Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorui Arūnui Laukaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2017-10-05 Telšių r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu m. 6 mėn., 2017-12-19 nutartimi BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinus su 2017-06-21 Telšių r. apyl. teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., 2021-05-14 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje (toliau – BK).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Taip pat jis, 2021 m. gegužės 30 d., apie 00:40 val., (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo pagrobtą, V. J. firmai ,,(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai.

Apklaustas kaltinamuoju, M. P. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje, tamsiu paros metu, eidamas pamatė gyvenamąjį namą, kuriame matėsi praviras pirmo aukšto langas. Būdamas neblaivus sugalvojo įsibrauti pro pravirą langą ir pasiimti kokių nors vertingų daiktų, tikėjosi rasti pinigų. Pro langą pateko į kambario vidų, matė, kad kitame kambaryje buvo žmonės. Iš piniginės paėmė visus banknotus ir monetas, kiek tiksliai nežino, nes jų neskaičiavo. Taip pat paėmė dviejų automobilių raktelius, sugalvojo, kad gali su automobiliu išvažiuoti. Iš gyvenamojo namo išlipo pro tą patį langą. Kieme atsidarė vartelius ir atsirakinęs automobilį Škoda Octavia išvažiavo. (Duomenys neskelbtini) g. susitiko su pažįstamu ,,P.". Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jį stabdė policijos pareigūnai, tačiau jis nestojo ir padidinęs greitį bėgo nuo policijos, nes žinojo, kad jo vairuojamas automobilis yra vogtas. Važiuojant dideliu greičiu jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Įvykio vietoje jį sulaikė policijos pareigūnai, o paskui buvo sulaikytas ir ,,P.". Neprisimena tiksliai kokius daiktus jis pavogė iš gyvenamojo namo, bet neneigia, kad galėjo paimti tuos daiktus, kurie yra paminėti kaltinamajame akte. Vogtą automobilį vairavo būdamas neblaivus. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų, atnešė jam alkotesterį, kad nusistatyti girtumą, bet jis atsisakė nusistatyti girtumą, nes buvo grubiai sulaikytas, dėl ko pyko ant jų. Po to vienas iš policijos pareigūnų jo prašė paeiti tiesia linija, pirštu pataikyti į savo nosį. Tai padarius, jam dar siūlė pūsti į alkotesterį, bet jis atsisakė nusistatyti girtumą, nes buvo girtas. Prisimena, kad kažkuriuo metu buvo kalba su policijos pareigūnais apie važiavimą į ligoninę duoti kraują tyrimui, bet kodėl jis nesutiko važiuoti neprisimena. Tiesiog buvo neblaivus ir atsisakė nusistatyti girtumą. Savo kaltę dėl vagystės ir kad vairavęs automobilį neblaivus atsisakė nusistatyti girtumą visiškai pripažįsta. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Atlyginti žalos nukentėjusiesiems neturi galimybės, nes neturi šiuo metu darbo.

I. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) antro skirsnio pagreitinto proceso ir BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. P. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

Iš įtariamojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad jis patvirtino savo parodymus ir parodė (duomenys neskelbtini) pažymėtą namą, pro kurio langą įlipo į miegamojo kambarį ir paėmė piniginė su automobilio rakteliais bei kitus daiktus, kurių nepamena. Po to kieme parodė, kur pavogė automobilį "Škoda Octavia" ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), sankryžoje, nuvažiavo nuo kelio (b. l. 170-179, t. 2).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. kad M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. gegužės mėn. tarp 29 d. 23:30 ir gegužės 30 d. 00:40 min., įsibrovė į L. ir V. J. priklausantį namą ir pagrobė L. V. J. priklausančio turto už 307,78 Eur bei pagrobė svetimą turtą - V. J. firmai ,,(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1872,30 Eur vertės, stovėjusį (duomenys neskelbtini), kieme.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bei kita rašytine bylos medžiaga. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą - automobilį ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdytis, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Pagrobto turto suma nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes automobilio vagystė rodo didesnį nusikalstamos veikos ir pačio kaltinamojo pavojingumą, o tai yra vagystę kvalifikuojantis požymis. Todėl kaltinamojo veikoje yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, 2021 m. gegužės 30 d., apie 00:40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo pagrobtą, V. J. firmai ,,(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka, kad automobilį vairavo neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojų parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, (nusikalstamos veikos nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau viena veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.), bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje.

Kaltinamasis M. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė parodymus, atitinkančius esmines įvykių aplinkybes, dėl padarytų veikų gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., 13 p.). (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

M. P. anksčiau teistas net 14 kartų, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę (b. l. 85-103, t. 2), naujas nusikalstamas veikas padarė grįžęs iš įkalinimo įstaigos, vos po dviejų savaičių, sistemingai baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus (b. l. 81-84, t. 2). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, teigiamų išvadų nepadarė nors ir kritiškai vertina savo elgesį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. P. už abi nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas vidurkiui.

