Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-05-30 iki 2021-05-31.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 370 Eur valstybės naudai.

Priteista iš M. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J. firmai „(duomenys neskelbtini)“ 800,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtos išlaidos – 50,34 Eur už automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą, pripažintos procesinėmis išlaidomis ir jos priteistos iš M. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8.1. Nuteistasis M. P. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

8.2. Nuteistasis nevedęs, jis nuo 2016-08-18 neregistruotas Užimtumo tarnyboje, niekur nedirbo ir nedirba, kaip nurodė pats nuteistasis, jis gyveno iš tėvo pajamų (pensijos). Iš bylos matyti, kad nuteistasis M. P. per paskutinius trejus metus administracine tvarka buvo baustas 3 kartus (už svetimo turto sugadinimą, automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti bei už karantino sąlygų pažeidimą), turi galiojančių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už 1 375 Eur). Iš pažymos apie nuteistojo teistumus matyti, kad jis anksčiau buvo teistas net 14 kartų, iš jų 12 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes bei plėšimus), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos dviem savaitėms po to, kai 2021-05-14 jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu (du kartus taikytos BK 92 straipsnio nuostatos) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už tyčinių nusikaltimų padarymą parinko griežčiausias BK 178 straipsnio 2 dalies bei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Skirti nuteistajam švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmes – laisvės apribojimą, areštą ar baudą nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

8.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 6 metų (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki 1 metų (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytoms atsakomybę lengvinančioms bei sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (daugkartinius teistumus už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustumus), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kad skundžiamu nuosprendžiu M. P. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiais yra artimos už šiuos nusikaltimus skiriamų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams, daroma išvada, kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms. Subendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, apylinkės teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas nuteistajam tik 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas bausmę, BK 54 straipsnio 2 dalies, 61, 63, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

8.4. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę ­– draudimą vairuoti transporto priemones, nes nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė naudodamasis šia specialia teise, nors pats nuteistasis pripažino, kad teisės vairuoti jis nėra įgijęs. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metus. Nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra per ilgas, jis yra lygus baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui bei atitinka nuteistojo asmenybę (teistas, baustas ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti). Trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.

8.5. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. M. P. nuteistas už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo M. P. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net 14 kartų, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam 2 kartus jau buvo taikytos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos, tačiau jis toliau darė tyčines nusikalstamas veikas – vykdė vagystes, plėšimus, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad M. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

2. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistajam M. P. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.

3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2022-02583 dėl 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Apeliacines instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nors nuteistasis nedirba, tačiau yra darbingas, išlaikytinių neturi, byloje nėra sunkią nuteistojo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo M. P. Valstybės naudai priteisia 80,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio.

Išieškoti iš nuteistojo M. P. Valstybės naudai 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.