Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., A. B., dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovams advokatui K. G., V. P., atsakovui F. A., jo atstovei advokatei S. Š., trečiajam asmeniui J. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams F. A., S. M., tretiesiems asmenims J. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

a. S. M. naudojasi visa Žemės sklypo dalimi "G" (368 m²), 109 dalimis Žemės sklypo dalies "A" (320 m²), 7 dalimis Žemės sklypo dalies "H" (24 m²), 9 dalimis Žemės sklypo dalies "C" (18 m²), viso - 493 m² Žemės sklypo;

b. J. Ž. naudojasi visa Žemės sklypo dalimi "F1" (91 m²), visa Žemės sklypo dalimi "F2" (70 m²), 71 dalimi Žemės sklypo dalies "A" (320 m²), 9 dalimis Žemės sklypo dalies "H" (24 m²), 8 dalimis Žemės sklypo dalies "B" (11 m²), 6 dalimis Žemės sklypo dalies "C" (18 m²), viso - 255 m² Žemės sklypo;

c. F. A. naudojasi visa Žemės sklypo dalimi "Dl" (114 m²), visa Žemės sklypo dalimi "D2" (202 m²), 70 dalių Žemės sklypo dalies "A" (320 m²), 4 dalimis Žemės sklypo dalies "H" (24 m²), viso -390 m² Žemės sklypo;

d. A. B. naudojasi visa Žemės sklypo dalimi "E1" (78 m²), visa Žemės sklypo dalimi"E2“ (81 m²), 70 dalių Žemės sklypo dalies "A" (320 m²), 4 dalimis Žemės sklypo dalies "H" (24 m²), 3 dalimis Že­mės sklypo dalies "B" (11 m²), 3 dalimis Žemės sklypo dalies "C" (18 m²), viso - 239 m² žemės sklypo.

Pažymėjo, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl suformavimo įvažiavimo į ginčo žemės sklypo pietuose esančią ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį (Plane E2/81). Nurodė, kad įvažiavimo plotį sumažino iki 2,7 m pločio. Tokiu būdu F. A. naudojamos žemės sklypo dalies (Plane D2/202) pietinis kampas paveikiamas nežymiai, nepada­rant šio bendraturčio turtui didesnės žalos, nes šios žemės sklypo dalies konfigūracijos pakeitimui nereikalinga atlikti didelės apimties darbų ar ženkliai sugadinti F. A. turtą. Atsižvelgiant į tai, kad suformuojant į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį (Plane E2/81) tokios kon­figūracijos įvažiavimą, koks pažymėtas Plane B/11, per jį į savo žemės sklypo dalį (Plane F2/70) galės patekti ir kita bendraturtė J. Ž.. Dėl šios priežasties, kad ieškovė bei J. Ž. į šias jų naudojamas žemės sklypo dalis galės patekti naudojantis tik dalimi iki tol buvusio pietinio įvažiavimo į sklypą, nebereikalingas buvusio įvažiavimo plotas numatomas suteikti naudotis asmeniškai F. A., taip iš dalies kompensuojant jo patiriamus nepatogumus dėl jo naudojamos žemės sklypo dalies konfigūracijos keitimo. Taip pat pažymėjo, kad toks F. A. naudojamos žemės sklypo dalies konfigūracijos pakeitimas, kiek jis nėra susijęs su įvažiavimo į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį (Plane E2/81) suformavimu, reikalingas ir todėl, kad F. A. naudojamos žemės sklypo dalies Šiaurės vakarinėje dalyje formuojamas bendro naudojimo takelis (Plane H/24), kuriuo visi bendraturčiai galėtų patekti į bendrą namo rūsį. Prašo nustatyti bendro naudojimo takelį, Plane pažymėtą H/24. Atkreipė dėmesį, kad F. A., nurodydamas bendro naudojimo takelio (Plane H/24) suformavimo būtinumą bei nurodydamas žemės sklypo vietą, kurioje sutiktų tokį takelį formuoti, galiausiai nesutiko su ieškovės Plane siūlomu šio takelio plotu. Ieškovės nuomone, siauresnio takelio formavimas būtų neracionalus, komplikuotas šio takelio naudojimas pagal paskirtį. Bendraturčiai turi teisę ne tik patys patekti į bendrą rūsį, tačiau ir laikyti jame daiktus. Nustačius siauresnio nei 1 m pločio takelį į rūsį būtų sudėtinga nuvaryti ieškovės naudojamą žoliapjovę. Todėl siauresnio takelio formavimas tik sudarytų papildomų kliūčių bendraturčiams patekti į bendrą rūsį bei būtų pretekstas ateityje kilti naujiems nesutarimams (b.l. 133-134).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje, jo patikslinime nurodytas aplinkybes. Ieškovės atstovas V. P. paaiškino, kad žemės sklypo naudojimo schema, kuria nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka, nekeičia žemės sklypo plano, tame tarpe ir servituto.