Nusikalstamos veikos padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Kaltinamasis M. P. per trumpą laikotarpį padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir nesunkų nusikaltimus. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kaltinamasis M. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str. laikinas sulaikymas 2021-05-30 01:05 val. - 2021-05-31 16:26 val., įskaitytinas į paskirtą bausmę (3t., b. l. 180-186), vieną sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, kaltinamasis būdamas neblaivus pasinaudojo svetimu automobiliu be savininko žinios, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, kaltinamajam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant didesnį nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas – 3 metai.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo pagrobtą transporto priemonę Škoda Octavia. Taigi, automobilis panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė Škoda Octavia, valstybinis numeris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė buvo pagrobta ir užvaldyta be savininko žinios, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio Škoda Octavia vertė su PVM yra 2370 Eur (b. l. 198-199, t.1), todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2370 Eur.

V. Dėl civilinių ieškinių ir laikinų nuosavybės teisių apribojimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vadovaujantis BPK 44 str. 10 d., kiekvienas pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Sprendžiant civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti padarytą žalą, teismas vadovaujasi BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą, taip pat CK 6.283 str. 1 d. nuostatomis, kad už žalą atsakingas asmuo privalo civiliniam ieškovui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Byloje yra pateiktų dokumentų, kurie patvirtina ieškinio pagrįstumą, tai yra, jog automobilis sugadintas ir nukentėjusysis patyrė 800,70 eurų turtinės žalos, teisingumo principais vertintina, jog tokią žalą nukentėjusysis patyrė, kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis M. P.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. firma "(duomenys neskelbtini)" ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 800,70 EUR (b. l. 84-96, t. 1) turtinės žalos dėl apgadinto automobilio remonto, kuri įrodyta ir priteistina iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio M. P.

Laikinas kaltinamojo M. P. nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko Telšių KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu 2021-08-26 skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. sąskaitoms nuo 2021-08-26 iki 2021-11-26 (b. l. 10-11, t. 2) ir 2021-11-26 teismo nutartimi pratęstą iki 2022-02-26, paliktinas galioti iki nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo. Atlyginus priteistą žalą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kitų procesinių klausimų sprendimo

1. Automobilis Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis grąžinti savininkui V. J. firmai "(duomenys neskelbtini)", nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini V. J. firmai "(duomenys neskelbtini)" (b. l. 16-24, t. 2).

2. Pilkos spalvos kartoninė dėžutė, popieriaus lapelis, rankinis laikrodis su užrašu "ROMANSON QUARTZ", dėžutė su juodos spalvos rašikliu, Ukrainos valiutos kupiūros, juodos spalvos stiklinis buteliukas, juodos spalvos diržas, užsegama monetų piniginė, Eurai ir monetos, dėžutė su užrašu "Napoleon", su viduje esančiais rašikliais grąžinti savininkui L. J., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini nukentėjusiajai L. J. (b. l. 190-193, t. 2).

3. Mobiliojo ryšio telefonas "Nokia" grąžintas M. P., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas M. P. (b. l. 174-175, t. 2).

4. Mobiliojo ryšio telefonas "Samsung Galaxy A51" grąžintas R. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas R. Ž. (b. l. 176-177, t. 2).

5. Daktiloskopinės kortelės, rankų pėdsakų plokštelės, avalynės pėdsako plokštelė, gipsinė avalynės pėdsako išlieja, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini kaip tyrimo medžiaga (b. l. 148-151, t. 1). 6. Sportbačiai perduoti saugoti Telšių apskr. VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (b. l. 148-151, t. 1).

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017).

Telšių apskrities VPK ikiteisminio tyrimo metu patyrė 50.34 EUR išlaidas už transporto priemonės automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą pagal UAB "Tomadas" sąskaitą-faktūrą Serija TOM1 Nr. 0003570, (b. l. 1-15, t. 2).

Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš įvykdžiusio nusikalstamą veiką M. P. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 180-186, t. 2) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313, 432 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems);

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021-05-30 iki 2021-05-31 vieną sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

M. P., iki nuosprendžio vykdymo paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. P. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2370 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

Priteisti iš M. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J. firmai "(duomenys neskelbtini)" 800,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas išlaidas – 50,34 Eur (penkiasdešimt eurų 34 ct) už automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą, procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš M. P.

Išaiškinti M. P., kad šias lėšas privaloma pervesti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

Automobilį Škodą Octavią valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu grąžintą savininkei V. J. firmai "(duomenys neskelbtini)", nuosprendžiui įsiteisėjus palikti V. J. firmai "(duomenys neskelbtini)".

Pilkos spalvos kartoninę dėžutę, popieriaus lapelį, rankinį laikrodį su užrašu "ROMANSON QUARTZ", dėžutę su juodos spalvos rašikliu, Ukrainos valiutos kupiūras, juodos spalvos stiklinį buteliuką, juodos spalvos diržą, užsegamą monetų piniginę, Eurus ir monetas, dėžutę su užrašu "Napoleon", su viduje esančiais rašikliais, grąžintus savininkei L. J., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai L. J.

Mobiliojo ryšio telefoną "Nokia" grąžintą M. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti M. P.

Mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy A51" grąžintą R. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti R. Ž.

Daktiloskopines korteles, rankų pėdsakų plokštelę, avalynės pėdsako plokštelę, gipsinę avalynės pėdsako išlieją, palikti kaip tyrimo medžiagą.

Sportbačius perduotus saugoti Telšių apskr. VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021-08-26 nutarimu paskirtą ir Telšių apylinkės teismo 2021-11-26 pratęstą M. P. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko Telšių KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoms, palikti galioti iki nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo. Atlyginus priteistą žalą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.