- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-69-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14130-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- F. A., S. M.
- Trečiasis asmuo
- J. Ž.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-69-163/2015
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-14130-2013-6)
2015 m. kovo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams F. A., S. M. ir trečiajam asmeniui J. Ž. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimosi tvarką tarp žemės sklypo nuomininkų taip, kaip pavaizduota UAB „Almontus“ parengtoje žemės naudojimo tvarkos nustatymo schemoje. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jai nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje, kuriame yra dar trys butai, priklausantys F. A. – butas Nr. l, J. Ž. – butas Nr. 3, S. M. – butas Nr. 4. 1999-10-29 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 154 buvo patvirtintas kvartalo tarp Pamario ir G. D. Kuverto gatvių Nidos gyvenvietės detalusis planas, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai prie esamų pastatų. Pagal šį detalųjį planą buvo suformuotas žemės sklypas (0,1377 ha bendro ploto) prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį išsinuomojo iš valstybės parengę sklypo planą su tam tikra naudojimosi tvarka. 2002-01-24 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Žemės sklypo dalis (0,0239 ha) buvo išnuomota ieškovei. Detaliajame plane ir sutartyje bendraturčiams patekti prie savo buto ir naudojamo Žemės sklypo dalies buvo numatyti servitutai: teisė tiesti ir aptarnauti požemines komunikacijas bei teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų. 2001 m. Žemės sklypo plane simboliu „B1“ buvo pažymėtas servitutinis kelias savininkams patekti į savo butus bei naudojamą žemės sklypo dalį bei „C2“ – ieškovei ir J. Ž. numatytas servitutinis kelias. Klaipėdos apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į patvirtintą detalųjį planą, 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 866 „Dėl valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringos mieste nuomos“ suformavo gretimą 2050 kv. m valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, ir nustatė šio sklypo 153 kv. m dalyje kelio servitutą (tarnaujantį) – kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba nuomojamų pastatų, bei leido jį išsinuomoti UAB „Liūtukas“ ir Ko. Bendrovei užsitvėrus tvorą, nustatyta naudojimosi tvarka buvo galima naudotis tik iš dalies, t. y. per nustatytus servitutus nebegalėjo automobiliu privažiuoti prie buto. Ieškovė teismo prašo leisti pakeisti naudojimosi sklypu tvarką taip, kad būtų padidinta bendro naudojimosi sklypu teritorija, kurioje yra servitutinis kelias, ir sumažinti F. A. asmeniniam naudojimuisi skirtą plotą. ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr.2301/0001:8, unikalus Nr.2301-0001-0008, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimo tvarką pagal UAB „ALMONTUS“ parengtą 2014 06 16 Žemės naudojimo tvarkos nustatymo schemą, parengtą ant žemės sklypo plano, nustatant, kad:
a. S. M. naudojasi visa Žemės sklypo dalimi „G“ (368 kv. m), 109 dalimis Žemės sklypo dalies „A“ (320 kv. m), 7 dalimis Žemės sklypo dalies „H“ (24 kv. m), 9 dalimis Žemės sklypo dalies „C“ (18 kv. m), iš viso – 493 kv. m Žemės sklypo;
b. J. Ž. naudojasi visa Žemės sklypo dalimi „F1“ (91 kv. m), visa Žemės sklypo dalimi „F2“ (70 kv. m), 71 dalimi Žemės sklypo dalies „A“ (320 kv. m), 9 dalimis Žemės sklypo dalies „H“ (24 kv. m), 8 dalimis Žemės sklypo dalies „B“ (11 kv. m), 6 dalimis Žemės sklypo dalies „C“ (18 kv. m), iš viso – 255 kv. m Žemės sklypo;
c. F. A. naudojasi visa Žemės sklypo dalimi „Dl“ (114 kv. m), visa Žemės sklypo dalimi „D2“ (202 kv. m), 70 dalių Žemės sklypo dalies „A“ (320 kv. m), 4 dalimis Žemės sklypo dalies „H“ (24 kv. m), iš viso – 390 kv. m Žemės sklypo;
d. A. B. naudojasi visa Žemės sklypo dalimi „E1“ (78 kv. m), visa Žemės sklypo dalimi „E2“ (81 kv. m), 70 dalių Žemės sklypo dalies „A“ (320 kv. m), 4 dalimis Žemės sklypo dalies „H“ (24 kv. m), 3 dalimis Žemės sklypo dalies „B“ (11 kv. m), 3 dalimis Žemės sklypo dalies „C“ (18 kv. m), viso - 239 kv. m žemės sklypo.
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad negali privažiuoti prie nuosavybės teise priklausančio buto, todėl negali butu tinkamai naudotis, o tai reiškia, kad teisės ir teisėti interesai tinkamai naudotis turtu yra tiesiogiai pažeidžiami, nors paties buto valdymo ir neprarado. Taigi, vadovaujantis CK 4.98 str. nuostatomis, turi teisę reikalauti, kad būtų pašalintos kliūtys tinkamai naudotis savo butu, ir reikalauti iš kitų Žemės sklypo bendranaudotojų, kad būtų nustatyta nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka. Mano, kad yra tikslinga visiems žemės sklypo nuomotojams naujai pasirengti schemą ir joje išspręsti bendrus interesus ir pasidalyti sklypą taip, kad išvengtų konfliktų tarpusavyje bei su kaimyninių sklypų nuomotojais (b. l. 3–6).