Trečiasis asmuo J. Ž. paliko ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (patikslintas) atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 0,1377 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (b.l. 13). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 14). Pastate yra dar trys butai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovams ir trečiajam asmeniui. 2001-06-28 Neringos savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 160 patvirtintas F. A., A. B., V. M., J. Ž. naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas- 1377 kv.m. pagal 1 priedą; patvirtintos žemės sklypo naudojimo sąlygos pagal 2 priedą (b.l. 49-51). Klaipėdos apskrities viršininkas 2001 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 1928 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste nuomos F. A., A. B., V. M., J. Ž." vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 ir atsižvelgiant į Neringos savivaldybės valdybos 2001-06-28 sprendimu Nr. 160 nustatytus žemės sklypų duomenis, leido nuomoti 0,1377 ha dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste F. A., A. B., V. M., J. Ž. 99 metų laikotarpiui kitai paskirčiai - namų valdai pagal priedą (b.l. 30-31). Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. 2002 m. sausio 24 d. su F. A. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2002-0005 dėl 0,1377 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0390 ha (b.l. 32). Su A. B. sudaryta 2002 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2002-0006 dėl 0,1377 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0239 ha (b.l. 15, 57). Su J. Ž. sudaryta 2002 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2002-0008 dėl 0,1377 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0255 ha (b.l. 61 ). Su V. M. sudaryta 2002 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2002-0007 dėl 0,1377 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0493 ha (b.l. 59). Pastarojo nuomos sutartis Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-429 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo" buvo nutraukta prieš terminą (b.l. 66). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas tenkindamas S. M. prašymą 2012 m. lapkričio 15d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-446 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), nuomos" išnuomojo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini)dalį, sudarančią 0,0493 ha S. M. ir sudarė su S. M. valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį (b.l. 63). Valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-(14.13.62.)-240 su S. M. pasirašyta 2012 m. gruodžio 10 d. (b.l. 64).

Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos išnuomotame žemės sklype nustatymo. Ieškovė nurodo, kad negali privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės prie jai nuosavybės teise priklausančio buto, taip sudarant kliūtis butu tinkamai naudotis. Mano, kad turi teisę reikalauti, kad būtų pašalintos kliūtys tinkamai naudotis savo butu ir reikalauti iš kitų Žemės sklypo bendranaudotojų, kad būtų nusistatyta nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „ALMONTUS“ parengtą schemą (2014-06-16). Atsakovai teigia, kad ieškovė nori turėti du įvažiavimus: iš (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., kai tuo tarpu pagrindinis įvažiavimas į sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, naudojimosi tvarka žemės sklypu nusistovėjusi senai, ieškovė tinkamai nepagrindė būtinumo keisti esamą tvarką, svarbių priežasčių buvimo neįrodė.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Tos pačios taisyklės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklype taikytinos ir sprendžiant ginčus tarp žemės naudotojų bei nuomininkų, kai žemės savininkas yra valstybė.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CK 6.547 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra nekilnojamųjų daiktų (butų), pastate (duomenys neskelbtini), savininkai. 2002 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis šalims išnuomotas 0,1377 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, atitinkamai A. B. 0,0239 ha, F. A. 0,0390 ha, V. M. 0,0493 ha, J. Ž. 0,0255 ha. Su V. M. nuomos sutartis Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-429 buvo nutraukta prieš terminą, Valstybinė žemės nuomos sutartis su S. M. pasirašyta 2012 m. gruodžio 10 d. Sutarčių 9 punkte (2012 m. sutarties 8 p.) nurodyti servitutai: teisė tiesti ir aptarnauti požemines komunikacijas; teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba naudojamų pastatų, plane žymimas B1, plotas 28 kv.m. (sutarčių 9, 9.1, 9.2 punktai). Sutarčių 18 punkte nurodyta, kad prie sutarčių pridedamas išnuomoto žemės sklypo planas M1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Iš žemės sklypo plano M1:500 matyti, kad F. A. naudojamas plotas plane pažymėtas indeksais D1, D2, A. B. naudojamas plotas plane pažymėtas indeksais E1 ir E2, V. M. – pažymėtas indeksais G, J. Ž.- pažymėtas indeksais F1 ir F2, bendrai naudojamas plotas: plane pažymėtas indeksu B1(servitutas), A. B. ir J. Ž. – C2, V. M. ir J. Ž. C1. Šalys pasirašydamos valstybinės žemės nuomos sutartis, patvirtino, jog sutinka su sutartyje išdėstytomis sąlygomis. O tai reiškia, kad tuo pačiu sutinka ir su plane pažymėtu naudojimosi plotu, jo vieta. Atsakovas F. A. nurodo, kad naudojimosi tvarka ginčo sklypu nusistovėjusi senai, beveik 13 metų.

Kasacinis teismas yra nurodę, jog keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką galima tik įvykus tam tikriems juridiniams faktams ir tik esant svarioms priežastims. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė siekdama nustatyti kitokią žemės sklypu naudojimosi tvarką, nei ilgą laiką nusistovėjusią, turi tai pagrįsti. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė ypatingos svarbos keisti esamą nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką į ieškovės siūlomą, neįrodė, jog egzistuoja objektyvi, o ne subjektyvi būtinybė. Ieškovės argumentai, kad ji nebegali privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio buto atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančios medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinis įvažiavimas į žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl ieškovė prie pastato gali privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o tai reiškia, kad ieškovei yra užtikrintas priėjimas prie pastato.

Be to, išanalizavus ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo schemą, matyti, kad pateikta schema nėra tiksli, neatitinka žemės sklypo plano M1:500, nes pateiktoje 2014-06-16 žemės naudojimo tvarkos nustatymo schemoje keičiamos servituto (B1) ribos. Pagal CK 6.550 straipsnio 1 dalie 10 punktą, žemės nuomos sutartyje turi būti nurodomi servitutai ir kitos daiktinės teisės. Kaip minėta, valstybinėse žemės nuomos sutartyse buvo nurodyti servitutai: teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų, plane žymimas B1, plotas 28 k.m., taškai 1-35-36-37-38-1. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotas kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėmis, įregistravimo pagrindas 2001-08-03 apskrities viršininko įsakymas Nr. 1928, privažiavimas prie pastatų (plane pažymėta B1/28). Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kelio servitutas, plane pažymėtas B1, nustatytas administraciniu aktu. Ieškovė negali prašyti nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką taip, kad būtų keičiamos administraciniu aktu nustatyto ir 2002-01-24 žemės nuomos sutartyse nurodyto servituto ribos.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti bendro naudojimo takelį, UAB „ALMONTUS“ parengtoje žemės naudojimo tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą H/24, kuriuo visi bendraturčiai galėtų patekti į bendrą namo rūsį. Kadangi teismo vertinimu parengta UAB „ALMONTUS“ naudojimosi žemės sklypu schema nėra tiksli, keičiamos servituto ribos, todėl pagal šią schemą negali būti nustatomas ir bendro naudojimo takelis. Be to, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad yra ginčas dėl takelio, o ieškovei yra trukdoma patekti į rūsį. Ieškovė prašo nustatyti vieno metro pločio takelį, tačiau neįrodė, kad būtent tokio pločio takas yra reikalingas ir neužtenka faktiškai esamo takelio ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, ieškovės ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra įrodymai apie atsakovo F. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas 500,00 Lt už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui F. A..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.