nebuvo skolingas ieškovui. Pagal tą pačią ginčo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-42940-1012/2016 tik už skirtingus laikotarpius buvo priteista 1632,92 Eur.
8. Ieškovas atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo raštu nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog grąžino ieškovui išsinuomotą įrangą per byloje nedalyvaujantį asmenį UAB „Mitnija“, jokio pakvitavimo nepateikė, perdavimo akto nepasirašė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8517-599/2017 paliktas nepakeistas; ieškinys tenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 3 160,52 Eur skolos, 49,93 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 490,10 bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 15,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nurodė, kad byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo įrenginių grąžinimo ieškovui faktą, laikytina, jog atsakovas neįrodė, jog 2016 m. gegužės 13 d. grąžino ginčo įrenginius ieškovui. Atsakovas, nepaprašęs iš ieškovo rašytinio pakvitavimo apie įrengimų grąžinimą, tokiais savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė riziką. Atsakovas neįrodinėjo, kad ginčo sutartis yra pasibaigusi atsakovui grąžinus išsinuomotus įrenginius. Dėl to atsakovui kyla teisinė pareiga pagal ginčo sutarties 5.1 punktą sumokėti ieškovui nuomos mokestį pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77019208, 2016 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7020783 ir 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77025657, t. y. iš viso 681,48 Eur. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė ir pagrindė pagal 2017 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77029303, išrašytą už negrąžintą įrangą, bendra suma 1681,82 Eur ir 2017 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77029867, išrašytą už negrąžintą įrangą, bendra suma 797,22 Eur, reikalaujamų nuostolių dydį, todėl šią ieškinio dalį taip pat tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
12. Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, materialinės ir procesinės teisės normų taikymą ir aiškinimų, suformuotą teisminę praktiką ir kt. ieškovas ieškinį kildina iš nuomos teisinių santykių, bet ne dėl nuostolių ar žalos priteisimo, praradus daiktą ir/ar jo negrąžinus, todėl teismas negalėjo peržengti ieškinio reikalavimų, tačiau juos peržengė. Ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, nes bokštelio perdavimo aktas yra sudarytas 2016 04 26, kuriame aiškiai nurodyta, kad įrenginiai perduodami iki 2016 05 04 ir jokių kitų aktų nėra. Teismas turėjo remtis atsakovo pozicija ir nurodytu įstatyme tikimybių pusiausvyros principu, kad labiau tikėtina, jog atsakovas grąžino išsinuomotą pastolį, nei jo negrąžino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų – atsakovo darbuotojų parodymais.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje buvo nustatytos ir įrodytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai tenkindamas ieškinį priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, materialinės ir procesinės teisės normų taikymą ir aiškinimų, suformuotą teisminę praktiką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka šiais atsakovo teiginiais.
18. Atsakovas teigia, kad ieškovas ieškinį kildina iš nuomos teisinių santykių, bet ne dėl nuostolių ar žalos priteisimo, praradus daiktą ir/ar jo negrąžinus.
19. Pažymėtina, kad pagal CK normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius, tiek nuomotojo reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi išsinuomotu daiktu, tiek reikalavimas atlyginti nuomotojui jo patirtus nuostolius (įskaitant daikto vertę) nuomininkui negrąžinus išsinuomoto daikto, yra kildinami iš nuomos teisinių santykių. Nuo pat teisminio proceso pradžios ieškovas, remdamasis šalių sudaryta 2016 m. sausio 22 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartimi Nr. IMN 220160032 (toliau – Sutartis), 2016 m. balandžio 26 d. Perdavimo aktu Nr. 700006210 (toliau – Perdavimo aktas) ir atsakovui išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis reikalavo tiek nuomos mokesčio skolos, tiek ir nuostolių (įskaitant negrąžintos įrangos vertę) atlyginimo. Ieškovas savo ieškinio reikalavimų nekeitė ir pirmosios instancijos teismas priimdamas atsakovo skundžiamą galutinį sprendimą jų neperžengė.
20. Apeliantas nurodo, kad ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėtas, nes bokštelio perdavimo aktas yra sudarytas 2016 04 26, kuriame aiškiai nurodyta, kad įrenginiai perduodami iki 2016 05 04 ir jokių kitų aktų nėra. Toks atsakovo teiginys nepagrįstas, nes perdavimo akte nurodyta išnuomojamos įrangos grąžinimo data dar nereiškia, jog tą dieną ji ir buvo grąžinta. Juo labiau, kad pats atsakovas visuose savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose įrodinėjo, jog ieškovo įrangą jis nuomojosi iki 2016 m. gegužės 13 d., tokiu būdu pripažindamas, jog Perdavimo akte nurodytą dieną ši įranga nebuvo grąžinta ieškovui.