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagrindinis įvažiavimas į jų sklypą yra iš G. D. Kuverto gatvės. Šis įvažiavimas nurodytas kvartalo tarp Pamario ir Kuverto gatvių 1999 m. detaliajame plane. Ieškovė nekliudomai gali įvažiuoti į sklypą per šį įvažiavimą, o po to prie savo buto privažiuoti per servitutinį įvažiavimą, esantį gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Jokiame žemės teisinius santykius reglamentuojančiame akte nenumatyta, kad turi būti užtikrinta namų valdos bendraturčio teisė ir (ar) galimybė įvažiuoti automobiliu į kiekvieną jo naudojamo sklypo dalį, t. y. turėti du įvažiavimus (b. l. 22).
Atsakovas F. A. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad 2002-01-24 Klaipėdos apskrities viršininkas žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo jam žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, 0,0390 ha dalį. Šios sutarties 18 p. nurodyta, kad prie žemės nuomos sutarties pridedamas išnuomoto sklypo planas kaip neatskiriama sudedamoji sutarties dalis. Kadangi žemės sklypo planas yra sudedamoji žemės nuomos sutarties dalis, todėl kartu naudojimosi sklypu sąlygos tampa sutarties dalimi ir jos yra privalomos visiems sklypo naudotojams. Ši nuostata yra įtvirtinta ir LR CK 6.547 str. 3 d., reglamentuojančioje žemės nuomos sutartį. Sklypo planas yra įregistruotas kadastro žemėlapyje, apie tai padaryta atitinkama žyma plane. Naudojimosi ginčo sklypu tvarka nusistovėjusi jau seniai, beveik 13 metų, mano, kad ieškovė tinkamai nepagrindė būtinumo keisti esamą tvarką. Atsakovas nurodo, kad tarp šalių nėra nesutarimo dėl patekimo į rūsį, taip pat netiesa, apeliantė pateikė melagingus teiginius, kad bendrojo naudojimo rūsyje yra elektros skaitikliai, kadangi jie yra jos pačios bute. Taip pat nurodė, jog atsakovė turi atskirą sandėliuką. Bendro naudojimo rūsyje yra boileris, prie kurio prieiti atsakovas pretenzijų niekada ieškovei nereiškė. Be to, atsakovas nurodo, jog atsakovė atsisakė sumokėti 2000 Lt kompensaciją už dalies atsakovo naudojamo sklypo jai perleidimą, tujų iškirtimą, bortelio perkėlimą, taip pat atsisakė sumažinti tako į rūsį plotą. Pagrindinis įvažiavimas į sklypą yra iš G. D. Kuverto gatvės, ką nurodo ir sklypo adresas, tačiau ieškovė yra apsunkinusi šį įvažiavimą prie buto iš šiaurinės pusės tuo, kad įrengė skalbinių džiovyklės stovą ties šiuo įvažiavimu. Žemės nuomininkų ir kitų naudotojų teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra tokio imperatyvo, kad kiekvienam namų valdos bendraturčiui ar buto savininkui turi būti numatyta galimybė įvažiuoti automobiliu į kiekvieną jo naudojamo sklypo dalį, t. y. teisė turėti du ar daugiau įvažiavimų (b. l. 25–27). Naudojimosi tvarka pagal CK 4.81 str. nustatoma privačių sklypų savininkų susitarimu, kuris patvirtinamas notariškai arba teismo sprendimu. Šis CK straipsnis yra CK skyriuje apie nuosavybės teisę ir konkrečiai kalba apie bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje dalyvaujantys asmenys yra ne savininkai, o nuomininkai, kurie nuomojasi žemę iš valstybės, todėl tokia tvarka nėra nustatyta ir ji apskritai nebūna nustatinėjama. Pagal CK 6.550 str. 1 d. naudojimosi sąlygos, servitutai, apribojimai ir kita nurodomi pačioje žemės nuomos sutartyje. Norint tai pakeisti, reikia keisti pačių žemės nuomos sutarčių turinį. Žemės planas yra labai svarbus esminis dokumentas. Tačiau ieškovė šioje byloje jau yra pateikusi tris skirtingus planus (parengtus 2013-07-15, 2014-03-31 ir 2014-06-16), nors juos visus parengė ta pati įmonė – UAB „ALMONTUS“ (b. l. 152–155). Atsakovo F. A. atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, papildomai nurodė, kad kelio servitutas yra nustatytas administraciniu aktu ir tokiu pačiu administraciniu aktu jis gali būti keičiamas, keisti kelio servituto negalima paruošiant naudojimo projektą. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė teigia, kad ginčas kilo dėl įvažiavimo į ginčo žemės sklypo pietuose esančią ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį suformavimo.
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl teisės taikymo
Ieškovė teigia, jog teismas teisingai identifikavo ginčą, tačiau ginčui spręsti taikė ne tas teisės normas. Nurodo, jog Žemės įstatymas nenumato išsamių naudojimosi bendru žemės sklypu taisyklių (30 str.), o nukreipia į CK nuostatas apie naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75, 4.81 str.).
Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog žemės sklypo planas yra sudedamoji žemės nuomos sutarties dalis, įtvirtinta CK 6.547 straipsnyje 3 dalyje, reglamentuojančioje žemės nuomos sutartį. Ieškovės teiginys, kad turi būti taikomi CK 4.75 ir 4.81 str., yra nepagrįstas, kadangi ginčas kilo ne tarp žemės savininkų, o tarp valstybinės žemės nuomininkų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nuosavybės teisę apibrėžia kaip savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teises savininkas gali įgyvendinti pats arba perduoti nuosavybės teisės objektą ar jo dalis ar tik konkrečias nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis) kitam asmeniui. Vienas iš atvejų, kai savininkas tam tikras nuosavybės teisės į daiktą dalis teisėtai perduoda kitam asmeniui, yra daikto nuoma. Valstybei nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios žemės sklypo dalies išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės nuomininkui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto – žemės sklypo dalies – valdytojas ir naudotojas. Tuo tarpu ieškinys pareikštas būtent dėl naudojimosi žemės sklypu klausimų, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiomis aplinkybėmis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad poreikį derinti naudojimosi žemės sklypu tvarką šios bylos atveju suponuoja ne tik nuomos sutartis, bet ir aplinkybė, kad atsakovė yra žemės sklype esančios namų valdos statinių bendraturtė. Ši aplinkybė reikšminga todėl, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka tiesiogiai veikia atsakovės galimybes naudotis jai nuosavybės teise priklausančia namų valdos pastatų dalimi ir ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).
Pagal įstatymą kiekvienas bendraturtis turi teisę ne tik reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), bet ir nustatyti naudojimosi atitinkamu daiktu tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas tarp apeliantės ir atsakovo kilo būtent dėl naudojimosi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl ieškovė rėmėsi tinkamomis materialiosios teisės normomis, siekdama apginti savo teisę į nuosavybę.
Dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos
Ieškovė teigia, kad neturi galimybės patekti prie šiaurės pusėje esančio buto pusės ir asmeninio naudojimo sklypo dalies ir yra priversta patekti į sklypą per J. Ž. asmeninio naudojimo dalį. Iš pietų pusės esantį įvažiavimą – ginčo objektą užtvėrė tvora UAB „Liūtukas“ ir Ko, kai nusipirko žemės sklypą. Ieškovei kreipėsi į savivaldybę, kuri nurodė, kad problema turi būti sprendžiama tariantis su atsakovu, kuris nesutiko duoti leidimo ieškovei patekti į butą per jo asmeninio naudojimo sklypą. Kilus ginčui su J. Ž., ieškovė netektų teisės patekti į butą.
Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsisakė suteikti galimybę į butą patekti pasinaudojus jo asmeninio naudojimosi sklypu. Atsakovas nurodo, jog ieškovė atsisakė sumokėti 2000 Lt kompensaciją už dalies atsakovo naudojamo sklypo jai perleidimą, tujų iškirtimą, bortelio perkėlimą, taip pat atsisakė sumažinti tako į rūsį plotą. Taip pat atsakovas nurodo, jog pagrindinis įvažiavimas į sklypą yra iš šiaurinės pusės, tačiau ieškovė pati sau apsunkino šį įvažiavimą pasistatydama skalbinių džiovyklą, todėl ieškovės argumentas, kad ji neturi jokios kitos galimybės patekti į sklypą ir savo butą, yra visiškai nepagrįstas.
Kolegija konstatuoja, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (žr. pvz., 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatuotina, kad ieškovė turi du įvažiavimus į žemės sklypą – iš Pamario g. ir G. D. Kuverto g., tačiau įvažiavimą iš pastarosios ieškovė yra apsisunkinusi pati pasistatydama skalbinių džiovyklą. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sutinka sumokėti visas išlaidas, susijusias su įvažiavimo iš pietinės pusės praplatinimu, tačiau kai atsakovas pasiūlė ne teisminiu būdu kompensuoti 2000 Lt dėl nuomojamo žemės sklypo netekimo, augalų pašalinimo, šaligatvio bortelių sutvarkymo, ieškovė atsisakė. Tai laikytina taikaus ginčo sprendimo būdo nesilaikymu, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog atsakovas nesutinka užleisti nedidelę dalį savo sklypo bei praplatinti įvažiavimą iš pietinės pusės. Ieškovė tinkamai nepagrindė būtinumo keisti esamą tvarką, kuri nusistovėjusi jau 13 metų, svarbių priežasčių buvimo neįrodė, išskyrus konfliktinius santykius su kaimynais. Iš byloje esančios medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinis įvažiavimas į žemės sklypą yra iš G. D. Kuverto gatvės. Todėl ieškovė prie pastato gali privažiuoti iš G. D. Kuverto gatvės, o tai reiškia, kad ieškovei yra užtikrintas priėjimas prie pastato.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės A. B. atsakovui F. A. priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės A. B. atsakovui F. A. priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.