21. Atsakovo nurodytą dieną – 2016 m. gegužės 13 d. Perdavimo akte nurodyta įranga nebuvo grąžinta ieškovui, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl Sutarties pasibaigimo minėtą dieną.
22. CK 6.499 str. nustato nuomininko pareigą grąžinti išsinuomotą daiktą nuomotojui, o jei negrąžina – atlyginti nuostolius. Šalių sudarytos Sutarties 3.1. p. buvo numatyta, jog grąžindamas objektą Klientas turi teisę (ir pareigą) reikalauti, kad Bendrovė pasirašytų Įrangos grąžinimo aktą. Pagal CK 6.65 str. 3 d., jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis ieškovui grąžino išsinuomotus įrenginius.
23. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo remtis tikimybių pusiausvyros principu, jog labiau tikėtina, jog atsakovas grąžino išsinuomotą pastolį, nei jo negrąžino. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų įrangos grąžinimą ieškovui. Jis rėmėsi tik savo paties ir jo darbuotojų paaiškinimais apie įrangos grąžinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tuos parodymus atmetė, nes tiek atsakovas, tiek jo darbuotojai yra suinteresuosi bylos baigtimi, bet to iš praktikos žinoma, jog darbuotojai vengia liudyti prieš darbdavį. Taigi, byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo įrenginių grąžinimo ieškovui faktą, laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog 2016 m. gegužės 13 d. grąžino ginčo įrenginius ieškovui.
24. Pažymėtina, kad vienintelis šioje byloje liudytojas, darbo santykiais nesusijęs su ginčo šalimis, buvo UAB „Mitnija“ statybos vadovas R. M.. Šio liudytojo parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog šis liudytojas nepatvirtino, kad atsakovo darbuotojai sukrovė ginčo pastolius ir kitus įrenginius, išsinuomotus pagal ginčo sutartį, į pagal UAB „Mitnijos“ iškvietimą atvykusią transporto priemonę ir kartu buvo grąžinti ieškovui. Taigi R. M. paaiškinimai paneigia atsakovo teiginius apie įrangos grąžinimą ieškovui.
25. Atsakovas teigia, ieškovui priteista suma jam yra didelė. Toks teiginys yra nepagrįstas, nes ieškovui turi būti atlyginti visi jo patirti nuostoliai. Be to, net ir pats atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog šiuo metu panašių kaip iš ieškovo išsinuomotų įrengimų rinkos kaina yra kur kas didesnė nei ieškovas prašė atlyginti.
26. Atsakovas taip pat nurodo, jog jis neturėjo teisminių ginčų, nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl nevykdymo sutarčių, netinkamo jų vykdymo ir kt. Tokios aplinkybės taip pat negali būti pagrindu atleidžiančiu atsakovą nuo prievolės atsiskaityti su ieškovu už iš jo išsinuomotą ir negrąžintą įrangą. Pažymėtina, kad atsakovas yra verslo subjektas, kuris pakankamai ilgai užsiima statybų verslu ir nuolat nuomojasi įrenginius iš kitų subjektų, todėl atsakovui negalėjo būti nežinoma išsinuomotų įrengimų grąžinimo procedūra. Atsakovas, nepaprašęs iš ieškovo rašytinio pakvitavimo apie įrengimų grąžinimą, tokiais savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė riziką.
27. Be to, jokie teisės aktai neįpareigojo ieškovo prieš kreipiantis į teismą teikti atsakovui papildomas pretenzijas ar informuoti apie susidariusią skolą. Ieškovui nesiėmus šių papildomų veiksmų jo reikalavimas netapo neteisėtu, Juo labiau, kad ir atsakovui buvo žinoma apie jo skolinius įsipareigojimus ieškovui. Atsakovas, kaip verslo subjektas, sudarė Sutartį dėl įrengimų nuomos, tačiau jos nesilaikė. Atsakomybė už Sutarties nesilaikymą buvo aiškiai įtvirtinta jos sąlygose.
28. Skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui yra visiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-42940-1012/2016. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalavimas nėra tapatus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-42940-1012/2016 patenkintam ieškovo reikalavimui.
29. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, nes negrąžino ieškovui įrangos ir ne visiškai atsiskaitė už jos nuomą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.
30. Atsakovas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kadangi konstatuota, jog ieškinys buvo patenkintas pagrįstai, nėra pagrindo teigti, jog ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, ar kad jis piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl šis atsakovo prašymas taip pat atmetamas.
31. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bet neprideda tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.